Mažosios bendrijos (MB) Lietuvos registruojamos nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., kuomet įsigaliojo Mažųjų bendrijų įstatymas. Nuo to laiko šio juridinio tipo verslų Lietuvoje tolydžiai daugėjo ir toliau daugėja. Štai šiemet jau įregistruotos 4 396 mažosios bendrijos, kai anksčiau buvusių populiariausių uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) – 3195. Panaši tendencija buvo ir ankstesniais metais.

Pasak analitikų, to priežasčių toli ieškoti nereikia: MB lengviau įsteigti, galima ir elektroniniu būdu; MB narių atsakomybė ribota (priešingai nei kažkada populiarių individualių įmonių), tokią įmonę gali steigti vienas asmuo, o jos finansinė atskaitomybė yra kiek paprastesnė nei UAB‘o.

Tarp klientų – pasaulinės kompanijos

Antroje portalo Delfi sudarytų MB bendrijų, kurios moka didžiausius atlyginimus, reitingo pozicijoje atsidūrusios bendrovės „Franklis IT“ įkūrėjas Mindaugas Svirskas, paklaustas kodėl rinkosi MB ir kuo ji taip skiriasi nuo UAB, sako: „Labai didelių skirtumų tarp MB ir UAB nėra, išskyrus kelis niuansus, kurie galbūt yra svarbūs pradžioje. MB pasirinkome dėl paprastesnio bei greitesnio steigimo proceso, taip pat dėl reikalaujamo mažesnio įstatinio kapitalo.“

„Franklis IT“ užsiima kompiuterinės programinės įrangos kūrimu. Šiai įmonei vos daugiau nei pora metų.

„Taip, esame jauna ir savo kelią žinanti įmonė, tačiau rinkoje toli gražu nesame naujokai. Ilgą laiką specializavomės dirbdami būtent su Danijos rinka, šios krypties laikomės ir iki šiol. Kuriame IT sprendimus nuo idėjos, kaip skaitmeninė marketingo kompanija iki sudėtingų IT projektų, kaip specializuota informacinių technologijų įmonė. Esame pelnę pasitikėjimą tokių rinkos ryklių, kaip „Facebook“, „Danfoss“, „Nordea“, „Maersk“, mielai darbuojamės ir su mažesniais tiek žinomumo nepelniusiais projektais“, – pasakoja įspūdingą klientų portfelį spėjusios sukaupti MB įkūrėjas M. Svirskas.

„Franklis IT“ įkūrėjas Mindaugas Svirskas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pasak „Franklis IT“ vadovo, ilgainiui ateina ir įvertinimas, tad plėtra tapo neišvengiama.

„Šiuo metu kaip tik vyksta spartus įmonės augimas, todėl tapome matomesni ir čia – Lietuvoje. Dirbome pasirinkę MB veiklos formą, tačiau pastebime, kad būtent šia forma sunkiau pritraukti kvalifikuotus ir motyvuotus darbuotojus, – komentuoja pašnekovas. – Jie į MB dažniau žvelgia nepatikliai, jaučiasi nesaugiai. Išgirstame, kad MB nesiejama su stabilia bei sėkminga įmone. Tad norime tai kompensuoti kitais dalykais: t.y solidesniais atlyginimais bei kitomis darbuotojams sukurtomis naudomis – komandiruotėmis (vadinamieji workshopai svetur), darbinių pasiekimų įprasminimu poilsinėmis kelionėmis bent kelis kart per metus, įmonės organizuojamais pasisėdėjimais, renginiais, lanksčiomis darbo valandomis ir sąlygomis ir kt.

Esu įsitikinęs, kad tai padeda pritraukti, išlaikyti stiprius bei motyvuotus ir augančius darbuotojus, o juk įmonėje ne tik dirbame, bet norisi joje tiesiog smagiai leisti laiką. Juk ką suteiksi savo darbuotojui, tai palaipsniui tai grįš su kaupu. Šiuo metu kaip tik esame procese keisdami savo juridinę verslo formą iš MB į UAB. Norime, kad nebūtų jokių nepagrįstų baimių ateinantiems darbuotojams. Tikimės, jog tapsime dar patrauklesni.“

Planuoja dar šiemet tapti UAB

Dar šiemet apie MB transformaciją į UAB galvoja ir į mūsų topų penketuką patenkanti bendrovė „Rimti ratai“.

Jos įkūrėjas Jurgis Lečas sako: „Kadangi esame maža įmonė, pavadinkime ją startuoliu, tai mums tiesiog buvo pigiau ir lengviau turėti MB ir ją suvaldyti, negu UAB. Tokios įmonės išlaikymas yra pigesnis. Bet mes jau paaugome, ir planuose yra perlipti į UAB.“

Pasak pašnekovo, perėjimą į UAB lemia ne apyvartos, o partnerystės faktorius: „Svarbiausias MB minusas yra investicijų pritraukimas. Mes norime pritraukti išorines investicijas, o MB tam nėra patraukli. Pirmiausia, įmonė neturi akcijų. Esame bendraįkūrėjai, bet akcijų neturime. Vien dėl to, kad galėtume pritraukti išorės investicijas, o tai kaip tik yra mūsų šių metų planai, mes turėsime tapti UAB.“

„Rimti ratai“ kuria elektrinę transporto priemonę, prie kurios darbuojasi inovatyvi jauna inžinierių įmonė.

„Mūsų veikloje daug inžinerijos. Darome prototipus, bandome užmegzti partnerystės ryšius ir pamažu skinamės kelius į priekį“, – taip savo įmonės veiklą ir tikslus pristato pašnekovas.

J. Lečas priduria, kad dabar įmonėje darbuojasi 6 žmonės, bet ji turi pagalbininkų, kurie talkina su perspektyva, kad ateityje bus įdarbinti.

Įdirbis padarytas anksčiau

IT sprendimus teikiančios mažosios bendrijos „Vilantis“ bendraįkūrėjas Vilius Tamošiūnas sako, kad kuriant įmonę jie su verslo partneriu Antanu Majumi taip pat rinkosi tarp MB ir UAB.

„MB turi daug paprastesnę valdymo formą. Padarėme išvadą, kad atsižvelgiant tiek į buhalterinę apskaitą, tiek į bendrus biurokratinius dalykus bei reikalavimus, kurie keliami šiems juridiniams subjektams, tai bus daug paprasčiau valdyti MB. Galbūt kada nors ateityje, kai išaugsime ir mums reikės akcininkų, tapsime UAB.

„Vilantis“ bendraįkūrėjai Antanas Majus ir Vilius Tamošiūnas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Antras privalumas – mokestinė pusė. Mes paskaičiavome, kad mums labiau apsimoka būti MB “, – kalbėjo pašnekovas.

Ši, dvejerių metų slenkstį peržengusi įmonė užsiima IT veikla – programavimu, projektų valdymu, konsultacijomis.

„Pagrindiniai mūsų klientai yra užsienio šalyse veikiančios vidutinio ir didelio dydžio kompanijos, – sakė V. Tamošiūnas. – Kartais paslaugas teikiame ir Lietuvoje, bet daugiausiai esame nusitaikę į užsienio rinkas. Mes kuriame programinę įrangą verslui, jį skaitmenizuojame.“

Žvelgiant pagal atlyginimus šios bendrijos šuolis į rinką buvo sėkmingas. Tačiau V. Tamošiūnas neslepia, kad įdirbis atėjo iš seniau.

„Toje pačioje sferoje mes dirbame gan ilgą laiką, todėl turime nemažai pažinčių užsienyje. Todėl buvo neskausmingas perėjimas. Prieš tai buvome įkūrę startuolį, bet jam nepavyko išaugti, todėl pradėjome galvoti, ką galėtume daryti toliau. Buvome užmezgę nemažai kontaktų JAV ir padarę nemažą įdirbį. Ten mūsų klausė, gal galime jiems padėti vienoje ar kitoje srityje. Todėl natūraliai ir buvo įkurta ši įmonė“, – sakė jaunos MB, kuri savo darbuotojams moka solidžius atlyginimus, vadovas.

Tarp mažųjų bendrijų – nemažai perspektyvių žvėriukų

„Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas pastebi, kad itin daug MB veikia ir pakankamai gerai jaučiasi oficialiai neturėdamos nė vieno samdomo darbuotojo, mat jose galima dirbti pagal paslaugų, o ne darbo sutartį.

„Tad personalo pagal „Sodrą“ gali nebūti, bet įmonėje kruta keletas dirbančiųjų. Dėl šios priežasties atlyginimų statistika prieinama tik tų MB, kurios įdarbinusios bent keturis asmenis „klasikiniu“ būdu ir Sodra juos „mato“. Taip pat greičiausiai dėl neįprasto įdarbinimo, samdomų darbuotojų naujose MB atsiranda vėliau, nei tai nutinka UAB-uose. Mūsų specialistai yra darę tyrimą ir nustatę, kad po vieno mėnesio nuo įregistravimo darbuotojų turėjo tik 8 proc. naujai įkurtų MB ir 46 proc. UAB. Po 25 mėn. po registravimo šis santykis tapo 19 ir 71 proc.“, – skaičiuoja S. Žilinskas.

Jis pastebi, kad MB kūrėjai labai kūrybingi žmonės, nes, originalių, netikėtų įmonių vardų koncentracija tarp jų yra didžiausia.

Saulius Žilinskas

„Reikia pripažinti, kad kol kas didžioji dalis MB tikrai nedidukės, nors tarp jų jau randasi žvėriukų, darančių ir 16 mln. eurų apyvartą (tarkime, MB „AV projektai“, užsiimanti statybinių medžiagų didmena), ir mokančių net UAB-ams gėdos nedarančius atlyginimus, tokius kaip 5,5 tūkst. eurų, kurių savo darbuotojams negaili MB „Quick garden“ (veikla – taip pat statybinių medžiagų didmena), ar įdarbinančių kone šimtą darbuotojų (statybų verslu užsiimantis MB „Virmalda“ – 93)“, – komentuoja S. Žilinskas.

Dvi aukščiau paminėtos įmonės priklauso „Pineca Group“. Tai įmonių grupė, kuri valdo medienos ir bioenergijos pramonę bei nuolat investuoja į ją. Ji gamina ir platina įvairias medines konstrukcijas, gyvenamuosius namelius ir medžio granules. Grupės įmonės kasmet gamina daugiau nei 10 tūkst. namų ir parduoda juos visoje Europoje ir Pietų Amerikoje.

Padarė akivaizdžią pažangą

Pasak „Creditreform Lietuva“ vadovo, jei daugiau patyrinėsime patraukliausias algas mokančias MB, pastebėsime, kad čia dominuoja įmonės, registruotos Vilniuje. Tai nesunkiai paaiškinama itin didele verslų koncentracija sostinėje ir aukštesniu pragyvenimo lygiu.

„Taip pat sąraše dažniausiai sutinkamos įmonės, užsiimančios paslaugomis ir prekyba. Atrodo, kad gamyba vis dėlto – bent jau kol kas – didesnių kompanijų teritorija, – pastebi S. Žilinskas. – Į TOP patekusios kompanijos užsiima didmenine statybinių medžiagų, medienos prekyba, kompiuterių programavimu, transporto priemonių remontu ir priežiūra, odontologija, projektiniais-konstruktoriniais darbais, tačiau pirmauja kompiuterių programavimas.“

Pasak pašnekovo, įdomu, kad didesnioji dalis TOP‘o įmonių net ir pandemijos metu ne traukėsi, o netgi augino darbuotojų skaičių: „Tiesa, mažųjų bendrijų, mokančių didesnius atlyginimus kredito reitingai labai įvairuoja, bet vienas iš to paaiškinimų – dažniausiai palyginti jaunas įmonių amžius. O ir skolų „Sodrai“ šios įmonės kol kas dar nespėjo prisidaryti, užtat gauti Crefocert STABILAUS verslo sertifikatą jau sugebėjo (MB „AV projektai“).“

S. Žilinsko nuomone, įvertinus tai, kad nuo MB registravimo galimybės atsiradimo šio tipo įmonės padarė tikrai nemažą pažangą ir kai kurios jų jau tapo tikrai nemažais verslais, panašu, kad ir toliau matysime MB stiprėjimą ir kylančias apyvartas bei įkandin jų augančias algas: „Galbūt atsiras ir mažosios įmonės, sėkmingai dirbančios ir gamybos srityje, nors savaime aišku, kad paslaugų sektorius bei prekyba dominuos ir toliau.“

Rekomenduoja tartis su teisininkais

„Akylai sekdami rinkos situaciją Lietuvoje, pastebime tendencingą MB populiarėjimą, kadangi pastarosios teisinės formos įmonių Lietuvoje įregistruojama vis daugiau. Remiantis viešai pateikiamais 2021 m. pirmojo pusmečio Registrų centro bei Valstybinės mokesčių inspekcijos statistiniais duomenimis, naujai įsteigtų MB skaičius lenkia iki šiol populiariausiųjų viršūnėje buvusią UAB teisinę formą“, – pastebi ir „Triniti Jurex“ vyresnioji teisininkė Igneta Kontutienė.

Jos nuomone, šiai statistikai įtakos turėjo susiklosčiusi pandeminė situacija, kuri paskatino žmones imtis naujų veiklų, paversti savo hobius verslu.

„Triniti Jurex“ vyresnioji teisininkė Igneta Kontutienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Pradedantieji verslininkai siekdami legalizuoti savo veiklą, ieško optimaliausių įsisteigimo galimybių, kadangi individualios įmonės teisinė forma atgraso dėl neribotos civilinės atsakomybės aspekto, todėl MB teisinė forma tampa itin patrauklia.“

Pasak jos, pradedantieji verslininkai vis dažniau renkasi MB teisinę formą dėl keleto pagrindinių priežasčių.

„Visų pirma, tai lemia finansinis aspektas, kuris pirmojoje verslo vystymo stadijoje yra ypač aktualus. Steigiant MB bendriją nėra privaloma suformuoti minimalaus pradinio kapitalo, kai tuo metu steigiant UAB, privalomas minimalus įstatinio kapitalo dydis yra 2500 Eur. Tačiau ne vien šis MB pranašumas prieš UAB skatina verslininkus pasirinkti šią teisinę formą. MB, priešingai nei UAB, nėra privaloma paskirti direktorių, o jeigu jis paskiriamas – su juo sudaroma tik civilinė, o ne darbo sutartis. Taip pat MB neprivaloma paskirti finansininko, t.y. joje apskaitą gali tvarkyti MB narys. Vadinasi, nėra prievolės mokėti valstybei „Sodros“ bei kitus darbo teisiniams santykiams būdingus mokesčius, todėl ir buhalterinė apskaita šios teisinės formos yra paprastesnė. Svarbu paminėti ir tai, kad MB yra galimas pelno išmokėjimas avansu, kai tuo tarpu UAB tokios galimybės nėra“, – komentavo vienos didžiausių verslo teisės advokatų kontorų Lietuvoje vyresnioji teisininkė.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad tikėtina ir kita greitai pasirodysianti tendencija t.y. išaugęs pertvarkymų skaičius, – tai yra juridinis procesas, kurio metu viena teisinė forma keičiama į kitą:

„Dažnai pradedantys verslininkai, motyvuojami MB privalumais, neįvertina šios teisinės formos trūkumų bei būsimojo verslo plėtros galimybių, todėl neretai susiduria su problemomis, kai vėlesniame verslo vystymo etape, siekdami pritraukti verslo investiciją, to padaryti negali, kadangi MB nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o investuotojai neretai būna juridiniai asmenys.“

Todėl teisininkė I. Kontutienė rekomenduoja prieš steigiant įmonę pasitarti su teisininku ir apsvarstyti visus pasirinktos įmonės teisinės formos pliusus ir minusus bei įvertinti, ar pasirinkta teisinė forma atitiks būsimo verslo lūkesčius.