Tačiau šiuo metu jų nėra tiek daug, kad patenkintų pramonės poreikius. Dėl šios priežasties pradėjo trūkti kai kurių populiarių produktų, rašo bbc.com.
Šiuo metu beveik neįmanoma nusipirkti PS5 žaidimų kompiuterio. „Toyota“, „Ford“ ir „Volvo“ yra priverstos sulėtinti ar net laikinai nutraukti gamybą savo fabrikuose. Išmaniųjų telefonų gamintojai taip pat jaučia lustų trūkumą: „Apple“ jau įspėjo, kad dėl to gali nukentėti „iPhone“ pardavimai.
Poveikį junta netgi tos bendrovės, kurios nėra tiesiogiai susijusios su kompiuterinėmis technologijomis, pavyzdžiui, „CSSI international“ – JAV įmonė, gaminanti šunų kirpimo mašinėles.
Šias problemas jau pastebėjo ir kai kurie pirkėjai. Pavyzdžiui, suaktyvėjo naudotų automobilių pardavimai, nes naujų automobilių, į kuriuos sudėta tūkstančiai individualių lustų, tiekimas stringa.
Muzikantas Krisas Halpinas, gyvenantis Šiaurės Varvikšyre, yra vienas iš daugelio, pajutusių nusivylimą. K. Halpinas serga cerebriniu paralyžiumi ir pagal „Motability“ schemą nuomojasi automobilį.
Jo dabartinė nuomos sutartis baigiasi spalio mėnesį ir pagal šios schemos taisykles tuo metu jis turės pakeisti savo automobilį nauju. Tačiau vietos salonas jam pranešė, kad automobilis, kurį jis išsirinko, anksčiausiai atkeliaus tik kitų metų sausį.
„Kadangi esu neįgalus, esu labai, labai priklausomas nuo automobilio, – teigė K. Halpinas, besinaudojantis neįgaliojo vežimėliu. – Ten, kur gyvenu, tikri nepasiekčiau savo namų be automobilio“.
Laimė, pasak K. Halpino, kad „Motability“ sutiko pratęsti dabartinio automobilio nuomą ir draudimą, kol atvyks naujasis.
Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais, o ypač per Kalėdas, dėl lustų stygiaus pradės vėluoti ir daugiau produktų.
Taigi, kas vyksta?
Lustai, kurių pradėjo trūkti, šiuolaikiniuose gaminiuose atlieka įvairiais funkcijas, ir vienas prietaisas jų gali turėti daugiau negu vieną.
Piotras Esdenas – Tempskis Jungtinėse Valstijose yra įkūręs bendrovę „1bitsquared“, kurios specializacija yra elektroninė įranga. Šiuo metu jos užsakymų sąraše – keli tūkstančiai elektroninių sąsajos plokščių, kurios leidžia studentams ir gamintojams prijungti prie kompiuterių įvairius prietaisus.
Tačiau P. Esdeno – Tempskio tiekėjai tvirtina, kad kai kurių komponentų su puslaidininkiais jie negalės pristatyti net 12 mėnesių ar net ilgiau.
„Negali tiesiog jos surinkti ir neįdėti vienos detalės – ji neveiks“, – teigė jis.
Tokia padėtis grėsė jau keletą metų, o ne mėnesių.
„Gartner“ analitikas Koray Kose sako, kad vienas didesnių iššūkių, kurie dar prieš pandemiją iškilo lustų pramonei, buvo 5G tinklo plėtra, išauginusi paklausą, bei JAV sprendimas uždrausti puslaidininkių ir kitų technologijų pardavimus bendrovei „Huawei“. Lustų gamintojus už JAV ribų nedelsiant užplūdo šios kinų įmonės užsakymai.
Tam tikrų komponentų tiekimui koją pakišo ir kitos, mažiau akivaizdžios problemos.
Pavyzdžiui, šiuo metu lustų gamybai naudojamos dvejopos plokštelės – 200 mm arba 300 mm. Šie skaičiai nurodo apvalių silicio plokštelių, kurios skyla į daugybę miniatiūrinių lustų, diametrą.
Didesnio skersmens plokštelės yra brangesnės ir yra naudojamos pažangesniems prietaisams.
Tačiau tikras paklausos bumas yra užgriuvęs pigiau kainuojančius lustus, kurie naudojami plačiai vartojimo produktų įvairovei. Tai reiškia, kad senesnė, 200 mm skersmens technologija yra geidžiamesnė kaip niekada.
Šios pramonės naujienų svetainė „Semiconductor Engineering“ dėl lustų trūkumo rizikos, iš dalies kylančios dėl 200 mm plokštelių gamybinės įrangos stokos, įspėjo dar 2020 metų vasarį.
Įsibėgėjus pandemijai, ankstyvieji svyruojančios paklausos ženklai privertė kai kurias technologijų bendroves prisikaupti atsargų ir užsisakyti lustus iš anksto – dėl to sunkumų užsisakant komponentus kilo kitoms įmonėms.
Iš namų dirbti pradėjusiems žmonėms prireikė nešiojamų kompiuterių, planšečių ir vaizdo kamerų, o lustų gamyklos karantino metu sustabdė gamybą.
Kartais vartotojams kildavo sunkumų įsigyjant jiems reikalingų prietaisų, nors gamintojai galiausiai sugebėjo pasivyti ir patenkinti paklausą.
Tačiau K. Kose sako, kad pandemija nebuvo vienintelė lustų trūkumo priežastis. „Ji veikiausiai tapo tik paskutiniu lašu taurėje“, – pažymi jis.
Pastaruoju metu lustų gamybai trūko netgi paprasčiausios sėkmės. Teksase lustų fabrikus privertė užsidaryti smarki žiemos audra, o Japonijoje lustų gamybą sustabdė vienoje gamykloje kilęs gaisras.
Galvos skausmą kelia ir logistika. Oliveris Chapmanas, vadovaujantis OCI, pasaulinei tiekimo grandinės partnerei, teigia, kad daugelį metų lustų pristatymo kaina daugeliui technologijų įmonių nekeldavo didesnių rūpesčių, nes šios prekės yra palyginus mažos ir net didžiuliam kiekiui atgabenti pakakdavo vos vieno 40 pėdų (12 m) ilgio jūrinio konteinerio.
Tačiau dėl staigių paklausos pokyčių pandemijos metu išaugo konteinerių gabenimo kaina. Šį augimą lydėjo taip pat padidėję gabenimo oro transportu įkainiai bei vilkikų vairuotojų trūkumas Europoje.
Šiuo metu vieno 40 pėdų ilgio konteinerio atgabenimas iš Azijos į Europą kainuoja 17 tūkst. dolerių, sako bendrovės „S&P Global Platts“ pasaulinės konteinerių rinkos naujienų redaktorius George`as Griffithsas.
Tai yra daugiau kaip dešimteriopai išaugusi kaina negu buvo prieš vienerius metus, kai ji siekė maždaug 1500 dolerių.
Lustų gamintojai reaguoja į paklausą, didindami gamybos apimtis, tačiau tam reikia laiko, pažymi K. Kose. Puslaidininkių gamyklos statybos kainuoja milijardus. „Išspręsti šios problemos iki Kalėdų nepavyks, ir mažai tikiu, kad ji bus išspręsta iki kito juodojo penktadienio (2022 metų lapkričio)“, – teigė jis.
Panašu, kad technologijų milžinių vadovai tai jau žino. „Intel“ ir IBM vadovai neseniai pareiškė, kad lustų stygius gali būti jaučiamas dvejus metus.
Šiaurės vakarų universiteto elektronikos bei kompiuterių inžinerijos ir kompiuterių mokslų profesorė Seda Memik sutinka: „Prireiks kelių metų, kol pasieksime... geresnę pusiausvyrą“. Ji taip pat tvirtina, kad lustų paklausos tempai augo taip greitai, jog jų trūkumas tam tikru momentu buvo „neišvengiamas“.
Greitai pastatyti naujas lustų gamyklas yra sudėtinga. „Tai itin brangu ir tam reikia gerai paruoštos darbo jėgos“, – priduria ji. Tai potencialus trukdis pasisakantiems už tai, kad gamyba būtų grąžinta į namus, kitaip tariant, kad lustų fabrikai būtų perkelti į kitas šalis, įskaitant ir Vakarus, taip sumažinant spaudimą pasaulinei tiekimo grandinei.
O. Chapmanas nėra tikras, ar rinka yra tam atvira. Jis tikina, kad Azijoje – ypač Taivane, Kinijoje ir Pietų Korėjoje – įsikūrę lustų gamintojai jau skuba patenkinti paklausą ir veikiausiai toliau dominuos šioje rinkoje.
K. Kose mano, kad vartotojai per šių metų Kalėdas neturėtų pastebėti didesnių kainų skirtumų ar pajusti plataus masto technologinių produktų trūkumą. Gali būti, jog kai kurių paklausių prietaisų, pavyzdžiui, žaidimų kompiuterių, gauti bus sunkiau – pirkėjams gali tekti keletą mėnesių palaukti. Tačiau vėlavimai neturėtų būti amžini.
Išvada: pandemija tik paskubino grėsmingą situaciją lustų gamintojams – mes išgyvename technologijų bumą, kurio tiekėjai nespėja vytis, ir šios problemos išspręsti per vieną naktį nepavyks.
Tai reiškia, kad įvairiems žmonėms, įskaitant ir tokius kaip K. Halpinas, kurie laukia naujo automobilio, dar ne vieną mėnesį teks susidurti su vėlavimais ir pajusti nusivylimą.
