Gyventojams buvo siūlomi trys variantai: likti kaupime, pinigus perkelti į asmenines investicines sąskaitas arba susigrąžinti pinigus į savo kišenę.
Nors iš pensijų fondų ištrauktiems vartojimui pinigams buvo taikomas 20 proc. pajamų mokestis, tai nesustabdė didelės dalies gyventojų susigrąžinti sukauptus pinigus į savo pinigines ir patiems spręsti, ką dabar su jais daryti.
Šių metų balandį skelbta, kad iš pensijų fondų gyventojai nusprendė „ištraukti“ 1,3 mlrd. eurų. Pinigai jiems išmokėti būtent rugsėjį. Estija paskelbusi kelis paraiškų pateikimų etapus, o pinigai išmokami penki mėnesiai po paraiškų etapo pabaigos. Antrasis etapas baigėsi liepos 31 d., taigi dalis pinigų gyventojams iškeliaus kitų metų pradžioje. O trečiasis etapas baigsis lapkričio 30 d. Visgi, didžiausia dalis norinčiųjų pasitraukti iš papildomo kaupimo suskubo prašymus teikti pirmuoju etapu.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį net 152 tūkst. pensijų kaupimo sistemoje dalyvavusių asmenų išreiškė norą atgauti savo sukauptas sumas. Estijos valdžia liko nustebusi, nes nesitikėjo tokios didelės pasitraukiančiųjų armijos. Dar pernai lapkritį daryta gyventojų apklausa parodė, kad 56 proc. kaupiančiųjų planuoja toliau kaupti antros pakopos pensijų fonduose.
Sujudimas akcijų biržoje
Viena iš pirmųjų vietų, kurią pasiekė išjudinti finansiniai srautai, – Talino akcijų birža. Joje paskutiniu metu fiksuojami neįprastai didelės apyvartos ir sandorių gausa. Bene patraukliausi tapo bankai. Tačiau ekspertai čia įžvelgia ir didelę grėsmę: nukreipus investicijas į vietinę akcijų biržą didėja rizika besiformuojantiems burbulams
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis komentuoja, kad per mėnesį Talino akcijų indeksas pakilo 15 proc. – daugiau nei kitose Baltijos šalyse.
„Bet to labai nesureikšminčiau. Vis tik Baltijos šalių akcijų rinka yra sekli ir nelikvidi, ten nėra labai daug investicijų, bet tikėtina, kad dalis gyventojų, kurie pasiėmė lėšas iš pensijų fondų, nusprendė, kad ir patys gali sėkmingai lėšas investuoti ir dabar dalį lėšų nukreipia investuodami į Talino akcijų biržą“, – kalbėjo ekonomistas.
Visgi ekspertas pripažįsta, kad jei gyventojai nusprendžia nukreipti savo lėšas tik į vietinę rinką, rizikos didėja – mažesnė diversifikacija, mažiau išskaidomos rizikos regionų, sektorių prasme.
„Todėl ilguoju laikotarpiu gali būti tam tikri didesni sukrėtimai, kurie sumažintų investuotų lėšų grąžą“, – vertino N. Mačiulis.
Didelio ilgalaikio poveikio neprognozuoja
Kalbėdamas bendrai, ekonomistas pastebėjo, kad galimybe pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondo pasinaudojo apie penktadalis gyventojų.
„Į rinką įsilies daugiau nei 1 mlrd. eurų ir tikriausiai dalies gyventojų sprendimai su pinigais orientuoti į trumpesnį laikotarpį: galbūt nori išleisti vartojimo prekėms, galbūt nusipirks automobilį, galbūt kelionėms išleis. Tai, aišku, tai nėra tvarus sprendimas. Ir tikriausiai tai yra pavyzdys, kodėl visur pasaulyje, ar tai būtų valstybinio socialinio draudimo sistema, ar kaupimas privačiuose pensijų fonduose, visur laisvės disponuoti tais pinigais yra apribotos, kad būtų suvaldyti žmonių instinktai“, – tęsė ekonomistas.
Taigi jis Estijos vyriausybės sprendimą leisti žmonėms susigrąžinti pinigus iš pensijų fondų vertina kaip neatsakingą ir šiek tiek populistinį sprendimą, kuris daliai gyventojų turės neigiamų pasekmių senatvėje.
„Aišku, yra kita dalis gyventojų, kurie gerai vertina savo galimybes investuoti savo pinigus: jie neišleis ir nepravalgys susigrąžintų pinigų, neskirs šiandieniniams poreikiams, bet investuos į nekilnojamąjį turtą, akcijas, – komentavo N. Mačiulis. – Bet tai vėl yra rizikingiau, nes tokiu būdu nediversifikuojamos investicijos".
Pasiteiravus, kokios tokio valdžios sprendimo pasekmės Estijai gali būti ilguoju laikotarpiu, pašnekovas paminėjo, kad ateityje šalyje matysime didesnį vartojimą, didesnes investicijas nukreiptas į nekilnojamojo turto rinką, šiek tiek sparčiau kils būsto kainos Estijoje.
„Bet tikėtis didelio makroekonominio efekto trumpuoju laikotarpiu nereikėtų. Nes sumos nėra labai jau didelės, 1 mlrd. eurų lyginant su metiniu Estijos BVP, kuris siekia apie 30 mlrd. eurų“, – aiškino N. Mačiulis.
Estai lipa ant grėblio
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad nors Estijos gyventojams buvo duota nemažai laiko apsispręsti ir teikti paraiškas dėl pasitraukimo iš antros pakopos pensijų fondų, visgi didžioji dalis apsisprendusiųjų paskubėjo kuo greičiau teikti paraiškas dar metų pradžioje, o pinigai jiems išmokėti būtent nuo rugsėjo 1 d.
„Toks dalykas, kai vienu metu įliejama daug pinigų į rinką, niekada nėra gerai finansų teorijos prasme. Bet kokiu atveju tuomet išbalansuojama rinka“, – pabrėžia jis.
Visgi ekonomistas vertina, kad pinigų srautas nėra toks jau ir mažas, ir prideda, kad Estijos valdžia tikriausiai nesitikėjo, kad žmonės taip aktyviai rinksis trauktis iš antros pensijų pakopos.
„Dalis tų pinigų vėl grįžta į akcijų biržą ir minama ant grėblio, nes pagunda yra investuoti į tas įmones, kurias pažįsti, kurias matai. Ir atitinkamai žmones daugiau investuoja į savo šalies įmones arba tas, kurių savo paslaugomis naudojasi. Ir daugiausiai investuotojų taikiniu tampa bankai, – sujudimo Talino akcijų biržoje priežastis paminėjo Ž. Mauricas. – Ir net į „Šiaulių banką“ atėjo nemažai investuotojų iš Estijos“.
Ekonomistas primena, kad rizika čia slypi paminant vieną pagrindinių investavimo principų – nedėti visų kiaušinių į vieną pintinę: „Reikia diversifikuoti savo portfelį ir investuoti ne tik savo kieme, bet, kiek įmanoma, plačiau tiek Europoje, tiek pasaulyje. O estai tikriausiai bando dabar patys investuoti ir tokiais sprendimais, nukreiptais į vietinę rinką, gali išpūsti arba jau išputė burbulus rinkoje“.
Mato Lietuvos pranašumą
Ž. Mauricas taip pat prognozuoja, kad artimiausiu metu matysime ir išaugusį vartojimą Estijoje.
„Estijos BVP rodikliai bus pakankamai įspūdingi. Jau dabar estai mus lenkia, tai jie nutols dar labiau, bet tvarumo prasme tai sau šiek tiek reikalų prisidarė, nes tikrai nemaža dalis gyventojų pinigus pasiėmė ir jų sprendimas tikrai trumparegiškas. Tokį estų valdžios sprendimą ir tarptautinės organizacijos kritikavo. Idėja gal ir buvo gera – duoti daugiau laisvės gyventojams spręsti dėl savo investicijų, jei jie jaučia, kad turi tokių sugebėjimą. Bet didžioji dalis pinigų buvo visiškai išimta ir bus skirta vartojimui“, – kalbėjo pašnekovas.
Paprašytas pakomentuoti, ar kokią įtaką gali turėti Lietuvai toks Estijos sprendimas, ekonomistas šypsosi, kad šioje situacijoje galima įžvelgti, kad Lietuva įgavo konkurencinį pranašumą prieš Estiją.
„Kadangi pasitraukusių žmonių skaičius yra pakankamai nemažas ir tikėtina, kad didelė dalis tų pinigų bus išleistų vartojimui arba investuoti labai rizikingai, tai didelė tikimybė, kad Lietuvos pensijų sistemai ateityje bus mažesnis spaudimas, nes estai turės spręsti, ką daryti su tų žmonių pensijomis, kurie nusprendė atsiimti pinigus ir turės gyventi iš valstybinės pensijos, kuri, tikėtina, nebus labai didelė“, – akcentavo jis.
Ateityje gyventojai atsisuks į valstybės biudžetą ir reikalaus didesnių pensijų
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat vertina Estijos politikų sprendimą artimą populistiniam.
„Gyventojams buvo duoti trys variantai: tęsti kaupimą, persivesti pinigus į investicinę sąskaitą ir pačiam nukreipti juos, kur nori, arba išsiimti pinigus vartojimui. Kas gavosi? Aišku, dalis pasinaudojo galimybe išsiimti pinigus vartojimui. Už pensijai kauptus pinigus nusprendė įsigyti prekes, kurių galbūt geidė. Be abejo, tai skatina ekonomiką, bet žmogus praranda potencialą senatvei sukaupti didesnę pinigų sumą“, – apžvelgė analitikas.
Pasak jo, į investicines sąskaitas persivesti pinigus nusprendė šiek tiek investavimo žinių turintys gyventojai arba tie, kurie norėjo išbandyti savo jėgas: „Be abejo, tai šokdina ir Baltijos akcijų biržą“.
Visgi M. Dubnikovo nuomone, konsoliduotas pensijų valdymo modelis yra efektyvesnis ir profesionalesnis.
„Todėl nors Estijos valdžios sprendimas liberalesnis, iš kitos pusės didesnis žmonių kiekis senatvėje vėl atsisuks į valstybės biudžetą ir reikalaus didesnių pensijų“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasiteiravus, ar estų susigrąžinta daugiau 1 mlrd. eurų suma iš pensijų fondų yra pakankamai didelė, kad turėtų įtakos Estijos makroekonomikos rezultatams ilgesniu laikotarpiu, M. Dubnikovas teigė, kad milijardas visada yra reikšminga suma, ypač tokioms mažoms šalims kaip Baltijos šalys.
„Bet efektas pasireikš tik labai trumpu periodu. Per metus laiko tas efektas tikrai išnyks. Labai sunku skaičiuoti, ką žmonės su tais pinigais nuveiks, bet efektas bus vienkartinis, o vėliau didelės įtakos šalies ekonomikai neturės“, – prognozavo pašnekovas.
Labai pesimistiškai finansų analitikas nenusiteikęs ir situacijos Baltijos ir Talino akcijų biržose atžvilgiu: „Ar rizika yra susidaryti burbului? Šiai dienai kol kas ne, bet ilgainiui, jei rinkos banguos tokiomis apimtimis kaip dabar, tokia rizika egzistuoja, kad lazda gali būti perlenkta“.
Visgi M. Dubnikovas pabrėžia, kad Baltijos šalių akcijų rinkos yra patrauklios tuo, kad yra pakankamai seklios, jose veikia daugiau vietinės rinkos žaidėjai, akcijos pasižymi pakankamai gerais dividendais. „Tai jei vienų ar kitų bendrovių akcijų kaina keistųsi, dažniausiai investicijos bus sėkmingos ilguoju periodu“, – pridėjo jis.
