Nuo kovo mėnesio Europos pinigų valdytojai turėjo prisitaikyti prie Tvarių finansų atskleidimo reglamento (Sustainable Finance Disclosure Regulation, SFDR). Sukurtas kovoti su „žaliuoju kamufliažu“ (angl. greenwashing), priverčiant laikytis visiems vienodų ataskaitų teikimo standartų, SFDR yra ambicingesnis už bet ką, kas šiuo klausimu buvo sutarta kitur pasaulyje.
Tačiau „Bloomberg“ atlikta 20 didžiausių Europos bankų ir turto valdytojų apklausa rodo, kad reglamentas palieka daug vietos interpretacijoms. Tai reiškia, kad nepaisant krūvos pinigų, investuojamų į aplinkosaugos, socialines ir valdymo (ESG) investicijas, pastangos nukreipti kapitalą nuo anglies dvideginio išmetėjų galiausiai gali nepasiekti tikslo.
Baardas Bringedalis, „Storebrand Asset Management“ vyriausiasis investicijų direktorius, teigia, kad turto valdytojai vis dar susiduria su „daugybe neaiškumų ir aklųjų dėmių“, kai bando paskirstyti grynuosius pinigus. „Kaip kovos su žaliuoju kamufliažu reglamentas“, SFDR buvo svarbus žingsnis, sako jis. „Tačiau jis turi savų trūkumų.“
Panašiai mąsto ir kiti turto valdymo pramonės atstovai. Palyginamumo trūkumas investavimo profesionalams netgi sukuria „teisinį netikrumą“, teigė „CaixaBank SA“ atstovas spaudai.
„UBS Group AG“, didžiausias pasaulyje turto valdytojas, „Bloomberg“ sakė, kad mato „problemišką“ ESG taisyklių fragmentaciją. Nacionalinės reguliavimo institucijos prigalvoja „įvairių interpretacijų ir papildomų reikalavimų“, nesulaukusios „jokių tolesnių Europos Komisijos paaiškinimų“, teigė „UBS Group AG“.
Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat išreiškė susirūpinimą. Švedijos finansų priežiūros tarnyba gegužės mėnesį pabrėžė, kad naujosios ES klimato taisyklės jai užkraus pernelyg didelę naštą. Taip pat esama požymių, kad turto valdytojai pervertina savo ESG įsipareigojimus.
Perkaitusi planeta
Visa ši painiava gali sulėtinti veiksmus kovojant su visuotiniu atšilimu. Akivaizdu, kad ši problema jau kainuoja gyvybes pačioje Europos širdyje, kai praėjusį mėnesį potvyniai vakarų Vokietijoje ir Belgijoje sukėlė visame regione šoką.
Tuo tarpu turto valdytojai bando tvarkytis su grynųjų pinigų antplūdžiu, numatytu etiniams tikslams. „Bloomberg Intelligence“ skaičiuoja, kad iki 2025 m. ESG investicijų rinka viršys 50 trilijonų dolerių ir sudarys daugiau nei trečdalį viso pasaulio valdomo turto.
„Mes suprantame augančią būtinybę spręsti klimato klausimus ir matome akivaizdžiai sudėtingą reguliavimo situaciją, institucijoms stengiantis atsakyti į išaugusį susidomėjimą klimato investicijomis, – apklausoje teigė „Erste Group Bank AG“. – Vis dėlto manome, kad reglamentai turėtų suteikti aiškų pagrindą visiems rinkos dalyviams ir būti gerai parengti.“
Europa smarkiai lenkia JAV ir Aziją, kurdama reguliavimo sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią „žaliajam kamufliažui“. Per dvejus metus iki 2020 m. turto valdytojai visame regione buvo priversti pripažinti, kad maždaug 2 trilijonai dolerių, klasifikuotų kaip klimato ir socialinės investicijos, nepasiekė nurodytų tikslų. Kyla klausimas, ar šis skaičius gali augti toliau.
„Turto valdytojai šiuo metu atidžiai peržiūri savo fondų pasiūlymus, bandydami nustatyti, kurie portfeliai atrodo tinkami „žaliesiems“ investuotojams, – teigė „Morningstar Inc.“ tvarumo tyrimų vadovė Hortense Bioy. – Su SFDR rizika gerokai išauga.“
Šviesiai ir tamsiai žalia
Europos turto valdytojai investicinius produktus turėtų priskirti šviesiai žaliai (8-asis straipsnis) arba tamsiai žaliai (9-asis straipsnis) kategorijai. B. Bringedalis sakė, kad „tai, kas apibrėžia 8-ojo ir net 9-ojo straipsnio produktus, vis dar yra pakankamai subjektyvu. Matome tikrai nemažai skirtingų šiaip jau panašių produktų ir strategijų įvertinimų.“
Ką sako „Bloomberg Intelligence“…
„Šiuo metu žymos ir apibrėžimai, kuriais remiantis valdytojai kategorizuoja fondus pagal 8-ąjį ar 9-ąjį straipsnius, nėra paaiškinti jokiuose korporacijų dokumentuose.“
– Sara Jane Mahmud, vyresnioji analitikė
Liuksemburgo fondų pramonės asociacijos užsakymu „Morningstar“ ir „Zeb Consulting“ atliktas ESG fondų tyrimas atskleidė, kad „dėl skirtingų reglamento interpretacijų susidarė įvairialypė 8-ojo straipsnio fondų grupė, kuriai priklausantys fondai turi visiškai skirtingus siekius ir nevienodas investavimo strategijas“.
Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad kai kurioms šalims privalumų suteikė didesnė ESG investicijų patirtis. Anot jų, turto procentinė dalis tvariuose fonduose „ženkliai“ skiriasi, o Nyderlandai, Švedija, Prancūzija ir Šveicarija akivaizdžiai pranoksta vidurkį.
Bandydamos įvesti daugiau aiškumo, Europos valdžios institucijos pasiūlė papildomų vadinamųjų techninių standartų. Tikimasi, kad jie bus priimti vėliau šiais metais, kai finansų rinkos dalyvių bus paprašyta pasidalinti savo įžvalgomis.
Tuo tarpu daugelis turto valdytojų, siekdami išpildyti ESG reikalavimus, daugiausia remiasi biržoje kotiruojamais fondais. Tačiau „Bloomberg Intelligence“ surinkti duomenys atskleidžia, kad ESG ETF ne visada integruoja ESG tiek, kiek galbūt tikisi kai kurie investuotojai. Neseniai atlikta BI analizė parodė, jog skalėje nuo nulio iki dešimt aukščiausio lygio ESG ETF siekė 8,13, o žemiausio – vos 0,83.
