Bene didžiausiais vidutiniais atlyginimais gali pasigirti farmacijos prekių didmeninės prekybos kompanijos.
Pasak „Creditreform Lietuva“ verslo analitikės Alinos Bočkienės, šiemet šio segmento įmonių mokami vidutiniai atlyginimai svyravo nuo 5,3-10 tūkst. eurų.
„Sumos išties įspūdingos. Tačiau būtina pastebėti, kad šiame segmente vidutinis atlyginimas itin stipriai svyruoja – vieną mėnesį jis gali siekti 2,2 tūkst. eurų, o kitą – jau 15 tūkst. eurų. Štai dešimtuko viršuje puikuojasi bendrovė „Elbis“. Šios įmonės vidutinis atlyginimas šiais metais šoktelėjo net 4,6 karto, didžiausią įtaką tokiam šuoliui padarė šių metų pirmą mėnesį išmokėtas vidutinis atlyginimas, siekiantis net 14,8 tūkst. eurų“, - dešimtuko skaičius komentavo analitikė.
Pasak jos, panašų šuolį demonstravo ir antroje pozijoje atsidūrusi „Graina“. Šios įmonės prekių asortimento pagrindą sudaro medicinos įranga, bei programinė įranga skirta ligoninėms.
„Pastaroji įmonė praėjusiais metais taip pat sugebėjo padvigubinti apyvartą, 2020 metais siekusią net 22,8 mln. eurų. Tad nenuostabu, kad būta pakankamai pinigų šių metų vidutinio atlyginimo šuoliui“, – sakė „Creditreform“ atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad minėta kompanija šiais metais buvo linksniuojama STT tyrimuose.
Taigi nors aukščiau apžvelgto segmento dešimtuke esančių įmonių vidutiniai atlyginimai siekia aukštumas, analitikai atkreipė dėmesį, kad daugelio žemiau įsitaisiusių bendrovių vidutinė alga šiemet netgi šiek tiek susitraukė.
Išsiskiria ženklia atskirtimi
Pasak A. Bočkienės, farmacinių įmonių atlyginimai jau netgi kelia pavydą.
„Farmacinių įmonių, kurios registruotos kaip reklamos agentūros ir dažniausiai užsiima vaistų įvedimu į rinką, segmente vidutiniai atlyginimai svyruoja nuo 3,1 tūkst. eurų iki net 8,2 tūkst. eurų. Topo viršuje puikuojasi per pandemiją itin išgarsėjusios kompanijos „Pfizer Luxembourgh SARL“ filialas. Šiame sektoriuje taip pat pastebime premijavimo principą, kuomet vidutinis atlyginimas vieną mėnesį šokteli keletą kartų. Nuo „Pfizer“ neatsilieka ir bendrovė „Astrazeneca Lietuva“, savo darbuotojams mokėjusi 5,6 tūkst. eurų vidutinę algą“, – besiskiepijančiai Lietuvai žinomus vardus vardija pašnekovė.
Tuo tarpu farmacinių preparatų gamintojų dešimtukas išsiskiria ženklia vidutinių atlyginimų atskirtimi: čia jie svyruoja nuo 700 eurų iki 4,6 tūkst. eurų. Lyginant su praėjusiais metais daugumos šių įmonių vidutinis atlyginimas šiais metais augo.
Didžiausia vidutine alga galėjo džiaugtis Lenkijos farmacinės įmonės „Polpharma“ S. A. atstovybės darbuotojai. Beje, puikiais rezultatais dėl COVID-19 pandemijos ir išaugusios medicinos prekių paklausos 2020 m. sublizgėjusi UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ įsikūrė ketvirtoje dešimtuko pozicijoje. Šiemet įmonės vidutinis atlyginimas siekia 3,3 tūkst. eurų (pernai – 2,4 tūkst. eurų).
Reikia nepamiršti, kad tokiais atlyginimais šis darbdavys dalinasi su įspūdingu 1,6 tūkst. darbuotojų skaičiumi.
Pačios kukliausios algos – vaistinių segmente. Atlyginimų pikas siekia 2,2 tūkst. eurų, o apatinė riba ties 1,4 tūkst. eurų.
Tačiau analitikė akcentuoja, kad vaistinių mokamas vidutinis atlyginimas kiekvieną mėnesį bent jau stabilus, nepatiriantis be didesnių šuolių.
Didžiausiomis algomis čia išsiskiria bendrovė „Medeinos vaistinė“, kurioje dirba tik 4 asmenys. Visų kitų dešimtuke atsidūrusių vaistinių vidutiniai atlyginimai nesiekia 2 tūkst. eurų.
Pačio vaistinių sąrašo pabaigoje atsidūrė „Benu“ vaistinių tinklas, mokantis 1,4 tūkst. eurų vidutinį darbo užmokestį.
„Verta paminėti, jog vaistų rinka yra smarkiai reguliuojama valstybės. Todėl ši rinka labai priklausoma nuo valstybės atliekamų reformų, įstatymų, reguliavimų pakeitimų. Kuo daugiau reguliavimo ir valstybės įsikišimo, tuo prastesnės konkurencinės sąlygos. Tad palankesnė terpė veikti susidaro būtent didiesiems vaistinių tinklams, o mažiukams vietos po saule praktiškai nelieka. Be to, 2019 m. įsigaliojęs įstatymo pakeitimas, leidžiantis prekiauti nereceptiniais vaistais visose prekybos vietose, neprisidėjo gerinant vaistinių konkurencingumą“, – komentavo A. Bočkienė.
Reziumuodama pašnekovė daro išvadą, kad farmacijos prekių rinkoje pastarieji metai turėjo dvejopą poveikį. Įmonės (tiek gamintojai, tiek didmenininkai), kurios reagavo į išaugusią tam tikrų specifinių prekių paklausą, pajuto tiek pardavimų, tiek pelno augimą. Be to, pernai augo medicinos prekių viešųjų pirkimų skaičius, taip pat jų vertė. Tad įmonėms, kurių prekės buvo paklausios, praėję metai buvo sėkmingi.
„Kita vertus, nusekę pacientų srautai ligoninėse, sumažėjęs dėmesys bei ištekliai kitų ligų gydymui, o ir vaistų gamybos bei logistikos sutrikimai kai kuriems tiekėjams lėmė prastesnius rezultatus. Tačiau artimiausiu metu šiek tiek pakitusios rinkos sąlygos turėtų grįžti į vėžes ir, tikėtina, kilstelėti farmacijos sektoriaus dalyvių mokamas algas. Juolab reikia vytis ir įsibėgėjančią infliaciją“, – prognozuoja analitikė.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, vaistinių sektorius yra bene labiausiai reguliuojamas sektorius Lietuvoje, pradedant vaistinių preparatų antkainių reguliavimu, baigiant reikalavimais darbuotojams, patalpoms, teikiamoms paslaugoms bei procedūroms.
„Taigi viena pusė reguliavimo labai iškelia vaistinių kaštus, kita riboja pajamas, nes nustato maksimalius galimus taikyti vaistinių preparatų antkainius. Todėl dažnai vaistinėse atsiranda ir kitų sveikatinimo ir grožio prekių, nes tik taip vaistinė gali mokėti vaistininkams ir kitiems farmacijos specialistams darbo užmokestį, kuris yra didesnis už vidutinį šalies vidurkį“, - kalbėjo asociacijos vadovė.
Ir dideli atlyginimai, ir solidžios premijos
Pasak 1,6 tūkst. darbuotojų įdarbinusios ir jiems vienus solidžiausių atlyginimų mokančios kompanijos „Thermo Fisher Scientific Baltics“ personalo direktorės Aistės Šemeškevičienės, bendrovėje yra įdiegta šiuolaikiška darbuotojų atlygio ir gerovės sistema, kuri skatina darbuotojų tikslingą, kūrybišką ir rezultatyvią veiklą.
„Remiamės mūsų globalioje kompanijoje veikiančiu principu „Pay for Performance“, taigi skatiname darbuotojų tobulėjimą, jų iniciatyvumą, o už tikslų pasiekimus yra skiriamos ir metinės premijos“, – komentavo pašnekovė.
Pasak jos, svarbu, kad nuo 2020 m. pradžios iki dabar yra sukurta daugiau kaip 600 naujų darbo vietų ir į jas pasamdyti specialistai iš įvairių sričių
„Darbuotojus skatiname įvairiomis priemonėmis: pradedant investiciniu, sveikatos draudimais, pripažinimų sistema ir baigiant dotuojamu maistu bendrovės valgykloje bei galimybe į darbą patogiai atvykti tarnybiniais autobusais iš Vilniaus, Trakų ir Kauno“, – kalbėjo A. Šemeškevičienė.
Ypatingą dėmesį skiriame studijų finansavimui ir sudarome puikias sąlygas universiteto studentams rengti baigiamuosius darbus bendrovėje. Studentams skiriame vardines stipendijas, visus reikiamus tyrimus jie gali atlikti mūsų laboratorijose, o jų praktikai vadovauja paskirti mūsų darbuotojai.“
Atlyginimų nekomentavo
Portalo Delfi kalbintų su farmacijos pramone susijusių asociacijų vadovės griežtai atsisakė komentuoti atlyginimų eilutes, tačiau sutiko pasidalinti tais iššūkiais, su kuriais susidūrė šių asociacijų vienijamos kompanijos.
Pasak Vaistų gamintojų asociacijos direktorės Rasos Bričkienės, Lietuvoje veikiančius vaistų gamintojus pandemija palietė taip pat , kaip ir visoje Europoje bei, kitose pasaulio valstybėse.
„Pirma, ji sukėlė didelių sunkumų, susijusių su sutrikusia veikliųjų, pakavimo medžiagų, o tai reiškia ir vaistų, gamyba bei tiekimu, – komentavo pašnekovė. – Nepaisant to, gamintojai ieškojo būdų, kaip iš vienos pusės patenkinti valdžios prašymus tiekti būtiniausius vaistus gelbėjant ligonių gyvybes ligoninėse, iš kitos pusės, užtikrinant nepertraukiamą jų tiekimą visiems pacientams glaudžiai bendradarbiaujant su tomis pačiomis valstybės institucijomis.“
Sunkumų kilo ir verslo modelių perorientavimpu dėl išaugusių veikliųjų, pakavimo medžiagų, gamybos, logistikos kaštų. Gamintojams tai reiškė darbuotojų skaičiaus sumažinimą, vaistų portfelio peržiūrą, atsisakant dalies vaistų.
„Taip pat įvardinčiau teisinio reglamentavimo nelankstumą, kuris parodė, jog neužtikrinamas sveikatos sistemos atsparumas krizėms, vaistų trūkumų valdymas. Dėl to dauguma Europos valstybių pradėjo garsiau kalbėti apie barjerų vaistų gamintojų konkurencijai šalinimą, mažesnę reguliavimo administracinę naštą ir pan,“ – apie vaistų gamintojams kilusias prioblemas kalbėjo asociacijos vadovė R. Bričkienė.
Lietuvos vardas – sąrašo gale
Pasak Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės Agnės Gaižauskienės, ši asociacija vienija 18 narių – inovatyvių farmacijos kompanijų ir jų atstovybių, registruotų Lietuvoje.
Tai bendrovės, kuriančios naujus, patentinius vaistus ir propaguojančios etinius veiklos principus. 2019 m. inovatyvios farmacijos pramonės investicijos Lietuvoje siekė daugiau nei 34 mln. eurų, šalyje buvo sukurtos 633 darbo vietos.
„Inovacijos farmacijos srityje yra ypač svarbios, nes užkerta kelia ligoms, kurios kelia grėsmę pacientų sveikatai ir gyvybei.
Prisiminkime, kas vyko šiek tiek daugiau nei prieš metus, kai Europos šalys pranešė apie pirmuosius susirgimus Covid-19. Žinios apie šią ligą, viruso plitimą buvo labai ribotos, nebuvo patvirtintų gydymo būdų. Didelį susirūpinimą kėlė ir tai, kad vakcinos sukūrimas gali užtrukti mažiausiai du metus“, – kalbėjo A. Gaižauskienė.
Pasak jos, Covid-19 pandemija visame pasaulyje jau nusinešė beveik 3,8 mln. gyvybių ir smarkiai paveikė visuomenę, tačiau per itin trumpą laiką sukurtos vakcinos pranoko visus lūkesčius. Šiuo metu keletu jau patvirtintų vakcinų sėkmingai skiepijami žmonės visame pasaulyje, itin aktyviai vakcinacija vyksta Lietuvoje. To pavyko pasiekti, nes farmacijos kompanijos, mokslininkai, vyriausybės, reguliavimo institucijos ir kiti, sujungę jėgas, visą dėmesį skyrė bendros problemos sprendimui.
Ši asociacija vienija pasaulyje žinomas farmacijos kompanijas, kurios veikia ir Lietuvoje. Pandemijos akivaizdoje tuos vardus, tokius kaip „Pfizer“. AstraZeneca“ sužinojo ir tie, kurie nieko nenutuokė. Klausiame, su kokiais visuomenės, valstybės keliamais iššūkiais ar valstybiniu reguliavimu pandeminiu laikotarpiu asociacijos narės susiduria Lietuvoje.
Pasak asociacijos vadovės, iššūkiai ir reguliavimo problemos pandemijos metu reikšmingai nepasikeitė – aktualūs liko ankstesni klausimai, kurių sprendimą inicijuojami jau ne vienerius metus, tarp kurių itin svarbus yra inovatyvių vaistų prieinamumo klausimas.
Ji atkreipė dėmesį į vieną įdomų su tuo klausimu susijusį tyrimą.
„Gegužės mėnesį tarptautinė farmacijos rinkos duomenų tyrimo kompanija IQVIA paskelbė 2020 metų W.A.I.T. (Waiting to Access Innovative Therapies) tyrimą, kuriame Lietuvos vardas ir vėl yra sąrašo pabaigoje. Lietuvoje laikotarpis nuo vaistų patvirtinimo iki prieinamumo pacientams (780 dienos) yra vienas ilgiausių, o tai lemia prasčiausią inovatyvių vaistų prieinamumą mūsų pacientams“, – tyrimą komentavo pašnekovė.
2016-2019 m. Europos vaistų agentūra (EVA) buvo patvirtinusi 152 inovatyvius vaistus, tačiau Lietuvos pacientams iš jų tebuvo prieinami tik 26 preparatai.
Pasak asociacijos vadovės, situacija yra tokia pati kaip Turkijoje ir Rusijoje, o blogiau yra tik Latvijoje ir ES nepriklausančiose Bosnijoje, Serbijoje ir Makedonijoje.
„Savalaikį inovatyvių gydymo priemonių prieinamumą Lietuvoje ypatingai stabdo sudėtinga paraiškų įtraukti vaistus į kompensavimo sistemą vertinimo ir sprendimo priėmimo tvarka. Dėl to tiek paraiškų rengimas, tiek jų vertinimas reikalauja daug laiko ir pastangų, – sakė pašnekovė.
– Tai reiškia, kad jeigu mūsų šalies pacientas serga onkologine ar sunkia lėtine liga ir laukia naujo vaistinio preparato, galinčio reikšmingai pakeisti ligos eigą – prailginti išgyvenamumą ar pagerinti gyvenimo kokybę, atsiranda didelė tikimybė naujo gydymo nesulaukti arba sulaukti per vėlai.“
Pasak jos, dar vienas ypač aktualus klausimas, kuris per pandemija tapo gerokai ryškesnis – nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas. Sveikatos apsaugos finansavimas yra akivaizdžiai per mažas. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, Lietuvoje sveikatos apsaugos valstybinis finansavimas yra vienas mažiausių ir siekia vos 4,29 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau už Lietuvą sveikatos apsaugai skiria Bulgarija (4,22 proc.) ir Rumunija (4,06 proc.), o EBPO šalių vidurkis, nuo kurio atsiliekame jau ilgus metus, yra trečdaliu didesnis ir siekia net 6,6 proc. BVP dydžio.
„Nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas lėmė paprasčiausių apsaugos priemonių medikams trūkumą, trūko įrangos ir hospitalizuotiems Covid-19 pacientams gydyti ir panašiai“, – trūkumus vardijo A. Gaižauskienė.
