„Jūs turite būti dėkingi savo protėviams, kad jie pasirinko tokią žalią ir gražią žemę gyventi“, – maždaug taip daugiau kaip prieš dešimtmetį viešėdamas Lietuvoje kalbėjo Kinijos užsienio reikalų ministras.

Diplomatinė jo kalba Lietuvoje visiškai nesutapo su ta, kurią jis demonstravo savo kabinete Pekine. Rūkydamas cigaretę po cigaretės, trypdamas kojomis iš Baltijos šalių atvykusiems žurnalistams jis aiškino Kinijos politiką Tibeto atžvilgiu. Netrūko tokių epitetų, kurie niekuo nenusileistų rusiškiems keiksmažodžiams. Toks jo įniršis buvo demonstruojamas sulaukus klausimo apie Tibeto laisvę.

Kone analogiškai, tik jau valstybių mastu dabar elgiamasi Lietuvai paskelbus apie tai, kad ji ruošiasi steigti Taivano atstovybę Lietuvoje. Įniršio purslai trykšta į kairę ir į dešinę, o skaudžiausiai smogiama į jautriausią vietą – ekonominius ryšius.

Įžvelgia dvi rizikas

Paprašytas apžvelgti Kinijos ir Lietuvos prekybinę situaciją „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė įžvelgiąs dvi rizikas:

„Tai jau yra ne tik grasinimai, bet ir realus vaizdas ir aš įžvelgiu dvi problemas ir dvi rizikas Lietuvai, – komentavo ekonomistas . – Didžiausią riziką matau, kai kalbame apie importą, nes Kinija yra labai svarbi Lietuvos importo ir eksporto partnerė. Kinija yra 7-oje vietoje tarp kitų prekių importo partnerių, o tai reiškia, kad iš Kinijos mes importuojame tikrai nemažai visokiausių prekių. Jeigu žiūrėti į tų prekių struktūrą, tai daugiausiai mes iš Kinijos importuojame tarpinio vartojimo prekių, t. y. elektroniką, mašinų įrenginių komponentus. Dėl politinių santykių pablogėjimo jau realiai pradėjo strigti tų komponentų importas.“

Šanchajus, Kinija

Pasak jo, antroji rizika yra susijusi su tiekimo grandinių sutrikimu Kinijoje: „Kinai laikosi labai griežtos pozicijos kovido atžvilgiu, todėl jeigu gamybos arba logistikos įmonėje atsiranda naujų kovido židinių, tai jie labai griežtai su tuo kovoja. Prieš porą savaičių kone savaitei jie buvo uždarę vieną didžiausių jūrų uostų. Jis neveikė tik todėl, kad vienas žmogus užsikrėtė kovidu. Taigi aš matau didesnę riziką Lietuvos bendrovėms, susijusią ne su politikiais įvykiais, o su tuo, kad Kinija iki metų pabaigos laikysis pakankamai griežtos pozicijos ir dėl naujų kovido židinių gali riboti gamybos ir logistikos įmonių darbą. Tai reiškia, kad visa Europa, ir taip pat Lietuva gali susidurti su tuo, kad tam tikros žaliavos ar tam tikri komponentai iš Kinijos gali labai vėluoti“, – teigė pašnekovas.


Tuo tarpu politinę riziką, ekonomisto nuomone, mūsų įmonės gali visai nesunkiai apeiti.

„Mano žiniomis, net iki šios istorijos mūsų verslas importuodavo žaliavas iš Kinijos per tarpininkus, kurie yra Lenkijoje ir Vokietijoje. Taigi, realiai, tos įmonės, kurios net ir to nedarė, galės nesunkiai rasti tarpininkų ir toliau sėkmingai pirkti prekes iš Kinijos. Tiesiog tai šiek tiek daugiau kainuos, tačiau tai nebus mirtina grėsmė mūsų įmonėms, kuri labai pakenktų verslui.“

Lygiai tokį patį scenarijų pašnekovas piešia kalbėdamas apie eksportą: „Aišku, kad tam tikrų nuostolių tikriausiai bus. Išskirčiau dvi kategorijas, kur įžvelgiu didesnę riziką. Tai yra mediena ir baldai bei maisto pramonės produktų kategorija, kuri dominuoja Lietuvos į Kiniją struktūroje. Problema yra ta, kad mūsų maistininkai pakankamai nemažai investavo į eksporto plėtrą Kinijoje ir jie gali tikrai nukentėti, nes Kinija gali pradėti tikrinti dokumentus ir rasti kokių nors tariamų neatitikimų.“

Aleksandras Izgorodinas

Tačiau A. Izgorodinas mato išeitį. Jo žodžiais, problemą galima nesunkiai apeiti per tuos pačius tarpininkus.

„Tarkime, organizuojant eksportą per Singapūrą. Pakeiti dokumentus, surandi tarpininkus ir ta prekė jau tampa nelietuviška. Ir manau, kad įmonės tą darys tik yra tam tikra rizika, kad Kinija gali sekti pačius pirminius – kilmės šalies dokumentus, taigi, sulėtėtų muitinės procedūros, dėl ko mūsų įmonės gali patirti tam tikrų papildomų kaštų. Bet bet manau, kad verslas ilgainiui išmoks, kaip tas sankcijas legaliai apeiti, – įsitikinęs ekonomistas. – Manau, kad politika yra politika, bet verslas toliau darys tai, ką darė. Ir jeigu negali daryti verslo tiesiai, tai darys per aplinkui.“

Pasak pašnekovo, dabar didžiausia rizika yra pienininkams, nes jie po 2014-ųjų sankcijų neteko Rusijos rinkos ir pastaruoju metu nemažai pieno produktų eksportavo į Kiniją: „Ten keliauja ne tik galutiniai produktai, tarkime, sūriai ar sūreliai, bet ir nemažai pieno miltų, kurie yra žaliavinė prekė. Jos eksportas per aplinkui gali būti per brangus, nes realiai tenka konkuruoti su viso pasaulio gamintojais.“

Ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek importuojame, tiek eksportuojame nemažą kiekį optikos, medicinos priemonių. Jo teigimu, Lietuva importuoja žaliavą, tam tikrus komponentus, detales, elementus, iš jų daromi produktai Lietuvoje, o eksportuoja galutinį, gerokai didesnę pridėtinę vertę turintį produktą.

Foto: Shutterstock

„Čia įžvelgčiau mažiau rizikos, nes tai yra optikos, matavimo ir precizikos instrumentai, kurie yra susiję su lazeriais. Lazerių pramonė tampriai bendradarbiauja su Kinija ir ilgą laiką ten eksportuoja, o kai kurios įmonės ten turi netgi savo biurus.

Tie lazeriai, kurie eksportuojami į Kiniją, yra aukštos pridėtinės vertės, nes kai kuriuose segmentuose Lietuva užima aukščiausias vietas pasaulyje. Tai čia Kinija turės labai mažai manevrų laisvės, nes jie nelabai turi variantų, kuo Lietuvos lazerius galėtų pakeisti“, – svarstė pašnekovas.

Pasak ekonomisto, Lietuvos verslui dabar tikras išbandymų metas – ne tik kovidas, bet ir Baltarusijos bei Kinijos mesti iššūkiai.

„Sankcijos visada yra problema, bet šiuo metu išties itin netinkamas laikas. Pasaulio ekonomika iš labai spartaus atsigavimo, kurį stebėjome vasarą, pereina į didesnį stresą. Matosi, kad ir euro zonos pramonės nuotaikos pradėjo blogėti, nes įmonės turi problemų dėl įvairiausių komponentų, žaliavos tiekimo. Sakyčiau blogiausia yra tai, kad Lietuvos problemos su Kinija ir Baltarusija sutapo su globaliomis. Pramonės nuotaikos visame pasaulyje pradėjo mažėti ir tai ir yra tas dalykas, kuris gali pakišti koją mūsų gamintojams“, - komentavo ekonomistas A. Izgorodinas.

Ką byloja skaičiai

Remiantis „Verslios Lietuvos“ atlikta analize, praėjusiais metais Kinija buvo 22-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 1,1 proc. (316 mln. eurų) viso prekių eksporto, ir 26-a paslaugų eksporto rinka su 0,4 proc. (46 mln. eurų) dalimi nuo viso šalies paslaugų eksporto. Kinija taip pat yra 7-a didžiausia prekių importo rinka, jai teko 4 proc. viso Lietuvos prekių importo. Paslaugų importo srityje Pekinas užima jau 20 vietą, tai sudaro 1,2 proc.

Beveik 77 proc. Lietuvos prekių eksporto į Kiniją pernai sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas. Per 2021 m. sausį bendras tokių prekių eksportas, palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu sumažėjo 9 proc. arba 1,7 mln. eurų.

Foto: Unsplash

Lietuviškos kilmės prekėms Kinija 2020 m. buvo 20-ta didžiausia eksporto rinka, kuria teko 1,4 proc. (244 mln. eurų) viso lietuviško kilmės prekių eksporto.

Didžiausią šio eksporto dalį sudarė javai – 28 proc. arba 69 mln. eurų (tai 6 didžiausia mūsų eksporto rinka), baldai – 16 proc. arba 38 mln. eurų ( 13-oji rinka), optikos, fotografijos, matavimo, medicinos arba chirurgijos prietaisai – 13 proc. arba 32 mln. eurų (3-oji rinka), mediena ir medienos dirbiniai, medžio anglys, įvairūs chemijos produktai.

Palyginti su 2019 m. lietuviškų prekių eksporto vertė į Kiniją padidėjo 17 proc. arba 36 mln. eurų. Labiausiai tą augimą lėmė javų eksportas.

2020 m. Kinija buvo 7-ta didžiausia Lietuvos prekių importo rinka ir jai teko 4 proc. (1,2 mlrd.eurų) viso Lietuvos prekių importo.

Iš Kinijos pernai daugiausia importuota elektros mašinų ir įrenginių – 19 proc. (už 226 mln. eurų) ir tai buvo 3-a didžiausia importo rinka, mašinų ir mechaninių įrenginių -12 proc. (143 mln. eurų – 8-a didžiausia importo rinka), gatavų tekstilės dirbinių bei dėvėtų drabužių – 8,9 proc. (105 mln. eurų – 1-a didžiausia importo rinka), optikos, foto, matavimo,medicininių arba chirugijos prietaisų.

Palyginti su 2019 m. prekių importas iš Kinijos išaugo 26 proc.

Paslaugų importas iš Kinijos siekė 67 mln. eurų ir tai sudarė 1,2 proc. vios Lietuvos importo, o Kinija buvo 20-a didžiausia tiekėja paslaugų importuotojams Lietuvoje.

Pernai iš Lietuvos į Kiniją daugiausia buvo eksportuota transporto, telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių, finansinių, o taip pat kelionių paslaugų.

Per 2020 m. Lietuvos paslaugų eksporto vertė į Kinijos rinką padidėjo 10 proc. iki 46 mln. eurų.

Panaši tendencija įžvelgiama vertinant ir paslaugų importo tendencijas. Per 2020 m. paslaugų importo vertė išaugo 129 proc. iki 67 mln. eurų.

Jokių sukrėtimų nėra

„Verslios Lietuvos” Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė vertindama šių metų pirmojo pusmečio Lietuvos ir Kinijos prekybinius santykius, atkreipia dėmesį, kad žvelgiant į statistiką jokių sukrėtimų ir kokių pokyčių nėra.

„Pirmame pusmetyje matomas eksporto kritimas lyginant su 2020 m., tačiau praėję metai buvo išskirtiniai, nes į Kiniją buvo eksportuota daug javų, ko nei 2019-aisiais, nei anksčiau nebuvo. Dėl to buvo netipiškai didelis eksportas, o šiemet javų nebeišvežė, tai jeigu iš eksporto rodiklių išimtume javus, tai galima teigti, kad eksportas į Kiniją paaugo 7 proc.“, – komentavo pašnekovė.

Jonė Kalendienė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Kalbėdama apie proveržį, kurį pernai sukėlė javų eksportas, J. Kalendienė sakė: „Žemės ūkio atstovai teigė atradę Kinijos rinką ir sėkmingai ten eksportavę javus. Reikia suvokti, kad eskportuoti į Kiniją nėra lengva. Ten reikia daugybės leidimų, laukia daug procedūrų. Tai ne mums įprasta Europos Sąjungos (ES) rinka. Ir politiškai ji visiškai kitokia. Todėl galima sakyti, kad 2020 m. lietuviams tiesiog pavyko, nes ten iškeliavo ankstesnių metų derlius, o pernykštis šiemet sėkmingai keliauja į Nigeriją.“

Kalbėdama apie eksportą pašnekovė akcentuoja, kad prekių išvežimai kol kas atrodo tokie patys, tačiau dar neaišku, ką rodys trečiojo ketvirčio statistika.

„Turime signalų iš Kinijos, kad dabar mūsų gamintojai tikrai ten susiduria su sunkumais. Kas išvežta, tai ten ir bus parduota, tačiau naujų sutarčių, naujų įsipareigojimų Kinijos įmonės nebeprisiima. Tačiau kuo skiriasi Baltarusijos ir Kinijos atvejai? Baltarusijai sankcijas taiko visa ES, tuo tarpu Kinija – tik Lietuvai. O tai reiškia, kad jeigu dokumentuose bus nurodoma, kad prekės siunčiamos nei iš Lietuvos, o bet iš kitų šalių, tai jos ir toliau bus pardavinėjamos. Toks būtų būdas apeiti tas sankcijas. Juk iš tiesų nemažai vartojimui skirtos ir Lietuvoje pagamintos produkcijos Kinijoje parduodama su ženklu „Pagaminta ES“, todėl Lietuvos aiškiai indentifikuoti neįmanoma. Gali tik tas prekių išvežimo kanalas pailgėti, nes gamintojai turėtų vežti per tarpininkus. Aišku, gamintojams toks gabenimo būdas kiek pabrangtų ir pailgėtų“, – tokią išeitį, susiklosčius nepalankiai situacijai, siūlo pašnekovė.

J. Kalendienė pastebi, kad aukštųjų technologijų srityje nėra taip lengva pakeisti tiekėjus, tačiau yra signalų iš Lietuvos lazerių gamintojų, kurių produkcija ypač paklausi Kinijoje, kad tam tikrų pokyčių jau yra.

„Kažkokios griūties nėra, tačiau patys kinai tapo atsargesni. Iš vienos pusės įmonių vadovai, matydami politinį kontekstą, nenori konfliktuoti su savo šalies valdžia, nors patys asmeniškai nieko prieš Lietuvą neturi. Tačiau yra tokių įmonių vadovų, kurie vertindami Lietuvos poelgius, patys palaiko Kinijos politiką, pyksta ant lietuvių ir imasi tam tikrų veiksmų – nutraukinėja sutartis ar pan. Taigi rizikos yra, bet lieka galimybė ieškoti tarpininkų, kurie padėtų parduoti.“

Kinija, asociatyvi nuotr.
Foto: Unsplash

Pasak pašnekovės, yra nemažai įmonių, kurios jau turi padalinius kitose šalyse, kuriais belieka pasinaudoti.

„Kita vertus, prekybiniais tikslais atsidaryti atstovybę Lenkijoje ar Latvijoje nėra sudėtinga. Ypač tokioms įmonėms, kurioms prekyba su Kinija yra svarbi. Bet tai kiekvienos konkrečios įmonės, kiekvieno verslo sprendimas“, – komentavo „Verslios Lietuvos” Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

Griežia dantį seniai

Ženklų, kad Kinijos rinka yra nedraugiška Lietuvos įmonėms, buvo nuo pat Lietuvos paskelbimo, kad ji traukiasi iš Kinijos suburto „17+1“ formato Rytų Europoje. Pati rinka Lietuvos produkcijai tapo nedraugiška, buvo surengta įdomių inspekcijų dėl kokybės ir taip toliau, iš ko buvo matoma, kad atsiranda papildomų barjerų.

Kinija gali imtis ir imasi kuo įvairiausių bauginimo priemonių. Vienas jų – atakos prieš Lietuvą tarptautinėje žiniasklaidoje. Tokią elgseną Pekinas jau pademonstravo straipsniu valstybiniame leidinyje „Global Times“, kuriame siūloma Kinijai kooperuotis su Rusija bei Baltarusija ir drauge nubausti Lietuvą.

Dėl įtemptos politinės situacijos tarp šalių, rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo mėnesį buvo pagrąsinta atšaukti tiesioginius krovininius traukinius iš Kinijos į Lietuvą – nutraukti vadinamojo „Naujojo šilko kelio į Europą“ arteriją.

Apie tai Kinijos geležinkelių įmonė „China railway container transport corp.“ pranešė klientams Lietuvoje.

Kinija
Foto: Sipa / Scanpix

„Įspėjame, jog dėl susiklosčiusios tarp Lietuvos ir Kinijos politinės situacijos bus atšaukiamas tiesioginis traukinys (suplanuotas rugpjūčio 28 dieną – BNS). Taip pat pranešame, jog visi tiesioginiai traukiniai į Vilnių rugsėjo mėnesiui taip pat bus atšaukiami iki tolesnių žinių iš CRCT“, – rašoma jų paskelbtame laiške.

Tiesa, kiek vėliau ši žinia buvo paneigta.

Reguliarūs krovininiai traukiniai iš Kinijos į Vilnių buvo pradėti teikti 2020 m. Prieš pradedant vežti prekes traukiniais iš Kinijos į Vilnių, prekių srautai traukiniais iš Kinijos kursavo per Lenkiją. Neatmetama, kad bet kurįa akimirką jie vėl turės būti nukreipti į šį maršrutą. Tai užtruks ilgiau, bet lietuviai prie to jau pratę.

Šiuo metu pasaulyje Taivaną oficialiai pripažįsta 15 valstybių: Gvatemala, Haitis, Hondūras, Paragvajus, Nikaragva, Esvatinis, Belizas, Sent Liusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Maršalo salos, Sent Kitsas ir Nevis, Palau, Tuvalu, Nauru, Vatikanas. Mažindama Taivaną pripažįstančių valstybių skaičių Kinija jas dažnai „nuperka“, tiksliau investuoja į didelius infrastruktūros projektus. Pavyzdžiui, Kosta Rika kiek anksčiau iškeitė diplomatinius santykius su Taivanu į formalius ryšius su Kinija gavusi 100 mln. dolerių vertės stadioną. Taivanas šiame žaidime taip pat neatsilieka.