Dar prieš penkerius metus Lietuvoje profesionalams skirtas socialinis tinklas „LinkedIn“ turėjo apie 250 tūkst. vartotojų. Šiemet šis skaičius jau perkopė pusę milijono. Ypač prie šio socialinio tinklo populiarumo šalyje prisidėjo pandemija ir karantinas. Pirmojo karantino metu „LinkedIn“ vartojimas šalyje augo kartais.

Pernai balandį telekomunikacijų bendrovės „Bitės“ atliktas tyrimas parodė, kad pagal interneto vartojimo duomenis „LindedIn“ vartojimas pirmojo karantino metu išaugo 680 proc. (duomenų naudojimas).

„OVC Conculting“ lektorė Vitalija Ročė savo paskyroje pasidalijo daugiausia sekėjų „LindedIn“ platformoje turinčių lietuvių dešimtuku. Jame – nemažai mažiau visuomenėje girdėtų vardų, tačiau turinčių tūkstančius profesionalų socialinio tinklo sekėjų. Į dešimtuką papuola ir pora politikų – tai Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas.

Pirmoji vieta atitenka Linui Beliūnui, kuris jau sugebėjo pritraukti daugiau nei 169 tūkst. sekėjų. Kaip portalui Delfi pasakojo JAV įkurto finansinių paslaugų startuolio (angl. fintech) „Flutterwave“ regioninis vadovas, jis „LinkedIn“ paskyrą susikūrė dar 2014 m., studijų metais.

Naudojo kaip pardavimų kanalą

Pirmuosius metus pašnekovas teigė „LinkedIn“ paskyrą naudojęs kaip pardavimo kanalą.

„Kol pradėjau dirbti fintech’o srityje, šios paskyros naudojimas buvo kaip pardavimo kanalas – susisiekti su įmonių vadovais, įsiūlyti pirkti. Kai pradėjau dirbti fintech’e ir man labai patiko ši sritis, praplėčiau mąstymą ir į šį tinklą pradėjau žiūrėti kaip į socialinį tinklą, tuomet ir prasidėjo kitoks jo naudojimas – dalintis mintimis, patirtimi, susijungti su žmonėmis, o ne naudoti tik tam, kad kažką parduoti. Nuo tada ir prasidėjo eksperimentavimas, dalijimasis įvairiu turiniu. Po truputį pradėjo auditorija augti ir taip užaugo“, – prisiminė jis.

Turinį anglų kalba kuriantis L. Beliūnas įsitikinęs, kad jo auditorija užaugo organiškai dalijantis jam pačiam įdomiu turiniu.

„Jei būtų buvęs tikslas tik užsiauginti didelį sekėjų ratą, gal būtų ir nepavykę. Nemanau, kad tai būtų buvęs teisingas kelias. Kurdamas turinį pirmiausiai stengiuosi žiūrėti į vertę – kiek mano turinys naudingas ir įdomus tiek man, tiek kitiems“, – sakė jis.

Linas Beliūnas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pašnekovas prisipažino, kad socialinis tinklas turi įtakos ne tik skleidžiant tam tikras žinutes, bet ir akivaizdžios tiesioginės naudos: „Didžiausi verslo sandoriai, kuriuos esu padaręs, tiek asmeniniai, tiek verslo, įvyko per šį socialinį tinklą, arba bent bendravimas su partneriais prasidėjo juose“.

L. Beliūnas pasakojo, kad „LinkedIn“ sulaukia nemažai ir darbo pasiūlymų, o būtent kontaktas su dabartiniu darbdaviu taip pat užsimezgė per šį socialinį tinklą.

„Pasiūlymų sulaukiu, ypač nemažai jų buvo anksčiau, kai mano paties pozicija dar buvo žemesnė. Natūralu, kad ten ir darbuotojų kaita didesnė. Dabar, kur esu aš, kaita gal ne tokia didelė, bet pasiūlymu vis vien atsiranda“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasiteiravus, kaip pasirenka, kokį turinį publikuoti, L. Beliūnas teigė, kad čia galioja du principai. Vienas – niekada negali žinoti, kuris įrašas ar nuotrauka taps itin populiari – sėkmės variantas. O kitas – kurti pačiam sau įdomų turinį.

Profesionalesnė auditorija

Antroje vietoje tarp daugiausiai sekėjų „LinkedIn“ socialiniame tinkle turinčiųjų vartotojų Lietuvoje – privatus investuotojas, mentorius Mindaugas Navickas. Jis šiame socialiniame tinkle turi 29 tūkst. sekėjų.

Akcijomis ir jų prekyba besidomintis ir kitiems savo patirtį perduodantis pašnekovas teigė, kad „LinkedIn“ kanalą būtent ir išnaudoja savo profesinei veiklai.

Aktyviai įrašais socialiniame tinkle jis jau dalijasi nuo 2015 m.

„Dalis informacijos yra specializuota, bet ne tik tai, kas susiję su mano veikla, sulaukia dėmesio“, – prisipažino jis.

M. Navickas turinį „LinkedIn“ paskyroje kuria lietuvių kalba, todėl absoliuti dauguma jo vartotojų – lietuviai.

Mindaugas Navickas
Foto: Asmeninins albumas

Pasiteiravus, ar aktyvi veikla šiame socialiniame tinkle jam neša tiesioginę naudą, M. Navickas prisipažino, kad per šį tinklą pavyko užmegzti nemažai pažinčių, kurie vėliau išaugo ir į bendradarbiavimą. Pasak jo, kaip mentoriui, „LinkedIn“ platforma yra daug palankesnė nei, sakykime, „Facebook“, kuriame jis taip pat yra susikūręs profesinę anketą.

Pašnekovas teigė pajutęs, kad šiame socialiniame tinkle auditorija, besidominti akcijomis, daug profesionalesnė, labiau pasikausčiusi žiniomis ir žino, į ką nori koncentruotis.

„Jei sulaukiu susidomėjusiųjų per „Facebook“, tai dažniausiai klausimai būna megėjiški, o „LinkedIn“ jau labai dažnai profesionalesni, kur man ir pačiam įdomu atsakinėti“, – sakė jis.

„LinedIn“ influenceris – nuo 30 tūkst. sekėjų

Socialinius tinklus „LinkedIn“, „Facebook“ ir „Twitter“ atstovaujančios bendrovės „Httpool“ vadovas Lietuvoje Šarūnas Sakalauskas teigė, kad pradinė „LinkedIn“ funkcija, kuria naudojosi lietuviai, buvo kanalas suvesti darbdavius su darbuotojais. Taip pat tai buvo virtualaus CV atitikmuo. Tačiau po to, 2016 m. šį socialinį tinklą įsigijo „Microsoft“, pasikeitė ir tinklo funkcionalumas. Socialinis tinklas tapo verslu besidominčios auditorijos medijos kanalu.

Socialinių tinklų populiarumą ir naudojimąsi Lietuvoje sekantis ekspertas pastebi, kad kuo toliau tuo dažniau profesionalai jungiasi prie „LinkedIn“.

Skaičiuojama, kad 2016 m. Lietuvoje „LinkedIn“ turėjo 250 tūkst. vartotojų, o dabar jų – jau virš pusės milijono.

„Skaičiai iškalbingi ir tai dar ne pabaiga. Lietuvoje „LinkedIn“ vartotojai sudaro 27 proc. visų socialinių tinklų vartotojų, kai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje – apie 60 proc., o JAV ar Kanadoje – apie 70 proc. Tai vietos augimui dar yra“, – įsitikinęs jis.

Š. Sakalauskas pastebi, kad vidutiniškai „LinkedIn“ auditorija Lietuvoje auga po 5 tūkst. vartotojų per mėnesį. Prie socialinio tinklo populiarumo nemažai prisidėjo ir karantinas.

Šarūnas Sakalauskas
Foto: Shutterstock

Pats apklausas apie šį socialinį tinklą savo sekėjų rate atliekantis profesionalas pastebėjo, kad jei pernai tvirtino prie „LinkedIn“ ne kasdien besijungiantys 13–14 proc. vartotojų, tai dabar jų dalis nesiekia 10 proc. Jei prie paskyros kasdien daugiau nei penkis kartus besijungiančių buvo apie 30 proc., tai dabar jau apie 40 proc.

Pasiteiravus, ar jau galime kalbėti apie „LinkedIn“ nuomonių formuotojus kaip apie „Facebook“ ar „Instagram“ tinklų, pašnekovas teigė, kad kol kas ankstoka, bet einama ta kryptimi. Pasak jo, profesionalams skirtame socialiniame tinkle nuomonių formuotojais Lietuvoje būtų galima vadinti tuos, kurie perkopia 30 tūkst. sekėjų ratą.

„Kol kas dar skaičius 30 tūkst. nieko nepasako, nes „LinkedIn“ leidžia tiek prisijungti žmonių kaip kontaktų. Tai mes galime pasikviesti patys tiek žmonių. Dažnai pažiūrėjus, pavyzdžiui, į žmogiškųjų išteklių žmones, matysime, kad jie šiame socialiniame tinkle nekuria jokio turinio, bet turi daug kontaktų, bet jie tai daro, nes turėdamas kontaktuose žmogų, gali jiems nemokamai siųsti žinutę. Todėl jiems tai yra naudinga“, – komentavo pašnekovas.

Kaip teigė tikintis Š. Sakalauskas, apie tikrus „LinkedIn“ nuomonių formuotojus galėsime tikriausiai kalbėti kitais metais, kai tie vartotojai, kurie šiuo metu turi 10–20 tūkst. sekėjų ribą, po metų jau bus peržengę 30 tūkst.