„Golden Agri Resources Ltd.“ vasario mėnesį prisipažino, kad jos „Golden Veroleum Liberia“ (GVL) padalinys nepadarė pakankamai, kad kompensuotų vietiniams gyventojams žalą, kurią lėmė kompanijos verslo praktika – įskaitant regiono, kuris kadaise didžiavosi viena turtingiausių planetoje biologine įvairove, nuniokojimą. Tarp kompanijos akcininkų yra didžiausias pasaulyje turto valdytojas „BlackRock Inc.“, kurio pirmininkas Larry Finkas kovai su klimato kaita nukreipė savo firmos valdomą 9,5 trilijono dolerių turtą.
Dalis „Golden Agri“ patrauklumo investuotojams yra tai, kad kompanija savo aplinkosaugos veiksmais rodo pavyzdį daugiau nei dviem dešimtims žemės ūkio produktų gamintojų ir didmenininkų visame pasaulyje ir užima ketvirtąją vietą sprendžiant socialines problemas, rodo „Bloomberg“ surinkti duomenys. Ir nors pramonės rezultatai apskritai nėra pagirtini – „Golden Agri“ pakilo į aplinkosaugos reitingų viršūnę, surinkusi vos 4 balus iš 10, – tai daro kompaniją patraukliu paketu investuotojams, kuriems reikia išlaikyti diversifikuotą portfelį.
„Matome įprastos ESG reitingų problemos pavyzdį, – sako Andrew Kingas, Bostono universiteto Questrom verslo mokyklos vadybos profesorius, kurio sritis yra ESG matavimas ir verslo tvarumas. – Toks netikslumas gali apsaugoti blogus veikėjus, sumažindamas spaudimą iš tiesų ką nors pakeisti.“
Šis pavyzdys taip pat atskleidžia sunkumus, su kuriais susiduria investuotojai ir aktyvistai, bandydami stebėti ir patraukti atskaitomybėn savivaliaujančias žemės ūkio korporacijas, kurios atokiose, neturtingose pasaulio vietovėse dažnai veikia per padalinius ar bendras įmones.
Kontroversija dėl „Golden Veroleum“ iškilo į paviršių prieš trejus metus, kai organizacijų tinklas „Žemės draugai“ (Friends of the Earth) ir Liberijos darnaus vystymosi institutas pateikė skundą „High Carbon Stock Approach“ (HCSA) – agentūrai, kurią prieš dešimtmetį įsteigė „Golden Agri“ ir aplinkosaugos grupės, siekdamos sukurti mokslinį būdą įvertinti atogrąžų miškus, pažaboti jų naikinimą ir apsaugoti vietinių gyventojų teises. Tarp HCSA narių rasime didžiausius pasaulyje maisto gamintojus, tokius kaip „Unilever Plc“ ir „Cargill Inc.“.
Aplinkosaugos grupių aktyvistai aplankė Via Tauną (Wiah’s Town) – maždaug šimto skarda dengtų sukiužusių trobelių rajoną, išsidėsčiusį palei molkelį už valandos kelio automobiliu nuo pakrantės. Gyventojai sako, kad GVL jiems žadėjo darbo vietas ir patogumus, pavyzdžiui, vandentiekį, tačiau realiai kompanija tik iškirto mišką, atėmė iš ūkininkų žemę ir užteršė geriamą vandenį.
„GVL be mūsų sutikimo iškirto žemutinės Kulu genties teritoriją, vadinamą Blogbo žemėmis, – pasakoja 67-erių metų Russelsas Kumonas, į pensiją išėjęs mokytojas, kuris į Via Tauną sugrįžo praėjus keleriems metams po to, kai jo šalyje 2003 m. pasibaigė antrasis pilietinis karas. – Visa teritorija virto anklavu. Gyvename uždarame rajone, todėl mums sudėtinga ūkininkauti ir daryti kitus dalykus. Žemė buvo suniokota.“
Žvelgdamas į rūkstantį palmių aliejaus gamyklos kaminą, R. Kumonas sako, kad ji buvo pastatyta ant šventos Tarhuowon kalvos, į kurią bendruomenės nariai kopdavo, norėdami išsigydyti įvairius negalavimus. GVL pareiškė, jog statant gamyklą vietinių gyventojų atstovai jiems nesakė, kad kalva šventa.
R. Kumonas teigia, kad tik maža dalis iš taip laukiamų darbo vietų materializavosi. Keletas žmonių, dirbančių gamykloje ir plantacijoje, „Bloomberg“ skundėsi mažais atlyginimais ir sunkiomis darbo sąlygomis, kai kurie sakė, kad dirba septynias dienas per savaitę už 150 dolerių per mėnesį.
Pavažiavus tolėliau, Butawu kaime, 48-erių metų elektrikas Othello Jartoe pasakoja, kad palmių aliejaus kompanija sukonstravo tik vieną rankinį siurblį, kuriuo turi naudotis daugiau nei 100 žmonių, o jį ir kitus kaimynus darbdavys po metų atleido. „Mažuma dirba, o dauguma yra bedarbiai“, – priduria jis.
„High Carbon Stock Approach“ turi tokio pobūdžio skundų nagrinėjimo sistemą ir vasarį padarė išvadą, kad GVL prieš valydama žemę ir pradėdama ją eksploatuoti nesuorganizavo deramo sutikimo proceso su vietos bendruomenėmis ir nepadarė pakankamai, kad kompensuotų savo netinkamą elgesį ir gyventojams padarytą žalą. HCSA teigė, kad palmių aliejaus bendrovė turėtų sustabdyti žemės plėtrą, kol nebus išspręsti konfliktai su bendruomenėmis, pasodinti naują biologiškai įvairų mišką ir patvirtinti politiką, kuri padėtų išvengti tolesnių teisių pažeidimų.
Tačiau atkurti atogrąžų miškų biologinę įvairovę sunku, jei apskritai įmanoma. GVL veikia Aukštutinės Gvinėjos miškuose, kurie tęsiasi per šešias Vakarų Afrikos šalis, nuo Gvinėjos vakaruose iki Togo rytuose. Yra išlikę tik apie 20 proc. pirminio miško – maždaug pusė jo Liberijoje – ir jis laikomas gyvybiškai svarbiu anglies dioksido „filtru“ ir planetos biologinės įvairovės „židiniu“, kuriame gyvena apie 390 sausumos žinduolių rūšių – daugiau nei ketvirtadalis visų Afrikos rūšių.
„Šis regionas – tai miškų mozaika su įsiterpusiais kaimais, todėl jis labiau pažeidžiamas miškų naikinimo nei kiti regionai, tokie kaip Kongas, – teigia Wannesas Hubau, atogrąžų miškų ekologijos docentas iš Gento universiteto Belgijoje. – Jo prieinamumas reiškia spartų perėjimą nuo buvimo anglies dioksido filtru prie anglies dioksido išskyrimo.“
GVL rugsėjo 7 d. atsakydama į „Bloomberg“ užklausas pareiškė nepadariusi jokių „klaidų“ ir vasario mėnesį nustojusi valyti žemę, be to, atmetė daugelį vietos bendruomenių pareikštų kaltinimų. Singapūre listinguojama „Golden Agri“, priklausanti Indonezijos milijardierių Widjaja šeimos konglomeratui „Sinar Mas Group“, pareiškime teigė, kad GVL sustabdė tolesnę žemės plėtrą ir įgyvendino kai kurias kitas rekomenduojamas priemones, įskaitant tvarumo plano sudarymą. Liberijos informacijos ministras Ledgerhoodas Rennie persiuntė užklausas kompanijai ir toliau nekomentavo.
Priėmus HCSA nutarimą, „Žemės draugai“ teigė, kad dėl tvarumo plano nebuvo konsultuojamasi su vietos bendruomenėmis. GVL pažymėjo, kad konsultavosi su bendruomenėmis, nagrinėjo skundus, kai jie buvo pateikti, laikėsi žemės įsigijimo įstatymų ir atitiko šalies reguliavimo institucijos numatytus vandens kokybės standartus.
Investuotojams svarbu išspręsti tokias bylas kaip Liberijoje ir akyliau prižiūrėti operacijas, ypač besivystančiose šalyse, antraip ESG investicijos apskritai nebus prasmingos.
Kovo mėnesį daugiau kaip 60 vietinių bendruomenių lyderių ir aktyvistai iš šešių žemynų parašė „BlackRock“ vadovams, pabrėždami, kad turto valdytojas neturėtų užmerkti akių prieš Aukštutinės Gvinėjos miškų ir panašių ekosistemų Pietų Amerikoje bei Pietryčių Azijoje naikinimą. „Klimato kaita nėra eilinė rizika, kurią galima apskaičiuoti pagal pelno maržas, – rašė jie. – Tai nuolatinis nenutrūkstamas pavojus mūsų žmonėms ir mūsų planetai, su kuriuo susiduriame kasdien.“
„BlackRock“ valdo tik apie 0,7 proc. „Golden Agri“ akcijų ir yra vienas iš kelių dešimčių bankų, investicinių firmų ir pensijų fondų, turinčių nedidelių kompanijos akcijų paketų. „Vanguard Group“, rugpjūčio pabaigoje valdžiusios apie 1,3 proc. „Golden Agri“ akcijų, atstovai atsisakė komentuoti savo investicijas. „Blackrock“ kovo mėnesį pažadėjo spausti savo kompanijas vykdyti aplinkosaugos ir žmogaus teisių politiką, o tos, kurios nesugebės deramai prižiūrėti gamtos išteklių naudojimo, „gali patirti neigiamų pasekmių, kylančių dėl reguliavimo, reputacijos ar operacijų rizikos“.
„BlackRock“, neatskleisdama kompanijos pavadinimo, gegužės mėnesį ketvirtinėje valdymo ataskaitoje pranešė, kad susitiko su Singapūre listinguojamu palmių aliejaus gamintoju ir jo padaliniu Afrikoje, aptardama su verslu susijusius aplinkosaugos ir socialinius nesutarimus. Ji pacitavo HCSA vasario mėnesio ataskaitą ir pridūrė, kad jai buvo pranešta apie neįvardytos bendrovės atliktus atitaisomuosius veiksmus ir kad ji pavedė trečiajai šaliai ištirti miškų naikinimo mastą.
Palmių aliejaus gamintojas „BlackRock“ sakė, kad HSCA vis dar nenustatė kompensacijų už išvalytus miškus dydžio ir pripažino, kad dar trūksta pažangos kompensuojant vietos bendruomenėms. Pandemija procesą užvilkino ir peržiūra buvo atnaujinta kovo mėnesį, sakė bendrovė „BlackRock“.
„Tikimės, kad bendrovė ir toliau kreips dėmesį į aplinkosaugos ir socialinius nesutarimus, nurodytus HSCA ataskaitoje, ir stengsis juos išspręsti“, – teigiama „BlackRock“ pranešime. „BlackRock“ atstovas atsisakė įvardyti minimą bendrovę.
Investuotojų problemos esmė – ESG balai, kurie daugiausia grindžiami savarankiškai pateikta ir neaudituota informacija, reitingų teikėjų būna vertinami skirtingai ir pabrėžia korporatyvinę politiką ir procesus, o ne tikrąjį poveikį.
Net ir su šiais apribojimais daugelio didžiausių pasaulio žemės ūkio gamintojų ir didmenininkų rezultatai yra prasti. „Golden Agri“ daugelį metų bandė sukurti tvaraus palmių aliejaus gamintojo įvaizdį ir pateko į aplinkosaugos sąrašo viršūnę 2019 m., kai jo reitingas pakilo nuo 0,9 (2015 m.) iki 4, rodo „Bloomberg“ duomenys.
Prasti plantacijų savininkų ir maisto kompanijų rezultatai rodo, kiek dar daug reikia nuveikti, siekiant apginti žmonių teises ir išsaugoti kai kurias svarbiausias planetos anglies dioksido saugyklas.
Remiantis „Global Forest Watch“, per pastaruosius du dešimtmečius buvo sunaikinta apie 20 proc. Liberijos medžių dangos – per tą patį laikotarpį į atmosferą buvo paleista apie 1 gigatoną anglies dioksido. Tai atitiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš 217 milijonų lengvųjų automobilių per metus. Pasaulio bankas liepos mėnesį prognozavo, kad pasaulio ekonomika iki 2030 m. rizikuoja prarasti net 2,7 trilijono dolerių per metus, jei šalys ir toliau naikins biologinę įvairovę.
„Jei pažadėjai kažką padaryti ir padarei tik pusiau, reiškia, nepadarei nieko“, – sako O. Jartoe iš Butawu kaimo.
