Trečiadienį Jungtinėse Valstijose paskelbtos ataskaitos duomenys parodė, kad buvo metų, kai keli turtingiausi amerikiečiai visai nemokėjo pajamų mokesčio. Tarp šių turtingų žmonių pateko „Amazon“ vadovas Jeffas Bezosas ar „Tesla“ vadovas Elonas Muskas. Kritikos dėl mažai sumokėtų mokesčių kliuvo ir verslo magnatui Mike'ui Bloombergui ar investuotojui George'ui Sorosui.

Kartu tyrime pridedama, kad milijardieriai iš tiesų mokesčių deklaracijų neklastojo, bet galimai pasinaudojo mokesčių vengimo strategijomis. Kaip vienas iš argumentų nurodoma ir tai, kad jiems buvo naudinga tai, kaip apmokestinamos pajamos JAV apibrėžiamos: jose neatsižvelgiama į didėjančią turto, pavyzdžiui, akcijų ir turto, vertę, o mokesčiai skaičiuojami tik iš pajamų, gautų pardavus turtą. Visgi atrodytų, kad tai nieko neįprasto: juk ir paprastas gyventojas nemoka mokesčių nuo per metus pakilusios jo buto vertės, kuriame gyvena ir nežada parduoti.

Turtingi žmonės dažnai turi ir skolų

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad viešumoje apie turtingų žmonių turtus ir mokesčius pasirodanti informacija kartais klaidingai kursto visuomenę.

„Tokiuose tyrimuose iš tiesų yra maišomos trys sąvokos“, – pastebėjo jis.

Pirma, sąvoka – turtas. Kaip aiškino ekonomistas, dažnai tokiuose tyrimuose kaltinami verslininkai, kad nesumokėjo pajamų mokesčio, bet galbūt tikrai būna metų, kai jie pajamų ir negauna.

„Labai turtingas žmogus vienais metais gali gauti šimtą milijonų pajamų ir sumokėti krūvą mokesčių nuo jų, bet suvartoti tų pinigų jis negali per metus, tai kitais ir negauna. Taip, vidutinių pajamų žmogus turi gauti pastoviai pajamas ir nuolat moka mokesčius. Didelį turtą valdantis žmogus mokesčius gali mokėti epizodiškai, bet jis juos moka tada, kai jis realizuoja savo turtą – ar akcijas, ar įmonę, ar nekilnojamąjį turtą parduoda“, – aiškino pašnekovas.

Marius Dubnikovas

M. Dubnikovas taip pat pastebėjo, kad neretai galvojama, kad turtingi žmonės sėdi ant didžiulio maišo pinigų ir jų daug turi: „Visų pirma, turtingi žmonės labai dažnai turi daug skolų. Taip pat dažniausiai turi įmonių akcijų ar nekilnojamojo turto ir to turto vertė labai keičiasi. Jie gali praturtėti šimtais milijonų per vienerius metus, ypač kalbant apie pasaulio turtuolius, bet jei jis nerealizuoja jokios investicijos, neparduoda, tai tik skaičiai lentelėje ir jokių mokesčių nuskaityti negalima“.

Antra ir trečia šiame kontekste svarbios sąvokos, pasak pašnekovo, yra pajamos ir pelnas. „Ir visos šios sąvokos dažnai yra suplakamos“, – akcentavo jis.

Kaip aiškino LVK viceprezidentas, pajamų mokestis kartais klaidina visuomenę, ypač tuos, kurie nėra susidūrę su apskaita ir mokesčių paskirstymu. Dalis įsivaizduoja, kad jei gauni pajamas, tai nuo jų reikia sumokėti, Lietuvos atveju, 15 proc. mokestį, bet iš tiesų pajamų mokestis labiau yra pelno mokestis, nes pajamose yra dar ir sąnaudos.

75 eurai nuo 500 ar 50 tūkst.?

Pavyzdžiui, jei turime 5 tūkst. eurų investicinį portfelį į akcijas ir per metus perkant ir parduodant akcijas jų suprekiaujame už 50 tūkst. eurų.

„Kas nutiks deklaracijoje? Joje matysis, kad gavau 50 tūkst. eurų pajamų, turėjau kažkiek sąnaudų ir skirtumas tarp jų bus apmokestinamas. Ir čia atsiranda takoskyra, kur neįsigilinus paimama deklaracija ir sakoma, žmogus gavo 50 tūkst. pajamų. Tačiau iš operacijų gal jis uždirbo tik 500 eurų (pelnas). Ir apmokestinami bus tik 500 eurų 15 proc. (75 eur) mokesčiu. Kas palyginus su pelnu atrodo neblogai, bet visuomenė žiūri, kad gauta tai 50 tūkst. eurų pajamų, o sumokėta tik 75 eurai mokesčių“, – kaip skaičiai gali klaidinti, pasakojo pašnekovas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Būtent tokiame aklame skaičių vertinime, pasak M. Dubnikovo, ir sudaromas dažnai klaidingas įspūdis.

Ekonomistas aiškino, kad visiškai natūralu, kad turto vertės kitimas nėra apmokestinamas, nes jis gali ir kilti, ir kristi. O jei žmogus pajamų negauna iš turimo turto, tai ir nemoka mokesčių.

„Tai dažnai tos sąvokos – pajamos ir pelnas – yra suplakamos ir taip keliamos audros visuomenėje. Turtingieji tikrai sumoka tų mokesčių daug, tiesiog kartais trūksta objektyvumo vertinant skaičius, o kartais kyla noras kelti diskusijas“, – pridėjo pašnekovas.

Ekonomistas siūlo nepamiršti, kad ir verslininkai patys neretai bankrutuoja, nes jų turimas turtas dažnai yra lydimas paskolų, skirtų spartinti verslo plėtrą.

Nelyginti obuolių su kriaušėmis

Nepaisant kartais pasitaikančio visuomenėje pajamų ir pelno maišymo, „ProPublica“ tyrimas ant pjedestalo vėl padėjo dar vieną su mokesčiais susijusį klausimą – mokesčių rojų ieškojimas. Tai pastebi ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Taip, čia reikia iš tiesų atskirti du dalykus – turtą viena ar kita forma ir dažniausiai turtingiausių pasaulio gyventojų turto forma yra akcijos, tai jos nėra pajamos. Pajamos iš to turto gaunamos tada, kai išmokami dividendai arba parduodamos pabrangusios akcijos. Tai natūralu, kad kai lyginamas turimas turtas ir sumokėti mokesčiai, tai čia lyginami obuoliai su kriaušėmis. Nebūtinai daug turto turintis žmogus turi kiekvienais metais mokėti daug pajamų mokesčių, jei jis kuriais metais negavo pajamų jokiu pavidalu“, – kalbėjo pašnekovas.

Nerijus Mačiulis
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Vis dėlto N. Mačiulis pastebėjo, kad minėtame tyrime buvo ir tokių atvejų, kur gaudami dideles pajamas, verslininkai rado sprendimų, kaip ir kur deklaruoti pinigus, kad išvengtų didesnės mokestinės naštos.

„Pavyzdžiui, gaudami atlyginimą opcionų pavidalu, verslininkai sugeba taip juos įforminti, kad legaliai nesumoka jokių mokesčių, – pasidalino ekonomistas. – Tai dažniausiai susiję su įstatymų spragomis pasaulio šalyse, kur politikai dažnai sąmoningai palieka tokias spragas, kuriomis gali pasinaudoti patys turtingiausi“.

(Ne)legalu, (ne)etiška

N. Mačiulis teigė, kad kalbant mokesčių mokėjimo klausimu labai svarbu atskirti ir tai, kas yra legalu, kas ne, ir kas yra etiška, o kas – ne.

„Tai, kad turtingiausi pasaulio gyventojai, gaunantys milžiniškas pajamas, sugeba pasisamdyti tokius mokesčių konsultantus, kurie sukuria turto ir pajamų valdymo mechanizmus, kurie leidžia išvengti legaliai mokestinės naštos, tikrai neprideda jokios garbės ir tokie tyrimai naudingi: viena vertus paviešina spragas, kurias reikia užkamšyti, kita vertus – dažnai parodo, kad kai kurie verslininkai, apsimesdami žemės gelbėtojais, kartais nėra tokie etiški kaip bando atrodyti“, – komentaras pašnekovas.

Kalbėdamas apie palankesnių mokesčių verslui paieškas kitose valstybėse N. Mačiulis pridėjo, kad valstybės ilgus metus konkuruoja mokestinėmis spragomis, kurios leidžia didelėms tarptautinėms kompanijoms ar turtingiems asmenims išvengti didesnės mokestinės naštos.

„Todėl šiame paviešinto tyrimo kontekste labai svarbi kita naujiena, kad prieš kelias savaites EBPO šalys susitarė dėl minimalaus pelno mokesčio 15 proc. ir tikėtina, kad ši tendencija bus platesnio masto: ir Europos Sąjunga nutars dėl minimalaus mokesčio įmonėms, kad šalys, artėdamos prie nulio, suteikia tas mokestines lengvatas toms įmonėms, kurioms mažiausiai reikia. Dažniausiai daugiausiai mokesčių sumoka tos įmonės, kurios negali sukurti sudėtingos turto valdymo infrastruktūros, negali steigti motininių įmonių užsienio šalyse arba neturi pakankamai lėšų mokesčių konsultantams“, – savo pastebėjimais dalijosi ekonomistas.