Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras sieks, kad Kuršėnų vyniotiniu galėtų vadintis tik šio deserto išradėjos ceche pagamintas gaminys, o prekybos centrų lentynose nebeliktų bet kurių konditerijos gaminių gaminamų Kuršėnų vyniotinių.
„Mes pradėsime ginčyti, kad Kuršėnų vyniotinis būtų pripažintas kaip kultūrinis paveldas ir bandysime, kad Kuršėnų vyniotinio pavadinimas išsitrintų prekybos centruose“, – portalo Delfi vizito Kuršėnuose metu teigė centro direktorė Birutė Poškienė.
Skanėstų ir desertų tradicija Kuršėnuose gyvuoja jau ilgus dešimtmečius. Liepos mėnesį naujai duris atvėręs Kuršėnų dvaras mena, kaip čia buvo organizuojami ponių arbatos pagėrimai su desertais. Dabar dvaro svečiams ir viešnioms prie arbatos ant stalo padedamas ir garsusis vyniotinis.
Konditerijos gamykla pirmą kartą Kuršėnuose paminėta 1913 m. O dvare vykdavo konditerijos gaminių mokymai, miesto ponios buvo mokomos kepti skanėstus.
„Kuršėnai visą laiką garsėjo tortais ir pyragais. Žmonės vykdavo į centrą, kuriame pirkdavo tortus, kuriuos kepė ir Kuršėnų vyniotinio kūrėja“, – pasakojo B. Poškienė.
Kuršėnų vyniotinį, išgarsėjusį visoje Lietuvoje, sukūrė Eugenija Dragūnienė, šiemet švenčianti 90–metį. Ji yra pelniusi ir Šiaulių rajono garbės pilietės titulą.
Kuršėniškė dar 1960 m. įkūrė Kuršėnų konditerijos cechą, o pradėjusi kepti išskirtinį vyniotinį išgarsino ir visą miestą. „Tokio tikro vyniotinio niekur kitur neparagausite. Šiuo tikruoju Kuršėnu vyniotiniu nėra prekiaujama jokiame prekybos centre. Jam gaminti naudojamas visai kitokia masė nei gaminiuose, ant kurių tik užrašyta Kuršėnų vyniotinis“, – kalbėjo B. Poškienė.
Dabar E. Dragūnienės įkurtu desertų verslu rūpinasi dukra Daina Putvinskienė.
