Vis dėlto panašu, kad galutinis agresyvų kontrolės siekį turinčio Pekino tikslas nėra pasėti chaosą. Šios valstybės valdžia nori aiškiai parodyti savo verslo čempionams, kad kišimasis į verslo pasaulį yra visiškai priimtinas, jei tik tai daroma pagal Kinijos komunistų partijos diktuojamas taisykles, rašo CNN.
Pardavimų vykdymo procesų apsunkinimai padidėjo pastaraisiais mėnesiais, kai Kinijos valdžios struktūros įmonėms ėmė skirti baudų, drausti programėles ir reikalauti kai kurių bendrovių iš esmės pertvarkyti savo verslus.
Vien per praėjusią savaitę nubraukta šimtai milijardų JAV dolerių rinkos vertės, kai pranešta apie sprendimą riboti Kinijos pelno siekiančias švietimo bendroves ir maisto pristatymo sektorių.
Pekinas savo ruožtu šias dedamas pastangas daryti įtaką privačiam verslui linkęs pateikti kaip būdą apsaugoti ekonomiką ir šalies gyventojus nuo nestabilumo. Maža to, šie valdžios veiksmai, kaip teigiama, skirti problemoms, susijusioms su persidirbimu, duomenų saugumu ir švietimo nelygybe, spręsti.
„Galutiniame taške Pekino privačiam verslui taikomos priežiūros priemonės yra susijusios su kontrole, – neabejojo Alexas Capri iš „Hinrich Foundation“. – Esminis prioritetas – užkirsti kelią privačių bendrovių elgesiui, galinčiam sukelti labiau nepriklausomas ir potencialiai nekonformistiškas veiklas, kurios pakenktų Pekino modeliui, kurio centre – valstybė.“
Esminis sukrėtimas verslui
Viskas prasidėjo nuo valdžios sprendimo skirti dėmesio technologijų bendrovėms: staiga praėjusių metų lapkričio mėn. sustabdytas „Ant Group“ pradinis viešas akcijų platinimas.
Perteklinio valdžios dėmesio nepavyko išvengti ir kitoms technologijų pramonės įmonėms. „Alibaba“ skirta rekordiškai didelė 2,8 mlrd. JAV dolerių (2,4 mlrd. eurų) bauda – šiai elektroninės komercijos bendrovei pateikti kaltinimai dėl monopolijai būdingo elgesio. Kitos įmonės, tarp kurių pateko socialinės žiniasklaidos ir žaidimų milžinė „Tencent“ ir elektroninės komercijos platforma „Pinduoduo“, priverstos aiškintis dėl savo, kaip teigiama, antikonkurencinio elgesio. Šių metų liepos mėn. pradžioje iš „App Stores“ pašalinta pavėžėjimo programėlė „Didi“, kai tik pradėjo apie save skelbti viešai JAV.
Tiesa, valdžios žvilgsnis nukreiptas ir į kitas verslo sritis. Kitos JAV veiklą vykdančios kinų bendrovės taip pat Kinijos valdžios išskirtos dėl, kaip teigiama, problemų, susijusių su duomenų saugumu. Liepos 24 d. Kinija uždraudė švietimo ir korepetitorių paslaugas teikiančioms bendrovėms turėti pelno ar pritraukti finansavimą akcijų rinkose. Beveik neabejojama, kad tokios griežtos naujovės paskatins didžiąsias bendroves iš naujo permąstyti visą savo verslo modelį.
Anot analitikų iš „Goldman Sachs“, praėjusią savaitę pateikusių ataskaitą ir joje štai tokią Kinijos valdžios strategiją pavadinusių socializmo ir kapitalo rinkų rebalansavimu, šios kontrolės priemonės – beprecedentės, vertinant jų trukmę, intensyvumą, mastą ir greitį. „Kinijos valdžia prioritetą teikia socialinei gerovei ir turto perskirstymui kapitalo rinkose ten, kur atliepiami socialiniai poreikiai ir užtikrinamas viešasis gėris“, – teigiama ataskaitoje.
Griežtos kontrolės nauda
Vis dėlto, anot analitikų, Pekino sprendimas imtis precedento neturinčių griežtų draudimų ir jų pateikimas viešojo gėrio pavidalu turi ir privalumų. Šių kontrolės priemonių, pritaikytų „Didi“ ir kitoms internetinėms bendrovėms, esminis akcentas – kaltinimai dėl šių bendrovių neva netinkamo elgesio su jautriais duomenimis apie savo klientus Kinijoje ir dėl to kilusias rizikas asmeniniam privatumui ir nacionaliniam kibernetiniam saugumui.
Švietimo ir privataus mokymosi keliama nelygybė taip pat paskatino Kinijos valdžią imtis reformų šioje srityje. Praėjusią savaitę valdžios atstovams paskelbus sprendimą dėl pelno siekiančioms mokymų bendrovėms skirtų ribojimų pasigirdo ir tikinimų, kad verslas užgrobė šį sektorių ir iškreipė švietimo esmę.
Kinijos švietimo sistema grįsta didele konkurencija ir yra stipriai orientuota į egzaminus, todėl neretai pasigirsta nerimavimų dėl mokinių patiriamo išsekimo. Privatus korepetitorių sektorius suklestėjo miestuose gyvenančioms viduriniosios klasės šeimoms nusprendus suteikti savo vaikams pranašumą ruošiantis egzaminams. Tiesa, tokios papildomos galimybės kainuoja tikrai nemažai.
Anot Kinijos ekonomiką ir privatų sektorių analizuojančios Sonjos Opper iš Bocconi universiteto Italijoje, valdžios susitelkimas į nelygybę – išmintingas pasirinkimas, atsižvelgiant į pajamų ir švietimo skirtumus.
Be to, nerimą Kinijoje kelia nedarbas ir jaunų darbuotojų gerovė: vis didesnė jų dalis skundžiasi žlungančia persidirbimo kultūra. Judėjimas pavadinimu tangping, kuris kinų kalba reiškia ramų buvimą, tarp jaunų kinų populiarėja žaibiškai. Esminis šio judėjimo principas – atmesti visuomenės daromą spaudimą sunkiai dirbti, susituokti, susilaukti vaikų ar įsigyti turto, o pagrindinė šios idėjos priežastis – per maža šių tikslų suteikiama grąža.
Kinijoje veiklą vykdančios technologijų bendrovės dažnai sulaukia priekaištų dėl to, kad verčia jaunus savo darbuotojus ilgas valandas aukoti darbui ir šlovina persidirbimo kultūrą. 996 – skaičius, reiškiantis darbą nuo 9 val. ryto iki 9 val. vakaro 6 dienas per savaitę, neretai kelia pyktį jauniems miestuose dirbantiems asmenims, nes būtent toks principas dominuoja didelėse technologijų bendrovėse ir startuoliuose.
Panašu, kad „ramaus buvimo“ filosofija kelia nerimą Kinijos komunistų partijai. Žodis tangping Kinijos socialiniuose tinkluose pastaraisiais mėnesiais cenzūruojamas, o valstybinės žiniasklaidos kanaluose šiam judėjimui negailima kritikos.
„Kūrybinis jaunų žmonių indėlis nepakeičiamas tam, kad šalyje ir toliau būtų užtikrinamas aukštos kokybės vystymasis“, – gegužės mėn. rašė valstybinis leidinys „Guangming Daily“. Šiame tekste „ramaus buvimo“ judėjimas vadinamas problematišku, nes Kinija susiduria su darbuotojų trūkumo problema, kuri savo ruožtu gali pridaryti žalos siekiant ilgalaikių ekonominių tikslų.
Agresyvių veiksmų rizika
Būtų logiška teigti, kad Pekino naudojama taktika pasižymi nemaža rizika. Be 1,2 trln. JAV dolerių rinkos vertės, kuri, „Goldman Sachs“ pateikiamais duomenimis, jau nušluota, analitikai mini ir nerimą, kad šios kontrolės priemonės gali sužlugdyti Kinijos verslumo dvasią, o juk tai yra kritiškai svarbi šalies ekonominio liberalizavimo ir spartaus augimo sudedamoji dalis.
„Reglamentavimo padidėjimas gali būti šiek tiek naudingas Kinijos verslo pasauliui, nes dalis sektorių yra reglamentuojami nepakankamai, – teigė „SOAS China Institute“ direktorius Steve‘as Tsangas. – Vis dėlto didinama kontrolė taip pat siunčia signalą privataus verslo atstovams, kad nuo šiol jie turi stebėti savo veiksmus dar atidžiau ir derinti savo verslus prie partijos taisyklių.“
S. Opper kalba apie panašius dalykus, pridurdama, kad Pekino sprendimas nusitaikyti į specifines bendroves galimai nėra efektyviausias politinis atsakas. Jos manymu, progresiniai mokesčiai ir švietimo užtikrinimas skurdesniems būtų kur kas veiksmingesnės priemonės kovojant su nelygybe.
„Kinijos valdžia galbūt jaučia, kad galima imtis griežtesnių politinių priemonių dabar, kai šalis priartėjusi prie technologinio proveržio, – mano ji. – Vis dėlto mažai tikėtina, kad verslumo dvasia, sėkmingai išlaisvinta dabartinio prezidento Xi Jinpingo pirmtakų, išgyvens itin ribojančio režimo sąlygomis.“
Anot S. Tsango, įspėjusio, kad ekonominė nelygybė gali pažeisti Komunistų partijos legitimumą, jei tik bus nekontroliuojama, šios reformos atspindi vieną dalyką. „Manau, kad Xi Jinpingas bando ne griežtai kontroliuoti privačias bendroves, o didinti reglamentavimą (ar partijos kontrolę), tenkantį privačiam verslui, kad šis tarnautų žmonėms ar paklustų partijos vadovavimui“, – patikino jis.
