Kiek daugiau optimizmo viešbučių valdytojams įkvėpė šį vasara, kai pamažu į juos pradėjo grįžti užsieniečiai.
Siūlo ilgalaikę nuomą
„Šventaragio slėnio“, valdančio sostinės centre esantį viešbutį „Amberton“, vadovė Giedrė Ramonaitė pasidžiaugė, kad maždaug nuo liepos viešbutis sulaukė vis daugiau gyventojų. O savaitgaliais iki šiol yra užimti visi kambariai. Ji atkreipė dėmesį, kad šiame viešbutyje vasaros metu apsistodavo nemažai į Lietuvą atostogauti sugrįžusių emigrantų, o taip pat padaugėjo svečių iš Jungtinės Karalystės bei Vokietijos.
Sudarant viešbučių reitingus paaiškėjo, kad „Šventaragio slėnis“ savo darbuotojams moka didžiausią vidutinį atlyginimą, kuris vertinant septynis šių metų mėnesius siekė 1897 eurus.
Pasak pašnekovės, pati rinka diktuoja sąlygas. Patikimų, protingų, norinčių dirbti žmonių už mažesnį atlyginimą nelabai galima surasti.
Tiesa, per metus darbuotojų skaičius viešbutyje nuo 23 sumažėjo iki 7.
G. Ramonaitė patikino, kad darbuotojų skaičiaus mažėjimas niekaip nesusijęs su pandemija: „Viešbutį automatizavome, įvedėme automatinį įsiregistravimą, nebeliko registratūros, todėl galėjome sumažinti darbuotojų skaičių.“
„Amberton“ viešbučio vadovė pasakojo, kad pandemijos metu viešbutis ieškojo įvairių būdų, kaip pritraukti svečių.
„Tiek karantino metu, tiek dabar siūlome ilgalaikę nuomą. Kambariai yra išnuomojami mažiausiai mėnesiui, O taip pat siūlėme išsinuomoti kambarius biurams“, – komentavo pašnekovė.
Srautai didėja
Panašius metodus naudojo ir kovo mėnesio pabaigoje po rekonstrukcijos duris atvėręs „Neringa Hotel“.
Keturių žvaigždučių viešbutį valdančios bendrovės „Neringa Hotel“ bei „Neringos restorano“ valdybos pirmininkė Rūta Tamulienė sako, kad ką tik duris atvėrusiame viešbutyje iš karto ieškota būdų kaip pritraukti svečius.
„Kai Izraelyje prasidėjo neramumai, pasiūlėme tos šalies piliečiams geresnes sąlygas. Taip pat buvo siūlomi biurai žmonėms, kurie norėjo turėti uždaresnę erdvę. Jiems buvo tiekiamas maistas į kambarius“, – komentavo pašnekovė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad liepą ir rugpjūtį viešbučio gyventojų srautai išaugo: „Po truputį augame. Rugpjūtis jau buvo visai geras mėnuo, į viešbutį pradėjo grįžti užsieniečiai. Tikimės, kad rugsėjis bus dar geresnis.“ Iki to laiko praktiškai apsigyvendavo tik lietuviai, o rugpjūtį pradėjo važiuoti užsieniečiai“.
Namus iškeitė į viešbučius
Pasak „Creditreform Lietuva“ verslo analitikės Alinos Bočkienės, viešbučių verslui ypač skaudus buvo pirmasis karantinas, pasižymėjęs nežinomybe ir neapibrėžtumu.
„Pirmiausia, daug nerimo kėlė pati liga ir pandemijos valdymo perspektyvos. Nebuvo žinoma, kiek ilgai tęsis griežti karantino suvaržymai. Kita neužtikrintumo dedamoji buvo valstybės parama. Nors vyriausybė iš pat pradžių žadėjo būti dosni ir gailestinga, laikas parodė, kad parama nebus be trukdžių“, – komentavo pašnekovė.
Tačiau su kiekviena nauja pandemijos banga ir antru karantinu, bejėgiškumą keitė vis didesnis pasiryžimas. Verslas buvo priverstas susitaikyti su nauja realybe. Aiškesni vyriausybės nurodymai, saugos priemonių prieinamumas leido verslui išmokti dirbti viruso sąlygomis.
„Vis dėlto, viešbučių verslas yra ypatingai jautrus tokioms krizėms. Šį sektorių labai veikia sezoniškumas, ne tik vietos, bet ir užsienio šalių pandeminė padėtis. Jei fizinės parduotuvės galėjo per naktį perkelti savo verslą į elektroninę erdvę, o restoranai sumažinti savo nuostolius siūlydami maistą išsinešimui, tai viešbučiams alternatyvų nebuvo. Ypač tuo metu, kai buvo įvesti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimai, o juk viešbučiais daugiausiai ir naudojasi tie, kas yra atvykę iš toliau“, – sakė pašnekovė.
Kita vertus, per pirmąjį karantiną žmonės buvo išsigandę, susitelkę ir gana noriai sėdėjo užsidarę namuose. Tačiau antrasis karantinas visuomenę spėjo išvarginti, ir žmonės, išsiilgę pramogų ir laisvalaikio ne namie, jau drąsiau rinkosi poilsį Lietuvos viešbučiuose.
Atlyginimai – neįspūdingi
A. Bočkienė atkreipė dėmesį, kad pagal vidutinį atlyginimą dosniausi yra tie viešbučiai, kurie įsikūrę Vilniaus mieste.
„Nieko keisto, nes sostinė pasižymi aukštesniu pragyvenimo lygiu, konkurencija atlyginimų atžvilgiu šiame mieste ypač aštri, – sakė ji. – Tačiau net čia viešbučių mokami vidutiniai atlyginimai nėra įspūdingi, lyginant su algomis kituose sektoriuose.“
Didžiausią vidutinį atlyginimą, nesiekiantį nei 1900 eurų šiais metais mokėjo bendrovė „Šventaragio slėnis", valdanti „Amberton“ viešbutį Vilniaus centre.
Toliau rikiuojasi prabangius viešbučius valdančios įmonės „Grand Hotel Vilnius“ (viešbutis „Kempinski“) su 1654 eurų atlyginimu bei „Blendas“ (1598 eurų, viešbutis „Pacai“).
Į Top15 pateko tik keturi viešbučiai, įsikūrę ne Vilniaus mieste, o kurortuose – „Preilos Vėtra“ Neringoje (1505 eurai), "Palangos žuvėdra" (1384 eurai), „Pušų paunksmė“ (1239 eurai) bei „Medūza“ (1232 eurai) Palangoje.
Vidutinis didžiausią atlyginimą mokėjusių viešbučių Top15 samdomų darbuotojų skaičius buvo 46 darbuotojai.
Viešbučiai-sanatorijos buvo paklausūs
Analizuojant viešbučių 2020 m. apyvartas, Top15-ką sudaro didesni viešbučiai, įdarbinę vidutiniškai po 132 darbuotojus.
„Šios įmonės mokėjo vidutinį atlyginimą, kuris buvo nuo 1035 iki 1692 eurų. Šio penkioliktuko geografinis pasiskirstymas įvairesnis nei prieš tai aptarto didžiausių atlyginimų sąrašo – pirmauja viešbučiai, įsikūrę Druskininkuose, Birštone, Klaipėdoje, o sąrašą užbaigia Šiauliuose esanti apgyvendinimo įstaiga“, – pastebi „Creditreform Lietuva“ analitikė.
Sostinės viešbučių šiame sąraše yra tik keturi. Didžiausią apyvartą, siekiančią 4,82 mln. eurų, sugeneravo „Raminora“, valdanti „SPA Vilnius Druskininkai“. Nedaug atsiliko ir netoliese minėto viešbučio įsikūręs „Grand SPA Lietuva“ (4,18 mln. eurų).
„Kaip matome, skaitlingiausiu personalu pasižymi SPA paslaugas teikiantys viešbučiai, kuriuos galima būtų pavadinti ir sanatorijomis. Įvairiausios sveikatinimo procedūros reikalauja nemažai personalo. Galbūt tokių viešbučių apyvartai įtakos turėjo ir atsiradusi paklausa iš tų, kas persirgo COVID-19 ir jų ligos eiga buvo sunki“, – svarsto pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad didesnį atsigavimą pajuto Lietuvos kurortų ir kiti ne sostinės viešbučiai.
„Sostinės viešbučiams šis laikas buvo sunkesnis dėl gerokai nusekusių, lyginant su priešpandemine turizmo situacija, užsienio turistų srauto. Be to, sostinės viešbučiuose nemažą procentą sudarė ir užsieniečiai, atvykę ne poilsio, o verslo tikslais. Ir tokių turistų per pandemiją gerokai sumažėjo. Tai patvirtina pelno ir nuostolių 2020 metais analizė. Į didžiausio pelno penkioliktuką patenka tik keturios sostinės apgyvendinimo įstaigos. Tuo tarpu didžiausius nuostolius skaičiavusių viešbučių sąraše randame net 11 Vilniaus viešbučių“, – komentavo A. Bočkienė.
Šiaulių viešbučiai skaičiavo pelną
Didžiausią pelną uždirbo bendrovė „Astorija Hotel“, įsikūrusi Vilniuje. Dėl išaugusių palūkanų pajamų, šios įmonės pelnas 2020 m. viršijo apyvartą (pelnas siekė net 1,35 mln. eurų). Kitų įmonių pelnai buvo kur kas kuklesni. Daugiau nei 300 tūkst. eurų pelno uždirbo Anykščiuose įsikūręs viešbutis „SPA Vilnius“ bei vilniškis „Hotel Tilto“.
„Netikėta, kad į didžiausią pelną uždirbusių viešbučių sąrašą pateko net keturi Šiaulių viešbučiai: „Šaulys Viešbutis Hotel“, „Šiaulių krašto Medžiotojų užeiga“, „Viešbutis TOMAS“ bei užeiga-motelis „Smakų Smakas“. Gali būti, kad tam įtakos turėjo šiame mieste esantis karinis aerodromas ir jame tarnaujantis gan skaitlingas NATO šalių kariškių būrys“, – svarstė pašnekovė.
Didžiausius nuostolius skaičiavo „Radisson Hotel Kaunas“, „Vytautas Mineral SPA“ (Birštone), „Radisson Blu Hotel Lietuva“ Vilnius bei visas būrys kitų Vilniaus viešbučių.
„Visame apgyvendinimo sektoriuje atsigavimas ganėtinai lėtas, gal net stagnuojantis. Šių metų pradžioje šiame sektoriuje dirbo vos 5 800 darbuotojų, kai praėjusių metų pradžioje, karantino išvakarėse šis skaičius siekė 7 730. 2019 m. pačiame sezono įkarštyje šiame sektoriuje dirbo net 8 910 darbuotojų. Deja, tiek praėjusiais, tiek šiais metais piko metu darbuotojų skaičius siekė vos 7 101 ir 7 050 darbuotojų, atitinkamai. Situacija, panašu, išliks gana sudėtinga. Ją sunkins valstybės paramos mažėjimas, grįžimas prie banko paskolų bei palūkanų mokėjimo bei vis dar miglota vargiai pažabojamos pandemijos ateitis“, – komentavo analitikė.
Jos pastebėjimu, šalia pandemijos palaipsnį darbuotojų mažėjimą apgyvendinimo įstaigose lemia ir mąžtantis noras dirbti šiame sektoriuje. Ne veltui, tarkime, Graikijos ar Ispanijos viešbučiuose didžiąją dalį personalo (kambarinių, administratorių, vadybininkų ir pan.) dar iki pandemijos sudarė būtent atvykėliai iš buvusio Rytų bloko šalių. Panašu, kad ir Lietuvos viešbučių savininkai ilgainiui turės dairytis darbuotojų už Lietuvos ribų.
