Tomo, Dicko ir Harry vardus gavę robotai sukurti bendrovės „Small Robot“. Jų paskirtis – pašalinti nepageidaujamas piktžoles iš žemės minimaliai naudojant chemines medžiagas ir sunkiąją techniką.
Šis startuolis autonominių piktžolių naikinimo prietaisų kūrimo srityje dirba nuo 2017 m., o šių metų balandžio mėn. pristatytas Tomas – pirmasis šios įmonės sukurtas komercinis robotas, kurio galimybės šiuo metu išbandomos trijuose Jungtinės Karalystės (JK) ūkiuose, rašo CNN.
Anot „Small Robot“ bendrovės atstovų, Tomas per dieną gali nuskaityti 20 hektarų teritoriją, rinkdamas duomenis, kuriuos vėliau panaudoja Dickas. Jo užduotis – sunaikinti aptiktas piktžoles. Galiausiai ateina roboto Harry eilė – šis pagalbininkas sėja sėklas į nuo piktžolių išvalytą dirvožemį.
Taigi naudojant visą sistemą, kai ši yra sumontuota ir įjungta veikimo režimu, ūkininkai turi galimybę 40 proc. sumažinti patiriamas išlaidas ir net iki 95 proc. – naudojamų cheminių medžiagų kiekį.
Remiantis Jungtinių Tautų (JT) maisto ir žemės ūkio organizacijos pateikiama informacija, 2018 m. visame pasaulyje parduota 6 mln. tonų pesticidų, kurių vertė siekė 38 mlrd. JAV dolerių (33 mlrd. eurų).
„Mūsų sistema leidžia ūkininkams atpratinti savo išsekintą ir pažeistą žemę nuo cheminių medžiagų“, – patikino vienas iš „Small Robot“ įkūrėjų ir bendrovės vadovas Benas Scottas-Robinsonas.
Piktžolių naikinimas
Kaip teigia „Small Robot“ atstovai, jau pavyko surinkti per 9,9 mln. JAV dolerių (8,5 mln. eurų), kurie bus panaudoti projektui įgyvendinti. Anot B. Scotto-Robinsono, jo vadovaujama įmonė ketina pilnai paleisti robotų sistemą iki 2023 m.
Tada šią paslaugą bus siūloma įsigyti mokant 568 JAV dolerius (487 eurus) už hektarą. Iš pradžių ūkyje pradeda veikti stebėjimo robotas, o piktžolių šalinimo ir sėjimo robotai į vietą pristatomi tik tada, kai surinkti duomenys rodo tokį poreikį.
Vystant šią piktžolių šalinimo technologiją „Small Robot“ bendradarbiavo su kitu britų startuoliu „RootWave“.
„Sukuriama elektros srovė, kurį veikia augalo šaknis, įveikia dirvožemį ir grįžta atgal, taigi piktžolė visiškai sunaikinama, – sistemos veikimo principo esmę nupasakojo B. Scottas-Robinsonas. – Galime pasiekti kiekvieną augalą, o tai leidžia nekelti pavojaus pasėliams ir piktžolę pašalinti.“
„Šis procesas nėra toks spartus, koks būtų, jei nupurkštumėte visą lauką, – pripažino jis. – Vis dėlto būtina atsižvelgti į tai, kad turime patekti tik į tas lauko vietas, kur yra piktžolių.“ Pasėliams neutralūs ar naudingi augalai paliekami nepaliesti. „Small Robot“ atstovai tokį ūkininkavimą vadina kruopščiuoju žemės ūkiu, kai atsižvelgiama į kiekvieną augalą ir jis įvertinamas.
Naudingumo įvertinimas
Žemės ūkio inžinerijos specialistas Kitas Franklinas iš Harper Adams universiteto šios sistemos efektyvumą linkęs vadinti iššūkiu, kurį dar teks įveikti. „Mano manymu, nėra jokių abejonių, kad ši sistema veikia, – teigė jis. – Tačiau naudojant plataus poveikio purškimo sistemą per dieną galima apdoroti šimtus hektarų. Taigi jei norime naudoti šią iš tiesų labai kruopščią piktžolių naikinimo sistemą, turime nepamiršti apie pajėgumų sumažėjimą, kurį įveikti labai sudėtinga.“
Vis dėlto K. Franklinas nori tikėti, kad ūkininkai šią technologiją naudos, jei tik įžvelgs šio sprendimo naudingumą. „Suvokiama, kad aplinkai draugiškas ūkininkavimas taip pat yra efektyvaus ūkininkavimo būdas, – teigė jis. – Patiriant mažiau sąnaudų sutaupoma pinigų, daromas teigiamas poveikis aplinkai ir ūkininkų sąmoningumui.“
„Small Robot“ siekia ne tik sumažinti naudojamų cheminių medžiagų kiekį, bet ir pagerinti dirvožemio kokybę bei bioįvairovę. „Kai su gyva aplinka elgiamasi kaip su pramoniniu procesu, ignoruojamas viso to kompleksiškumas, – neabejojo B. Scottas-Robinsonas. – Turime keisti ūkininkavimą dabar, kitaip nebeturėsime, ką auginti.“
