„Anksčiau galėdavau ramiai užmigti 21 val., bet paskui kartais neužmigdavau ir 3 val. ryto, – pasakoja moteris. – Šie pokyčiai labai sekino ir neramino, nes dieną būdavo sunku sutelkti dėmesį.“

Infrastruktūros koordinatore dirbanti N. Baker miego problemas suvertė išaugusiam nerimui, skelbia BBC. „Jaučiau, kad nuolatinis nuogąstavimas dėl COVID-19 mirčių skaičiaus, darbo garantijų ir šeimos narių, negalėjimas laisvai keliauti bei nežinia dėl ateities sukėlė didelį stresą, – sako ji. – Mano smegenys buvo tiesiog perkrautos. Pastoviai dėl ko nors nerimavau, todėl apie normalų miegą negalėjo būti nė kalbos.“

Prieš COVID-19 pandemiją Jungtinėje Karalystėje (JK) nemiga skundėsi vienas iš šešių gyventojų. Atkeliavus koronavirusui, miego sutrikimai pradėjo kamuoti vieną iš keturių žmonių, tvirtina praėjusiais metais tyrimą atlikę Sautamptono universiteto mokslininkai. Tuo metu 2020 m. amerikiečiai gerokai daugiau nei kada nors anksčiau internetinėje paieškų sistemoje „Google“ ieškojo žodžio „nemiga“. Kaip ir padidėjęs stresas bei nerimas, miego sutrikimų priežastys priskiriamos kitiems pandemijos sukeltiems veiksniams, tokiems kaip priverstiniai kasdienių įpročių ir socialinio gyvenimo pokyčiai.

Papildoma pagalba padėjo įveikti nemigą

Kadangi pavargęs personalas dirba ne taip našiai, keletas įmonių nusprendė padėti savo darbuotojams ilgiau ir kokybiškiau išsimiegoti. Viena iš tokių įmonių – Londone įsikūrusi rinkodaros bendrovė MVF, kurioje dirba N. Baker. Užgriuvus pandemijai, MVF pradėjo labiau rūpintis savo darbuotojais: surengė konsultuojamo ugdymo užsiėmimų apie psichikos sveikatą ir seminarų apie miegą bei parūpino nemokamą meditacijos programėlės „Headspace“ prenumeratą.

Foto: Shutterstock

Anot N. Baker, papildoma pagalba padėjo įveikti nemigą: „Išmokau atpažinti, kaip pandemija paveikė mane ir mane supančius žmones. Išmokau valdyti šiuos „simptomus“ ir truputį nusiraminau. Man labai palengvėjo.“

Miego trenerė, „Circadian Sleep Coaching“ įkūrėja Katie Fischer dirba su įmonėmis, kad padėtų jų darbuotojams. Be padidėjusio nerimo, prie miego sutrikimų augimo prisidėjo ir karantino apribojimai, dėl kurių nemažai žmonių tapo įkalinti namuose, sakė ji.

„Daug žmonių nusnaudžia antroje dienos pusėje, nes mažiau eina iš namų, – aiškina miego trenerė. – Sumažėjus aktyvumui, vakare jiems labai sunku atsipalaiduoti. Nelengva atprasti nuo kėlimosi anksti ryte ir važiavimo į darbą.“

Tarptautinė reklamos įmonė „GroupM“ – viena iš K. Fischer klienčių, savo darbuotojams rengiančių individualius konsultuojamuosius užsiėmimus miego klausimais. „GroupM“ jau teikė miego konsultuojamųjų užsiėmimų paslaugą mažų vaikų turintiems darbuotojams, bet prasidėjus pandemijai šią paslaugą išplėtė ir įtraukė visą personalą.

Neišsimiegoję negali tinkamai dirbti

Konsultuojamųjų užsiėmimų metu K. Fischer įvertina konkretaus darbuotojo sveikatos būklę, asmenines aplinkybes ir miego sutrikimų priežastis, kad padėtų rasti problemos sprendimą.

„GoupM“ žmogiškųjų išteklių valdymo partnerė Jennifer Harley sako, kad pagalba miego klausimais ir toliau bus svarbi įmonės sveikatos ir gerovės programos dalis. „Neišsimiegoję negalime tinkamai dirbti, todėl būtina investuoti į gerovę, – samprotauja ji. – Įmonės turėtų suvokti, kokių pranašumų suteikia laimingi, sveiki ir gerai išsimiegoję darbuotojai.“

Remiantis tyrimų įmonės „Rand Europe“ 2016 m. atliktos studijos rezultatais, dar prieš prasidedant pandemijai miego sutrikimų turintys darbuotojai per metus JK ekonomikai atsieidavo iki 40 mlrd. svarų sterlingų (apie 46,7 mlrd. eurų), nes ne taip našiai dirbo arba retkarčiais apskritai neateidavo į darbą. Kadangi pasauliui pamažu sugrįžtant į normalias vėžes dauguma įmonių ketina taikyti hibridinį darbo modelį (dalį laiko žmonės galės toliau dirbti iš namų), K. Fischer rekomenduoja įmonėms reguliariai teirautis darbuotojų, kaip jie jaučiasi.

Pandemijos metu išsiugdė blogų įpročių

Jos teigimu, bendrovės turėtų nustatyti darbo ir asmeninio gyvenimo ribas bei skatinti nuotoliniu būdu dirbančius asmenis susikurti pastovų režimą. „Kai kurios įmonės stengiasi darbuotojams suteikti galimybę darbo dienos pabaigoje atsipalaiduoti ir pailsėti, kad jie ramiai užmigtų ir kitą darbo dieną pradėtų gerai pailsėję“, – aiškina miego trenerė. Taip pat ji pataria stengtis keltis tuo pačiu metu, nesvarbu, ar tą dieną eisite į biurą, ar dirbsite iš namų. Šis įprotis pagerins miego kokybę.

Miego treneris ir hipnoterapeutas Maxas Kirstenas pridūrė, kad dauguma pandemijos metu išsiugdytų blogų įpročių, pavyzdžiui, daugiau laiko praleidžiama naudojantis išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, ardo miego ritmą.

„Žmonės visą darbo dieną praleidžia žiūrėdami į prietaisų ekranus, bet į juos spokso ir laisvalaikiu, ir prieš eidami miegoti, – pastebėjo jis. – O kur dar kiti miegą trikdantys veiksniai, tokie kaip alkoholis arba per daug kofeino po pietų ar vakare.“

JK įsikūrusi Decentralizuotai tiekiamos energijos asociacija (ADE) pasamdė K. Fischer, kad surengtų seminarą nuo pandemijos sukeltų miego sutrikimų kenčiantiems darbuotojams. ADE operacijų vadovė Lily Frenchman sako, kad organizacija taip pat sutelkė dėmesį į personalo skatinimą prabilti apie patiriamus psichikos sveikatos iššūkius. „Jeigu kažkuris darbuotojas negali užmigti, noriu žinoti, nes tai reiškia, kad kažkas negerai, – nurodė ji. – Nesvarbu, ar dėl darbo, ar dėl asmeninių priežasčių, tačiau tokiam žmogui reikia padėti.“