Jei būtų pasirinkta trečioji alternatyva, Lietuva bent susilygintų tarptautiniame kontekste su kaimynėmis. Kartu ir su nuolatine konkurente Estija.

Kalbant apie šalies patrauklumą investuotojams ir apskritai verslui, Lietuva Estijai nusileidžia jau ne vienerius metus. Apie estų lyderystę patrauklumu verslui rodo ir tarptautiniai tyrimai. Pavyzdžiui, JAV atstovų rengiamas „Tax Foundation“ Tarptautinio mokesčių konkurencingumo indeksas jau septintus metus konkurencingiausia šalimi tarp EBPO valstybių tituluoja Estiją. O vienas kaip iš jos karūnos labiausiai spindinčių brangakmenių būtent ir įvardijama pelno apmokestinimo sistema.

Estai jau daugiau nei dvidešimtmetį taiko verslo apmokestinimo modelį, kai nepaskirstytas, reinvestuojamas pelnas yra neapmokestinamas. Pelno mokestis (20 proc.) taikomas tik paskirsčius pelną ir jį „išimant“ iš įmonės. Tuo metu Lietuvoje taikoma klasikinė sistema – pelnas apmokestinamas jo gavimo metu.

Nors estiško modelio kritikai tikina, kad tokia sistema prisideda prie biudžeto pajamų netekimo, ją palaikantieji pabrėžia, kad toks modelis leidžia į mokesčių sistemą žiūrėti ne kaip tarnaujančią biudžeto surinkimui, bet arčiau verslo: skatina įmonių investicinę veiklą, dividendų mokėjimą, atlyginimų augimą. Dar viena iš teigiamų tokio sistemos aspektų, kuris itin svarbus ir Lietuvai, vartojimo mažinimas per įmonę, kai įmonių vadovai dalį asmeninių išlaidų įsirašo į įmonės veiklą.

Portalui Delfi atsiųstame Estijos premjerės Kaja Kallas komentare apie tokio apmokestinimo naudą šalies verslui, šalies ministrė pirmininkė teigė, kad „Estijos mokesčių sistema padeda įmonėms būti atsparesnėms paskatinant jas išlaikyti pinigus įmonėje vietoj to, kad pelnas būtų išsimokamas dividendų pavidalu. Pasinaudodamos tokia galimybe įmonės yra labiau pasiruošusios atlaikyti šoką, kaip, pavyzdžiui, paskutiniu metu užklupusi COVID krizė. Be to, tokia sistema padeda jaunesnėms įmonėms, kurios dar ankstyvoje greito augimo stadijoje ir kurioms pasididinti finansinius pajėgumus ne tik tolimesnėms investicijoms, bet ir mokesčiams susimokėti. Mokesčiai galiausiai bus sumokėti, bet tada, kai įmonė bus užsitikrinusi pastovias įplaukas ir tai joms palengvins mokesčių mokėjimo dalią“.

Kaja Kallas

Detaliau apie estišką pelno apmokestinimo sistemą papasakoti sutiko Estijos Verslumo ir informacinių technologijų ministras Andres Sutt.

– Estijoje galiojanti pelno apmokestinimo sistema, kai nepaskirstytam, reinvestuojamam pelnui nėra taikomas mokestis, turi neigiamos įtakos šalies biudžetui. Kiek valstybė praranda pajamų dėl tokios mokesčių mokėjimo sistemos? Kaip Estija matuoja tokios sistemos efektyvumą? Kokios tokio pasirinkimo teigiamos pusės?

– Nėra jokių priežasčių galvoti, kad tokiu būdu mes prarandame daug biudžeto pajamų. Atvirkščiai – jaučiame naudą. Dėl techninių priežasčių (mokesčių atidėjimo) po mokesčių reformos buvo matomas didelis kritimas pelno mokesčio įplaukose, bet jis per kelerius metus atsistatė. Dabar, kai žiūrime į pajamų iš pelno mokesčio dalį Bendrame vidaus produkte (BVP), jis sudarė 1,8 proc. 2019 m. (2018 m. – 2 proc.). Panaši dalis BVP matyti ir tokiose šalyse kaip Vokietija (2 proc.) ar Prancūzija (2,2 proc.), kurios turi įprastinę pelno mokesčio sistemą ir aukštus nominalius pelno mokesčius.

Pajamų iš pelno mokesčio dalis visuose surinktuose mokesčiuose 2019 m. sudarė 6,1 proc., kai EBPO vidurkis yra 9,5 proc., kuriame atsiduria ir šalys su daug didesniu pelno mokesčio tarifus.


Dabartinė galiojanti pelno mokesčio sistema buvo įvesta su tikslu pritraukti ir skatinti investicijas – tiek vietines, tiek užsienio. Šiuo klausimu tai yra svarbi Estijos sėkmės istorija. Tai leido šaliai išsiskirti pasaulyje iš minios ir žinios apie tokią sistemą nuvilnijo plačiai, nors paskleistas šūkis „jokio pelno mokesčio“ iš tiesų nėra tai, kaip mes matome šios sistemos esmę.

Dar kaip vieną teigiamą efektą tokios sistemos galima įvardyti tai, kad, pavyzdžiui, mažesnė skolos našta ir didesni finansinių srautų rezervai įmonėse leido joms būti atsparesnėms per paskutinę praėjusią finansų krizę. Be to, tokia sistema neskatina įmonių pelno slėpimo (deklaruotas priešmokestinis pelnas išaugo dvigubai). Tai reiškia, kad tai įmonių finansines ataskaitas padaro skaidresnes, kas taip pat joms gali pasitarnauti ieškant papildomo finansavimo, pavyzdžiui, banko paskolų. Tai taip pat išaugino kapitalo ir darbo jėgos efektyvumą. Ir nepamirškime mokesčių administravimo palengvinimo.

– Kokios įmonės labiausiai jaučia teigiamą tokios mokesčių sistemos efektą? Kokią įtaką tai daro užsienio investicijoms? Smulkiam vietiniam verslui?

– Estijos mokesčių sistemos kertinis privalumas – paprastumas. Sistema nėra suskurta mažam ar dideliam, vietiniam ar užsienio verslui: visos įmonės turėtų jausti naudą iš paprastos, teisingos ir investicijas skatinančios mokesčių sistemos. Užsienio bendrovės mielai pasinaudojo tokia mokesčių sistema taip pat dėl šių priežasčių ir investicijų augimas taip pat buvo naudingas šaliai. Kalbant apie pelno perkėlimą, turime kitų reguliacinių priemonių ir mokesčių taisyklių, kurios mokesčių vengimą padaro sudėtingu.

Andres Sutt (nuotr. Delfi.ee)

Estija nėra mokesčių rojus, nes pelnas vis vien yra apmokestinamas, tiesiog vėliau, o pelno mokestis Estijoje sudaro didesnę dalį mokesčių pajamų nei, pavyzdžiui, JAV (dėl JAV esančios mokestinių išminčių ir lengvatų gausos).

Pasauliniu lygiu pasiūlytas globalus mokesčių reguliavimas bus neutralus ir neturės įtakos estiškos mokesčių sistemos esmei, nes ji nėra skirta agresyviam mokesčių planavimui.

Paskutinius septynerius metus iš eilės Estijai suteikiamas geriausias mokesčių indeksas EBPO. Tokia pozicija užimama dėl keturių pagrindinių charakteristikų. Pirma, pelno mokestis siekia 20 proc. įmonėms, tačiau taikomas tik paskirsčius pelną. Antra, mokesčių sistema turi vieną 20 proc. mokestį gyventojų pajamoms, kuris netaikomas pajamoms iš dividendų. Trečia, nekilnojamojo turto mokestis taikomas pagal žemės vertę, o ne pačiam pastatui. Galiausiai, galioja teritorinė mokesčių sistema, kur taikoma 100 proc. mokestinė lengvata užsienio pelnui, uždirbtam vietos įmonių, mokančių vietoje mokesčius (su keliais apribojimais).

– Ar matote šios mokesčių sistemos neigiamų pusių? Galbūt apsunkintas biudžeto planavimas?

– Nesakyčiau. Iš tiesų buvo atlikta studija, kuri parodė, kad po mokesčių reformos (ir trejų metų pajamų kritimo, apie kurį kalbėjau anksčiau) iš pelno mokesčio surinktos pajamos kaip tik tapo stabilesnės nei prieš 2000 m., prieš mokesčių reformą.

– Ar Estijoje yra svarstymų atsisakyti nulinio pelno mokesčio nepaskirstytajam, reinvestuojamam pelnui?

– Turint omenyje visas teigiamas pasekmes apmokestinant tik paskirstytąjį pelną, neturime jokių intensijų keisti sistemą.

– Kaip vertinate, ar Estijos mokesčių sistema verslui verčia lietuviškus ir latviškus verslus kraustyti pas jus? Galbūt pastebite, kad esate patrauklesni tam tikro sektoriaus įmonėms?

– Geresnė verslo aplinka susideda iš skirtingų aspektų. Mokesčiai yra tik vienas iš ekosistemos dalių. Jei įmonė nori keltis į Estiją tik dėl palankesnės mokesčių sistemos, tuomet mums toks verslas nėra įdomus.

Jei Latvijos ar Lietuvos kompanijos keliasi į Estiją, jos tikriausiai tai daro dėl lengvesnės ir skaidresnės biurokratijos, išsilavinusios darbo jėgos, geografinio artumo su Suomijos ir Švedijos rinkomis arba sinergijos su Estijos kompanijomis IT ar kituose inovatyviuose sektoriuose. Mes turime gerai sukurtas investavimo ir talentų pritraukimo programas. Skaitmenizaciją, žaliąją transformaciją ir inovacijas matome kaip pagrindinę augimo galimybę.

– Kokias dar Estijos valdžia planuoja iniciatyvas, kad verslo aplinką padarytų dar patrauklesnę verslui? Galbūt mokestinė aplinka galėtų būti dar palankesnė įmonėms?

– Iki kitų rinkimų 2023 m. neplanuojame didelių mokestinių lengvatų ar paskatų įvedimo. Tačiau daugiau diskusijų, kokia yra ateities veiksminga mokesčių sistema (turime skatinti investicijas ir inovacijas, pritraukti talentus ir nepamiršti demografinės situacijos), išgirsime kitais metais, kai artėsime prie rinkimų.

Andres Sutt (nuotr. Delfi.ee)

– Verslui svarbu ne tik mokesčiai, bet ir jų administravimo našta. Kaip vertinate Estijos mokesčių sistemą šiuo klausimu?

– Tiek atitikties išlaidos, tiek mokesčių administravimo našta yra labai maži Estijoje. „Tax Fodation“ tyrime, kad verslas susitvarkytų atitiktį mokesčių klausimų Estijoje reikia mažiausiai laiko (5 val. per metus), kai vidutinis laikas EBPO šalyse – 42 val. per metus. Estijos mokesčių administratorius nuolat dirba, kad sistema būtų dar efektyvesnė.

– Kaip vertinate konkurenciją tarp Baltijos šalių palankesnių verslui mokesčių klausimu? Ar jaučiate, kad valstybės stipriai konkuruoja dėl patrauklumo užsienio investuotojams? Kokius matote Lietuvos ir Latvijos privalumus prieš Estiją?

– Žinoma, yra tam tikrų skirtumų mokesčių sistemoje kiekvienoje Baltijos šalyje, ir tai gali turėti įtakos įmonės steigimo ar investicijų lokacijos pasirinkimui, pavyzdžiui, Lietuvoje esantis mažesnis pelno mokestis, bet bendrai kalbant tai nėra lemiamas faktorius pasirenkant šalį vystyti verslą.

M. Dubnikovas: Estija daug išlošė

Primename, kad Finansų ministerijos išsakytuose planuose keisti pelno apmokestinimo sistemą Lietuvoje, užsiminta, kad siūloma keisti esamą sistemą skirtingais būdais: plėsti jau taikomą investicijų lengvatą, pelną apmokestinti ne jo uždirbimo, o skirstymo metu arba per su darbo užmokesčiu susijusią lengvatą. Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra teigusi, kad įvedus pelno apmokestinimą tik paskirsčius pelną Lietuvoje pelno mokesčio surinkimas sumažėtų apie 400 mln. eurų (arba 0,7 proc. punkto sumažėtų BVP perskirstymas).

Ekonomistas Marius Dubnikovas komentavo, kad Estija su savo pasirinkta pelno apmokestinimo sistema savo laiku išlošė daug investicijų ir daug verslo, kuris ten nukeliavo.

„Tai dar buvo galima anksčiau toleruoti, bet dabar tapome reali sala, kai ir Latvija, ir Lenkija pasirinko estišką kelią. Mes tampame čia viena šalimi, kuri apmokestina pelną, kai jis nėra išimtas iš įmones. Bet juk realiai naudą akcininkas gauna tik tada, kai jis išima pinigus iš įmonės. Kol pinigai yra ant stalo, jie toliau dalyvauja lošime ir tų pinigų gali ir nelikti“, – kalbėjo pašnekovas.

Marius Dubnikovas

Kaip aiškino ekonomistas, kai akcininkas išsimoka dividendus, jis tokiu sprendimu susimažina riziką, nes tuomet tų pinigų „suvalgyti“ negali nei pandemija, nei prasta įmonės situacija: „Ir čia tik turėtų atsirasti apmokestinimas. Tačiau kol naudos negaunama, kol neišimi iš įmonės pinigų, tai yra tik skaičius lentelėje ir jis neturėtų būti apmokestinamas. Pasirinkus apmokestinimą tik paskirstytojo pelno mes skatintume didesnes investicijas, darbo vietų kūrimą“.

M. Dubnikovas taip pat siūlė nepamiršti ir konkurencijos tarp šalių dėl kapitalo pritraukimo. „Galvojant šiuo aspektu, toks mokestinės aplinkos pakeitimas būtų ir paskata Baltarusijos verslams steigtis pas mus, kuriuos taip kviečiame. Nes jiems tai tikrai nėra didelio skirtumo steigtis Latvijoje, Estijoje ar Lietuvoje. O tada apmokestinimas ir tampa vienu iš esminių klausimų. Šiuo klausimu ir taip esame mažiau patrauklūs nei latviai ar estai, nes ten pelnas mokamas 20 proc. tik „išimant“ pinigus. O Lietuvoje išeina apie 27,5 proc. (pelno mokestis ir mokestis už išmokėtus dividendus) su potencialiai kylančiomis diskusijomis, kad gal dar reikėtų kelti mokesčius“.

Ekonomistas taip pat įsitikinęs, kad nuėmus mokesčio naštą nuo nepaskirstyto pelno sumažėtų krūvio tiek pačiai VMI, tiek įmonėms būtų lengviau tvarkyti mokesčius.

„Tai nereiškia, kad kažkas nemokėtų mokesčių: tiesiog jie būtų mokami tada, kai pinigai „išimami“ iš įmonės“, – pridėjo jis.

Estija lietuviško verslo jau tiek nebetraukia

Finansų planavimo, teisės, mokesčių ir verslo konsultavimo bendrovės „Lewben“ Verslo mokesčių paslaugų vadovė Sandra Pavlova pabrėžė, kad renkantis šalį verslui vystyti atsižvelgiama į daugelį aplinkybių – administravimo paprastumą, politinį stabilumą, vienos ar kitos šalies pasirinkimui įtakos turi ir verslo partnerių šalis, planuojama tolimesnė verslo plėtra. Visgi, pasak jos, sprendimas priimamas ir atsižvelgiant į šalių mokestinę aplinką, taikomas lengvatas, turimą tarptautinių mokestinių sutarčių tinklą.

„Susidomėjimas Estija didesnis buvo prieš keletą metų, kai Lietuvos verslui patraukliai atrodė Estijos mokestinė sistema, leidžianti uždirbto pelno neapmokestinti, jei jis toliau reinvestuojamas. Tam įtakos turėjo ir stambių Lietuvos verslo grupių įmonių steigimas ir veiklos vykdymas iš Estijos“, – pasakojo pašnekovė.

100 eurų kupiūra

Visgi ji kartu norėjo pabrėžti, kad klaidingai kartais manoma, kad Estija netaiko pelno mokesčio: „Pelno mokestis taikomas ir efektyvus apmokestinimas yra net didesnis nei Lietuvoje. Dėl galiojančios išskirtinės mokestinės sistemos, pelno mokesčio sumokėjimas Estijoje faktiškai yra atidedamas iki įmonė savo uždirbtą pelną išmoka akcininkui dividendų forma. Įstatyminis pelno mokesčio tarifas Estijoje yra 20 proc. nuo bruto išmokėtų dividendų sumos, kai Lietuvoje taikomas standartinis tarifas apmokestinamajam pelnui yra 15 proc.“, – kalbėjo S. Pavlova.

Pasak jos, jei Estijos įmonės steigėjas yra Lietuvos mokesčių rezidentas fizinis asmuo, Estijos įmonė, išmokėdama dividendus, juos turėtų apmokestinti 20 proc. mokesčiu. Papildomai akcininkas nuo gautų dividendų Lietuvoje dar turėtų sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, o tuomet mokestinė našta įmonės Estijoje gautiems dividendams išaugtų iki 32 proc.

„Tad Estija verslui gali būti patraukli, jei lūkesčių ir siekio uždirbtą pelną skirstyti tiesioginiams akcininkams nėra arba Estijos įmonė steigiama kaip tarpinė grupės įmonė. Tačiau praktikoje dažniausiai yra kitaip ir verslams užaugus, vis dažniau susiduriame su klausimu „kaip akcininkui pigiau išsimokėti“ sukauptą pelną iš estiškos įmonės“, – patirtimi dalijosi specialistė.

Per daug sudėtinga lengvatų sistema

Pasiteiravus, visgi, kuris modelis – tradicinis kaip Lietuvoje ar estiškas, yra patrauklesnis bendrai verslui, S. Pavlova pastebėjo, kad nors ir Lietuvos pelno mokesčio įstatymas numato nemažai mokestinių lengvatų, norint jas pritaikyti, daromos investicijos turi atitikti nemažai kriterijų ir taikomų reikalavimų.

„Pavyzdžiui, ne visos įmonės investicijos į verslo plėtrą gali atitikti lengvatą – vien tai, kad investuojama ne į lengvata numatytą ilgalaikio turto grupę, įmonės investicijos eliminuojamos ir joms lengvata netaikoma. Taip pat lengvatomis skatinamos investicijos tik į naujausią ir nenaudotą įrangą. Dažnai Lietuvos įmonės dėl finansinių sumetimų neturi galimybės investuoti į visiškai naują įrangą ir pasirenka verslo plėtrai įsigyti naudotą įrangą, nors ja iš esmės didina gamybos pajėgumus, optimizuoja veiklos kaštus. Deja, bet investicijoms į naudotą įrangą lengvatos taikyti negalime. Taip pat numatyti ir vertės apribojimai, pavyzdžiui, investicijoms į krovininius automobilius taikoma 300 tūkst. eur riba, vykdant didesnės vertė investicijas, numatytą ribą viršijančiai investicijų sumai lengvatos taikyti nebegalėtume“, – pavyzdžiais dalijosi pašnekovė.

O, tarkime, lengvata investicijoms į inovacijas taip pat retai ryžtamasi pasinaudoti, nes, pasak S. Pavlovos, keliami reikalavimai yra dideli, sistema sudėtina, o verslams dažnai trūksta praktinių žinių, kaip teisingai ir maksimaliai pasinaudoti lengvata.

„Nereikia pamiršti, kad lengvatomis mažinamas įmonių mokėtinas pelno mokestis, o tai dažnai atsiduria po VMI padidinamuoju stiklu – kas taip pat stabdo įmonių norą gauti lengvatas. Taigi, nors turime mokestinių lengvatų, kuriomis siekiama skatinti įmonių investicijas ir plėtrą, dėl jų taikymo sudėtingumo dažnai jos nepasiekia savo pagrindinių tikslų“, – reziumavo Verslo mokesčių paslaugų vadovė.

Pasak jos, Estijos apmokestinimo modelis įmones „išvaduoja“ nuo papildomos administracinės naštos, su kuria susiduria Lietuvos verslas, norintis pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis vykdomoms investicijoms, nes reinvestuotas pelnas tiesiog neapmokestinamas: „Tad šiuo atveju Estijos modelis laimi dėl savo paprastumo, minimalios administracinės naštos ir juo „nediskriminuojamos“ skirtingo pobūdžio įmonių investicijos“.

E. Leontjeva: pagal estų modelį sistema tampa skaidresnė ir aiškesnė

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva tikina, kad prieš dvidešimtmetį Estijoje pasirinkta mokesčių reforma ne tik išlaisvino lėšas investicijoms, bet ir panaikino mokestinės pelno apskaitos poreikį.

„Mokesčiai yra priderinti prie įmonės pinigų srautų, išnyksta avansiniai mokėjimai. Visa mokesčių sistema tampa skaidresnė ir aiškesnė: sumažėja ir visos su sąnaudų pripažinimu susijusios naštos, įtampos tarp mokesčių mokėtojų ir administratorių“, – kalbėjo ji.

Kalbėdama apie lietuvišką kontekstą, pašnekovė teigė, kad jei Lietuva taip pat pasirinktų tokį kelią, įmonės būtų labiau motyvuotos legaliai uždirbti pelną ir jį investuoti, mažėtų šešėlinės veiklos, kurios problema šalyje dar pakankamai didelė.

„Kitaip tariant, paskirstyto pelno mokesčio taikymas leidžia sudaryti prielaidas ekonomikos efektyvumui ir konkurencingumui, sudaro sąlygas puoselėti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą tarp žmonių ir valdžios“, – tvirtino E. Leontjeva.

Elena Leontjeva

Ekonomistė taip pat pastebėjo, kad Estijai įsivedus tokią pelno apmokestinimo sistemą po kelerių metų pavyko išauginti ne tik pelno mokesčio pajamas valstybės biudžete, bet ir PVM, GPM.

„Šiandien toks pelno mokesčio modelis konkurencingumą vertinančių ekspertų vertinamas kaip esminis Estijos ekonominio patrauklumo ramsčių. Paskirstomojo pelno mokesčio ir proporcinės fizinių asmenų pajamų apmokestinimo sistemos dėka Estija pirmauja šalių konkurencingumo indekse. Šalis nuolat akcentuoja, kad taiko vienodus (20–20–20) pelno mokesčio, GPM ir PVM tarifus ir taip nusipelno visų kraštų investuotojų dėmesio“, – pastebi pašnekovė.

E. Leontjeva taip pat pastebėjo, kad šiuo metu Lietuvoje uždirbtas pelnas apmokestinamas du kartus: įmonės lygmeniu ir paskirstant jį dividendais, ką minėjo ir ekonomistas M. Dubnikovas.

„Reinvestuojamas pelnas yra apmokestinamas, o dukart sumokamas 15 proc. mokestis reiškia, kad efektyvaus pelno mokesčio tarifas siekia net 27,75 proc. Blogai yra tai, kad vertės kūrimo pagrindą sudarantis juridinio asmens gyvybės ciklas yra dirbtinai pertraukiamas apmokestinimu“, – tęsė ji, pridėdama, kad neproporcinga pelno mokesčio našta kenkia ekonomikos augimui: įmonės turi mažiau lėšų investicijoms ir plėtrai.

Primename, kad Estijoje pelno mokestis netaikomas nepaskirstytajam, reinvestuojamam pelnui nuo 2000 m., Latvijoje – nuo 2018 m, nuo šiemet – Lenkijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (58)