Gamtoje mes matome kelių rūšių bendruomeninius gyvūnus. Žolėdžius, kurie gyvena bandose ir mėsėdžius, kurie gyvena gaujose, gentyse bei šeimose. Bandos principas – mes gyvename kartu, nes taip mums kažkiek saugiau. Gaujos principas – mes gyvename kartu, nes norime gyventi sočiai.
Tarp žmonių mes lygiai taip pat turime šiuos du būdus, dvi idėjas, kaip susikuria bendruomenės.
Verslo komandos formuojasi pagal gaujos, šeimos, genties principą. Nereikia sakyti, kad vadovavimas bandai, genčiai ar šeimai labai skiriasi. Verslo pasaulyje mes dažnai susitinkame su alfa vadovavimo principu. Principu, kai vienas alfa avinas vadovauja likusioms avims. Šį valdžios rodymo modelį galime pamatyti avių bandoje, tą patį galime pamatyti ir vištidėje. Tą patį pamatysime ir įmonėse, kurios suformuotos vadovaujantis šiuo valdymo principu. Kas vyksta bandoje-įmonėje, kai vadovas praranda savo galią? Tuomet pasenęs vadovas-patinas keičiamas į stipresnį. O štai gaujos vadovavimo principu, alfa statusą turintis žmogus nebūtinai bus fiziškai stipriausias. Tai asmuo, kuris moka priskirti darbus kiekvienam iš gaujos-komandos narių, aiškiai žino, kas ir kokią poziciją užima bei ką veikia toje komandoje. Be abejo, sugebantis griežtai prižiūrėti kiekvieną.
Taigi, kaip suburti tą auksinę komandą? Tokią komandą, apie kurią Henry Fordas minėjo savo garsioje frazėje: „Atimkite iš manęs mano pinigus, gamyklas, stakles, bet palikite man mano žmones – ir netrukus mes sukursime gamyklas geriau nei bet kada”. Komandą, kuri drauge pasiektų didžiausias verslo aukštumas.
Pagrindinė verslininko užduotis, kuri, deja, nėra dėstoma švietimo įstaigose, komandos formavimas. Pagrindinės verslo komandos formavimas, mokėjimas juos atsirinkti, pritraukti, išlaikyti, o esant reikalui ir pakeisti. Tai tartum dirigentas, kuris formuoja ir styguoja susigrojusį orkestrą. Ir lygiai taip pat kaip muzikoje, nesvarbu, kokį kūrinį groji, svarbu su kuo.
Visada atkreipkite dėmesį kaip formuojamos sportinės žaidėjų komandos. Tarkime, krepšinyje ar futbole. Ten retai sutiksime visų galų meistrą. Didžiosios komandos formuojamos iš siaurų specialistų. Ir universalumas, kuris gali privesti prie žvaigždiškumo, nėra stipriai sveikintinas. Matome, kaip krepšinyje žvaigždžių komandos pralaimi jaunoms, bet turinčioms komandinę dvasią ir susižaidimą komandoms. Žvaigždės perkamos ir parduodamos kaip atskirų sričių specialistai, kurie dažniausiai neturi komandiškumo jausmo.
Savaime komandos nesusiformuoja. Jos tokios retos kaip laimingi loterijų bilietai. Bet pasitelkus išmintį galima suformuoti itin stiprią komandą. Ir proto čia neužteks. Nes būtent protas dažnai trukdo išminčiai. Juk protas yra vienas, o išmintis – komandinis sprendimas, nors ir gali būti ir vienoje galvoje. Tuomet tu, būdamas protingas bei žinodamas teisingą atsakymą, paklausęs kelių ar keliolikos gali suprasti, kad tavo mintys nebuvo teisingos. Šiuo atveju išmintis visada laimi prieš protą.
Komandas dažnai formuoja buvę žmonės-orkestrai. Pradedantysis verslininkas, savo veiklos pradžioje dažnai ir yra būtent žmogus orkestras. O štai didžiosiose komandos, žmogus- orkestras gali būti tik ūkvedys.
Daugelis skaito psichologines knygas vardan to, kad pažintų žmones. Visgi, jeigu tose knygose būtų atsakymai, tai perskaitęs kelias, kiekvienas galėtų suformuoti komandas. Naujausi mokymai ateina iš kitų bendruomenių ir toli gražu ne viskas tinka mūsų dominuojančiam mentalitetui. Nei vienas neturėtų problemų, jei tai būtų įmanoma padaryti pagal tam tikrą instrukciją. Deja, mes, žmonės, esame skirtingi, gyvename skirtingose klimato zonose. Taip turime suformavę skirtingas kultūras, turime skirtingus žodynus ir, kaip žinia, kai kurie žodžiai neverčiami iš vienos kalbos į kitą.
Mes, lietuviai, turime daug pavadinimų, skirtų lietui. Šiaurės tautose – daugybė žodžių, apibūdinančių ledą ir sniegą, o ties pusiauju – daug įvairių pavadinimų, skirtų smėlio pūgoms dykumose. Todėl svarbu mokėti atsirinkti žmones arba metodiką, kuri tinka jūsų įmonės atveju ir yra priimtina konkrečiai tam verslininkui.
Mes visi – skirtingi. Tokiu būdu mes vienas kitam ir esame reikalingi. Naujai prikepti koučeriai sako, kad „tu gali”, o psichologai, jog „turi būti visoks”. Viename kūne? Taip nebūna. Jei visi būtumėme vienodi – būtume ir vyturiai, ir pelėdos. Ir kairiarankiai, ir dešiniarankiai. Būtumėme ir gamybos specialistai, ir pardavėjai. Viskas viename kūne. Ir dabar, kai yra begalė to pseudomokslo, kuris stipriai nutolęs nuo realios žmogiškos gamtos, teiginių, prisiklausome, kad gali būti visoks. Kai iš kiekvieno ruporo iki 18 metų mūsų vaikai girdi, kad „mes visi vienodi”, tuomet nenuostabu, kad žmogus nuolat sako: „ieškau savęs”, „ieškau savo gyvenimo kelio”, bet taip visą gyvenimą savęs ir neatranda.
Savęs ieškoti nereikia, svarbiausia priimti save tokį koks esi, susitaikyti kad mes visi netobuli, tobulinti tik tai kas itin artima, ir mokėti „parduoti” savo geriausias savybes.
Plika akimi matome, kad mūsų ūgiai, veido bruožai, plaukų spalva, viskas skiriasi išorėje, taip mes skiriamės ir viduje. Bet juk psichologai neturi tokio rentgeno aparato, kad pamatytų senai išminčiai akivaizdų faktą! Todėl pavadinti mus vienodais yra mažų mažiausiai kvaila bei didžiausias nusikaltimas prieš gamtą. Jei būtume vienodi, būtume vienas kitam nereikalingi. Vaikščiotume kaip baltos meškos ir susitiktume tik vardan giminės pratęsimo, bet ir tai ne visi.
Prisiminkite vilkus. Yra vilkų gaujos, kurias ir vadiname gaujomis būtent todėl, nes jie, vilkai, gyvena šeimomis ir kiekvienas nuo mažumės žino savo vietą ir prigimtį. Jeigu gyventų atskirai, po vieną, tuomet kiekvienas atskirai lakstytų paskui savo zuikį ir niekada nevalgytų kažko didelio ir sotaus.
Kartais tikrai atrodo, kad gyvūnai kur kas protingesni už homo sapiens. Mes, žmonės, visaėdžiai. Mes galime ir taip, ir taip. Bet žmonių kolektyvas laimi tik tas, kuris yra darnus. Ir žmonės, kurie moka suderinti kolektyvą kaip instrumentą yra ypatingai reikalingi. Ši profesija, dirbant su žmonėmis, yra tartum karštų žarijų žarstymas, nes kiekvienas iš mūsų verda, jeigu pajaučiame neteisybę, o žinant, kad vienos teisybės nebūna, tai pasidaro painu ir gan sudėtinga. Ir čia nepadeda psichologija. Arba padeda tik labai paviršutiniškai. Nes visos viešai parašytos knygos jau yra perskaitytos ir elgesys pagal jas sutinkamas dabar net priešiškai.
Kiekvienas iš mūsų jau vaikystėje išmokome užsidėti kaukę. O darnus kolektyvas formuojamas jas nuplėšus. Reikia nebijoti jas nuplėšti arba nusiimti. Antraip keisite kolektyvą visą gyvenimą, taip ir neradę ramybės ir darnos tarp žmonių. Lygiai taip pat kaip sodą formuosite kiekvienais metais iš naujo, jeigu nemokėsite atpažinti vaismedžių nuo dekoratyvinių medžių, jiems dar būnant mažais augalais.
Todėl stebėkite, klausykite ir niekad nesivadovaukite protu, o visuomet – išmintimi. Išmintis susideda iš kelių nuomonių, todėl ji ir yra išmintis.
Universalių vaistų nebūna, o jei ir būna – skiriasi dozės. Tai kas tinka šiaurės gyventojams, netinka pietiečiams ir atvirkščiai. Kas tinka Jonui, nebūtinai tiks Petrui. Ir niekad nepamirškite, kad mes, savo namuose, galime visi būti krepšinio centro puolėjai, bet aukščiausioje lygoje – ne.
Milijonieriaus mentorius. Tokį puslapį socialiniuose tinkluose sukūręs Gintautas Strolys yra pats atėjęs iš klestinčio verslo. Verslininkas teigia daugybę metų besidomintis žodžiais, nes ir pagal Bibliją, pradžioje buvo žodis. Žmones, kurie turi dailų, turtingą žodyną, jis vadina žodžių tapytojais. Tarkime, poetus, rašytojus, kurie gali tapyti žodžiais.
Jis yra sukaupęs didelį bagažą mažų pamąstymų, kuriuos vadina frazėmis, smulkiąja išmintimi. Tą išmintį jis adaptuoja atsižvelgdamas į dabartines realijas, kitaip – senas tiesas pritaiko nūdienai. Sekėjams jis pasiūlo adaptuotas išminties versijas, kurias vadina koveriais. Šis jo projektas socialiniuose tinkluose yra labai populiarus ir yra pritraukęs beveik 170 tūkst. sekėjų būrį.
