Iš Šiaulių kilusio, kadaise statybų versle dirbusio D. Kuzminsko gyvenimas pasikeitė pradėjus kurti jurtų kaimą. Šiuo metu jis su šeima gyvena sodyboje, kitoje Medinio ežero pusėje.

„Dabar užsiimu pasyviais verslais“, – į jurtų kaimą priėmęs svečius pasakoja vyras.

Pašnekovas pastebi, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų darosi sąmoningesni, nori praleisti kuo daugiau laiko natūralioje gamtoje ir patirti viską – kvapus, ramybę, rytinius garsus. Būtent tokiam potyriui pajusti, kaip įsitikinęs verslininkas, puikiai tinka jo statomos jurtos.

Pirmieji klientai – iš užsienio

D. Kuzminskas skaičiuoja, kad norinčių praleisti naktį jurtose daugėja, todėl ateityje prie jau esančių dešimties jurtų žada pastatyti dar keturias ar penkias.

„Pirmą jurtą pastatėme sau. Tačiau vėliau buvo tiek norinčių ją išbandyti, kad nebeturėjome pakankamai galimybių visų apgyvendinti, – kaip viena jurta išaugo į jurtų kaimelį, pasakoja verslininkas. – Net nebuvo minčių, kad tai išaugs į verslą.“

Jurtų kaimas
Foto: DELFI / Ugnė Karaliūnaitė

Pirmosios jurtos klientai prieš dešimtmetį buvo trys užsieniečiai – iš Pietų Afrikos, Suomijos ir Estijos. Kaip pasakojo D. Kuzminskas, trys vyrukai šaltą lietuvišką žiemą užsimanė pernakvoti gamtoje ir sužinoję apie jurtą paprašė joje apsistoti.

„Sniego buvo apie pusę metro, patys nuklampojo ir apsistojo jurtoje. Ryte radau ant lovos paliktą piniginę padėką“, – prisimena pašnekovas.

Kviečia ne tik apsistoti

D. Kuzminsko jurtų verslas – ne vien apgyvendinimo paslaugos. Kaip pasakojo vyras, jis jurtas gali pastatyti ir tokio statinio savo žemėje panorusiems gyventojams.

Darius Kuzminskas
Foto: DELFI / Ugnė Karaliūnaitė

Jurtos gaminamos iš medžio, vilnos. Taip pat reikalingas tentas, jį verslininkas parsisiunčia iš Šveicarijos.

Pasak jo, jei tentas „kvėpuojantis“, tai tarnauja 5–7 metus.

„Galima dėti ir „nekvėpuojantį“ tentą, bet tuomet nepajusite tikro jurtos potyrio, nes būsite kaip plytiniame name“, – aiškino pašnekovas.

Jurtų kaimas
Foto: DELFI / Ugnė Karaliūnaitė

Būtent netobula garso izoliacija ir suteikia jurtai žavesio: nors joje esanti krosnelė ir kondicionierius sušildo patalpas iki norimos šilumos, miško garsai į jurtą prasiskverbia lengvai. Taigi norintiems pasistatyti jurtą savo teritorijoje, siūloma rinktis kuo nuošalesnę vietą gamtos apsuptyje, o ne arti prie kelio, kur būtų girdėti transporto garsai.

Dar viena svarbi sąlyga, kad jurta tarnautų ilgai, – užtikrinti, jog viduje nebūtų per drėgna. Kitu atveju vilną greitai suės kandys.

Išrinkti galima per dieną

D. Kuzminskas pasakoja, kad kai kurie žmonės ne tik nusprendžia išbandyti nakvynę jurtų kaime, bet ir stato sau – laikinai pasibūti ar net gyventi.

Jurtų kaimas
Foto: DELFI / Ugnė Karaliūnaitė

„Dabar ypač aktyvūs vaikų darželiai – stato jurtas savo veiklai vykdyti. Esame ir prie Vilniaus, prie Neries kranto, jurtą pastatę. Daug pasaulio matęs ir keliavęs vaikinukas nusprendė, kad nori gyventi jurtoje“, – pasakojo verslininkas.

Pasak D. Kuzminsko, jurtą pastatyti klientams jis su kolegomis gali per savaitę. Kadangi jurtos – kilnojamas statinys, ją išrinkti galima per dieną.

Pasiteiravus, kokios kainos tokio statinio, D. Kuzminskas teigė, kad 40 kv. m jurta be grindų kainuoja apie 15 tūkst. eurų.