Remiantis „The Sunday Times“ sudaryto pasaulio turtingiausiųjų sąrašo duomenimis, 27-erių vyras šiuo metu yra jauniausias savo paties pastangomis to pasiekęs milijardierius Jungtinėje Karalystėje. Per neseniai vykusį lėšų rinkimo etapą „Hopin“ iš privačių investuotojų surinko 400 mln. dolerių ir įmonės vertę pakėlė iki įspūdingų 5,65 mlrd. dolerių (4,05 mlrd. svarų).

Šis verslininkas mėgsta viską daryti kitaip, nei įprasta. „Nuotolinės įmonės modelis leidžia mums padaryti tai, ko kitos kompanijos anksčiau negalėjo“, – dėstė J. Boufarhatas iš per „Airbnb“ išsinuomoto būsto Barselonoje, Ispanijoje.

Mat ką ten kalbėti apie nuolatinį biurą – pasirodo, „Hopin“ vadovas neturi nė nuolatinių namų. Šis vyras gyvena kaip vadinamasis skaitmeninis klajoklis – keliaudamas iš vieno nuomojamo būsto į kitą, valdydamas savo kompaniją iš bet kur.

„Prieš dešimtmetį tai padaryti būtų buvę sudėtinga. Susirašinėjimo elektroniniais laiškais nebūtų pakakę“, – teigė J. Boufarhatas.

Beje, pasak jo, sprendimas įmonę perkelti į elektroninę erdvę nebuvo ideologinis – tai tebuvo daugiau efektyvumo įnešusi naujovė, labai pravertusi neįtikėtinais greičiais plėtotis pradėjusiai kompanijai.

Tinkamoje vietoje tinkamu laiku

„Hopin“ kelias, prasidėjęs 2019 m. vos su šešiais darbuotojais, pandemijos metu netruko išsiplėsti, mat dėl izoliacijos nukentėjusiai konferencijų rengimo industrijai reikėjo alternatyvų. Viena jų tapusi ši įmonė, kaip ir „Zoom“, galima sakyti, atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Nuo 2020 m. „Hopin“ surengė daugiau nei 80 tūkst. nuotolinių renginių, bendradarbiaudama su tokiomis organizacijomis kaip Jungtinės Tautos, NATO, „Slack“ ar „Unilever“.

Pats J. Boufarhatas neplanuoja keisti nuotolinio darbo modelio, taip gerai pasitarnavusio sėkmingam startuoliui. Priešingai – įmonės vadovas manosi sukūręs unikalią skaitmeninės įmonės kultūrą, tad sieksiąs ją išlaikyti. Jo manymu, tai – šablonas, kuriuo remiantis ateityje galimai bus įsteigta bei veiks ir daugiau įmonių.

Hopin
Foto: Bendrovės nuotr.

Aptariama organizacija kas mėnesį rengia „Miesto tarybos“ posėdį nuotoliniu būdu, kuriame dalyvauja visi 660 darbuotojų. Susitikimas, kurį pats kompanijos vadovas apibūdina kaip „labai panašų į televizijos žaidimo šou“, vyksta pačioje „Hopin“ platformoje.

„Hopin“ darbuotojai naudojasi „debesų“ pagrindu veikiančia, bendradarbiauti skirta programine įranga: „Microsoft Teams“, „Slack“, vaizdo pranešimų platforma „Loom“, „Figma“ (pritaikyta projektiniams darbams) bei „Notion“ (leidžiančia dalytis informacija „Wiki“ užrašuose).

Robotai, „patruliuojantys“ pranešimų platformoje „Slack“, kartą per mėnesį atsitiktiniu būdu suporuoja kolegas nuotoliniam susitikimui išgerti kavos (taip siekiama pakeisti trumpas pertraukėles su bendradarbiais realiame biure).

„Hopin“ taip pat kas mėnesį organizuoja internetinę darbuotojų apklausą, idant būtų galima išsiaiškinti, kurias darbo gyvenimo sritis reikia tobulinti. Ir nors J. Boufarhatas mano, jog kolegos ir norės susitikti gyvai pasibaigus pandemijos sukeltai izoliacijai, darbui tai greičiausiai nebus reikalinga, nes šiuo metu taikomos priemonės produktyvumo požiūriu yra labai geros.

„Be to, nuotolinis darbas leidžia mums samdyti talentus iš viso pasaulio, – aiškino „Hopin“ vadovas. – O tai mums, kaip sparčiai augančiai įmonei, yra nepaprastai reikalinga“.

„Tai padarė mane kitokiu žmogumi“

„Hopin“ gimimo istorija – išties unikali. Kompanija, galima sakyti, gimė dėl J. Boufarhato ligos. Nors jo šeima kilusi iš Libano, tačiau būsimasis milijardierius gimė ir augo Australijoje; paauglystės metais persikėlė į Londoną. Įgijęs mechaninės inžinerijos specialisto laipsnį Mančesterio universitete, jaunuolis su savo mergina 2015 m. iškeliavo pasiblaškyti po Pietryčių Aziją.

Johnny Boufarhatas

Tačiau kelionėje užklupusi infekcija taip susilpnino J. Boufarhato imunitetą, kad Londone teko gultis į ligoninę ir ten praleisti ištisus mėnesius. „Tai padarė mane kitu žmogumi“, – prisiminė verslininkas.

„Negalėjau išeiti iš namų, nuolatos vėmiau, kankino nuovargis. Praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo izoliacijos pradžios pajutau, jog netruksiu prarasti sveiką protą. Nesijaučiau galintis toliau gyventi tokį uždarą gyvenimą“.

Nors jis manė galėsiąs tam tikrais būdais bendrauti su kitais internete – per socialinę žiniasklaidą ir „YouTube“, J. Boufarhatas nesėkmingai bandė užmegzti ryšių, karjera smigo žemyn praktiškai laisvu kritimu. Ir nors vyras ėmė dirbti laisvai samdomu programuotoju, kad galėtų išvengti dar ir finansinio nuosmukio, dėl to vis viena jautėsi tarytum įstrigęs.

Lankymasis internetiniuose seminaruose ir vaizdo konferencijose buvo vienas dalykas, kurį J. Boufarhatas galėjo sėkmingai atlikti net ir gulėdamas lovoje. Tačiau vyras suprato, kad tokių nuotolinių renginių metu neįmanoma susipažinti su juose dalyvaujančiais žmonėmis ir užmegzti naujų ryšių – to, kas, verslininko nuomone, ir yra raktas į pažangą.

„Internetinius seminarus galėjo stebėti kad ir 1000 žmonių, tačiau iš esmės kalbėdavo tik du žmonės. Nebuvo nė galimybės pažiūrėti, kas yra kiti dalyviai“, – dalinosi J. Boufarhatas. Taip kilo ir sprendimas šiai problemai – užkoduoti pirmąją „Hopin“ versiją, sukurtą interaktyviai delegatų patirčiai konferencijose, leidžiančią jiems susisiekti su kitais dalyviais per žinutes ar internetiniuose „pasitarimų kambariuose“.

Tuo metu pats J. Boufarhatas laikui bėgant sugebėjo pagerinti sveikatos būklę eksperimentuodamas ir laikydamasis skirtingų dietų. „Žvelgiant atgal, liga man suteikė antrą gyvenimą. Tai man tarytum suteikė misiją padėti padaryti pasaulį „mažesnį“ “.

2019 m. verslininkas pagaliau jautėsi pakankamai gerai, kad galėtų paleisti į pasaulį savo sukurtą produktą. Tuomet dabartinis milijardierius dar nežinojo, kad susirgs ir visas pasaulis – Covid-19 sukelta pandemija padės „Hopin“ sėkmingai įsitvirtinti rinkoje ir pelnyti milžinišką sėkmę.