Neseniai iš Mauricijaus išplaukė naujas 41 mln. eurų vertės hibridinis laivas. Jo kelionės kryptis – Pietų vandenyno dalis. Čia laivo įgula praleis tris mėnesius ūdomis žvejodama Patagonijos didžiadantes. Kai žuvys bus pargabentos, apdorotos ir pateiktos pirkėjams, šie žinos, kur ir kada konkreti žuvis buvo pagauta, kuris laivas ją iškrovė, kas apdorojo ir kokius reikalavimus visas šis procesas atitinka. Tą įgyvendinti padeda blokų grandinės (angl. blockchain) technologija, pasakoja theguardian.com.
„Blokų grandinės technologija suteikia galimybę atsekti visą Patagonijos didžiadančių kelią nuo pat pradžių: nuo tos akimirkos, kai žuvis pagaunama, iki to laiko, kai ji atsiduria kažkieno lėkštėje. Žmonėms pakanka paprasčiausiai nuskenuoti brūkšninį kodą, ir prieš jų akis atsiveria visa istorija“, – aiškina žvejybos laivo „Cape Arkona“ kapitonas Steve‘as Paku.
Blokų grandinės technologija yra tik vienas iš būdų, kuriais žuvininkystės sektorius mėgina užtikrinti geresnį žuvies kelio nuo kabliuko iki lėkštės atsekamumą. Tačiau būtent blokų grandinės technologija sulaukia didžiulio susidomėjimo. Blokų grandinės nepavyksta suklastoti, o duomenys gal būti pasiekiami visiems tiekimo grandinės dalyviams – nuo pateikiančių sertifikavimo reikalavimus iki galutinio pirkėjo. Kadangi technologija yra skaitmeninė, decentralizuota ir duomenys atnaujinami realiuoju laiku, blokų grandinės etiketėje saugoma vertinga informacija, kokios niekada negalėtų būti fizinėje etiketėje. Derinant kartu su DNR tyrimais, kuriais siekiama įrodyti konkrečią žuvų veislę, blokų grandinės technologija galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį mažinant žuvininkystės sektoriui būdingų aferų kiekį.
Visa tai svarbu ir žvelgiant iš aplinkosaugos perspektyvos. Daugiau nei trečdalio žuvų populiacijos atžvilgiu žvejyba vyksta pernelyg intensyviai, rodo Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenys. Patikima informacija, nurodanti, kur ir kaip buvo sugauta žuvis, gali padėti užtikrinti, kad laimikis sužvejotas tose vietovėse, kur žuvų populiacija yra pakankama ir tinkama žvejybai. Tai taip pat galėtų padėti dorotis su priegaudos (nepageidaujamo papildomo laimikio) problema. Menkstančiose jūrų ekosistemose priegauda itin kenkia biologinės įvairovės išlikimui ir jūrų gyventojams suteikia papildomos nereikalingos įtampos. Tinklais sugaunamos dar per jaunos žvejybai žuvys, į didžiulius tinklus gali įsipainioti jūriniai vėžliai ir delfinai, o jūriniai paukščiai, įskaitant nykstančius albatrosus, sužalojami kabliukais, jei nesiimama atgrasančių priemonių.
S. Paku žvejyba užsiima 35 metus. Iš pradžių jis prie Naujosios Zelandijos krantų gaudė vėžius, o nuo 1997-ųjų – didžiadantes. Kartais žvejyba vyksta bangoms pakylant iki 15 m, o vėjo greičiui siekiant 90km/h. Prieš dvejus metus „Austral Fisheries“, Australijos kompanija, kurioje jis dirba, nutarė pasitelkti blokų grandinės technologiją, kuri, pasak S. Paku, dabar tampa viso žvejybos proceso dalimi. „Sugavę žuvis, pašaliname galvą, uodegą ir pelekus, tada prieš jas užšaldant laive prie kiekvienos žuvies pritvirtinama skaitmeninė etiketė. Blokų grandinės technologija padeda tvariau užtikrinti žuvies kelio atsekamumą – mano manymu, ateityje toks procesas taps norma“, – neabejoja S. Paku.
Pasirodžius platformos „Netflix“ dokumentiniam filmui „Seaspiracy“, ėmė vis labiau stiprėti susirūpinimas dėl to, ar žuvį ir jūros gėrybes kada nors bus galima sertifikuoti kaip iš tiesų tvarų maistą. Tačiau blokų grandinės technologijos šalininkai tvirtina, kad ši technologija jau naudojama keliose itin vertingose žuvies tiekimo grandinėse siekiant atkreipti dėmesį žuvingas vietas. 2016-aisiais Jungtinėje karalystėje įsikūrusi atsekamumo platforma „Provenance“ išmėgino blokų grandinės technologijos pritaikymą geltonpelekių tunų ir dryžuotųjų tunų tiekimo grandinėms, kad produktus būtų galima atsekti iki atskirų Indonezijos žvejų. Pasaulio gamtos fondo padalinys Naujojoje Zelandijoje blokų grandinės technologiją 2018-aisiais pasitelkė tunų žvejybai Fidžyje, o organizacija „Sustainable Shrimp Partnership“ Ekvadore susieja auginamų krevečių duomenis su blokų grandinės platforma, kurią valdo „IBM Food Trust“.
Pasak „Austral Fisheries“ vadovo Davido Carterio, blokų grandinės technologija yra tarsi papildomas atskaitomybės sluoksnis, suteikiantis galimybę įgyvendinti nuolatinį stebėjimą, o ne vykdyti greituosius atsitiktinius patikrinimus. „Mūsų tikslas – kaip įmanoma pigiau ir ekonomiškiau pasiektas skaidrumas. Ateityje MSC sertifikavimas gali būti gerokai paprastesnis. Galėtume pasiekti tokį tašką, kai skelbtume savo vertinimo kriterijus“, – dėsto D. Carteris.
D. Carteris darbuojasi kartu su Sidnėjuje įsikūrusia programinės įrangos kompanija „OpenSC“. Drauge jie siekia tikrinti, sekti ir dalintis duomenimis, kurie padeda užtikrinti pirkėjus ir reguliuotojus, mat suteikia informaciją, kur kiekviena didžiadantė buvo pagauta.
„Svarbiausias reikalavimas žvejybiniam laivu yra užtikrinti tinkamus žvejybos būdus. Nesąžiningas kapitonas nepakeis žvejybos vietovių, kurios fiksuojamos pasitelkiant blokų grandinės technologiją. Niekas to negali padaryti“, – aiškina „OpenSC“ vadovas Markusas Mutzas. Kompaniją „OpenSC“ įkūrė Pasaulio gamtos fondas ir startuolis „BCG Digital Ventures“.
„Mes nebandome pakeisti sertifikavimo schemos, – pridūrė M. Mutzas. – Tačiau neabejojame, kad tai gali būti puikus jos priedas.“
„OpenSC“ misija nėra priimti sprendimą dėl to, ar produktas yra tvarus. Kompanija tiesiog pateikia duomenų bazėje užfiksuotus veiklos įrodymus, pagal kuriuos jau kiti priima sprendimą. „Sertifikavimas gali atrodyti pakankamai vienareikšmiškas, tačiau realybėje tvarumas nėra toks aiškus dalykas. Viskas priklauso nuo daugybės aplinkybių“, – pažymi M. Mutzas.
