Būtent ši vadovo perspektyva šiuolaikinėje organizacijoje tampa vis reikšmingesne ar net neatsiejama, įsitikinusi vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vyresnioji paieškos konsultantė Karina Kašalynienė.

Tvarus vystymasis jau peržengė įprastus normatyvus

Tvarus vystymasis, pasak K. Kašalynienės, tai neišvengiamas scenarijus, kuriame visuomenė turi derinti aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius veiksnius, rašoma pranešime spaudai. Toks požiūris diktuoja gaires ir organizacijoms, todėl atsakingas visuomenei ir aplinkai verslas jau nebestebina. Tiesa, konsultantės nuomone, Lietuva stipraus proveržio šiuo klausimu nedemonstruoja, ypatingai lyginant su Skandinavijos regiono šalių įmonėmis.

„Didžiosios vakarų kompanijos iš tiekėjų jau daugiau kaip dešimtmetį reikalauja socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi ataskaitų, todėl ši praktika tarsi įaugusi į įmonių vidinę kultūrą. Lietuvoje, deja, vis dar norima išmatuoti ir pasverti tvaraus indėlio naudas. Kai kurie vadovai mano, kad įtraukties, įvairovės, lygybės ar kitų principų „ant duonos neužtepsi“, todėl nesistengia siekti pokyčio. Tik menka dalis tvarų vystymąsi mato kaip pėdsaką, kurį paliks ateities kartoms“, – teigia K. Kašalynienė.

Kaip vieną iš veržlių pavyzdžių, K. Kašalynienė pateikia SBA Grupės atvejį, kur tvarumas yra laikomas pagrindiniu veiklos prioritetu bei darbo principu ir apima plačią sąvokos perspektyvą: t. y. socialinę atsakomybę, darbuotojus, ekologiją, etišką verslo praktiką ar pažangią valdyseną, ekonominę ir pridėtinę vertę akcininkams.

Pasak SBA grupės valdybos nario dr. Kęstučio Bagdonavičiaus, visose grupės įmonėse siekiama, jog aukščiausio lygio vadovai turėtų ne tik teorinį tvaraus vystymosi suvokimą, bet ir būtų atsakingi už šių idėjų įgyvendinimą realioje bendrovės veikloje: „Tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje organizacijos vystymosi strategijoje aukščiausio lygio vadovas numato konkrečius žingsnius, kaip bendrovė to sieks. Natūralu, jog jie patys turi tuo degti ir būti tvaraus vystymosi filosofijos inspiratoriai visai komandai. Tačiau šie tikslai bus sėkmingi tik motyvuojant bei įgalinant komandas“, – įsitikinęs SBA grupės valdybos narys.

Kęstutis Bagdonavičius
Foto: Organizatorių nuotr.

Siekiantiems vadovo kėdės – specialus klausimynas

Nors klausimai apie tvarų vystymąsi ir jo svarbą organizacijoje norintiems užimti aukščiausio vadovo poziciją nėra naujiena, pastaraisiais metais, K. Kašalynienės teigimu, su kandidatais siekiama užmegzti labai individualizuotą pokalbį ir išsiaiškinti asmeninį vertybinį požiūrį į tvarumą.

„Kalbamės ne plačiąja prasme, o gana konkrečiai – klausiame, koks yra kandidato santykis su tvarumu ir gebėjimu dirbti sąžiningai, nuosekliai. Prašome pateikti pavyzdžius, realias situacijas, pasidalinti patirtimi apie socialinę įtrauktį, įvairovę, etinius klausimus, darnumo aspektą vidinėje ir išorinėje komunikacijoje, požiūrį į tvarią aplinką ir panašiai“, – pasakoja „AIMS International Lietuva“ konsultantė.

Toks pokalbis su kandidatu, pasak K. Kašalynienės, nebus lemiantis, nes vertinama žinių ir gebėjimų visuma, tačiau tvaraus vystymosi požiūris pastaraisiais metais gali būti traktuojamas kaip nauja, pridėtinę vertę turinti profesionalo kompetencija. Ji pažymi, kad plačias pažiūras turintis specialistas sulaukęs tokių klausimų nenustemba, priešingai – džiaugiasi galimybe galėdamas apie tai diskutuoti kaip apie įprastą reiškinį.

Naudą suvokia, bet nežino, kaip įgyvendinti

Sparčiai vykstant ekonomikos, technologijų, verslo išorinių ir vidinių aplinkų pokyčiams, darnus organizacijos vystymas tampa svarbiu varikliu, todėl vis daugiau vadovų neabejoja būtinybe taikyti tvaraus vystymosi aspektus organizacijos veikloje. K. Kašalynienė pastebi, jog darnios organizacijos kūrimo klausimai aktualūs ir tiems vadovams, kurie suvokia darnumo naudą, bet nežino, kaip to pasiekti.

Karina Kašalynienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Per pokalbius matome, kad asmens interesas šiuo klausimu gana stiprus, tačiau kaip tai perduoti įmonei, nuo ko pradėti, jei ji neturi jokios politikos, kartais nežinoma. Daugumoje organizacijų vis dar nėra atskirų darnumo vystymo skyrių ar atsakingo asmens, todėl vadovo iniciatyva čia atlieka ypatingą vaidmenį“, – mano „AIMS International Lietuva“ atstovė.

Tokiais atvejais, konsultantės teigimu, tenka kalbėtis ir su pačiais klientais – t. y. įmonėmis, kurios ieško aukščiausio lygio vadovo, ir korektiškai edukuoti apie tvarios organizacijos vystymosi procesų būtinybę. Ji mananti, kad ateityje dauguma įmonių ims vadovautis darnaus vystymosi principais ir šiam klausimui kels aukštus vadovavimo standartus.

Daugiau nei rūpestis ekologija ar parama nepasiturintiems

„AIMS International Lietuva“ atstovė K. Kašalynienė įsitikinusi, jog šiandien nebeužtenka garsiai deklaruoti, jog įmonė savo veikla skleidžiamą CO2 kasmet kompensuoja kažkur periferijoje užsodinamu mišku, aukoja skurstantiems ar darbinėje aplinkoje sprendžia etines dilemas. Tvarus vystymasis vis dažniau traktuojamas kaip kolektyvinis sąmoningumas, susiformavęs per individualias moralines vertybes, grįstas darnumo etika. Todėl tai, ką į įmonę atsineš vadovas ir kaip savo tvarumo potencialą panaudos inspiruojant komandą, neretai gali iš esmės pakeisti tvariąją įmonės politiką – ją sustiprinti arba susilpninti.

Jai antrina ir SBA Grupė valdybos narys K. Bagdonavičius, dalindamasis savo šiuolaikiniu tvaraus verslo modeliu.

„Norint sukurti tvarų verslą, reikia papildomų pastangų ir noro įsigilinti, kodėl turime apie tai galvoti. Tvarumo samprata apima ir kokybišką darbuotojų švietimą, užtikrintą lyčių lygybę, infrastruktūros plėtrą, inovacijas, ir socialinį aspektą. Pavyzdžiui, santykius su kaimynais bendruomenėse. SBA grupė pandemijos metu medikams nupirko gyvybiškai svarbios įrangos COVID-19 sergantiems pacientams gydyti, taip pat sunkiai besiverčiantiems senjorams nupirkome ir išdalinome visaverčio maisto paketus, drauge su vietos bendruomenėmis įgyvendiname projektus ir puošiame miestus. Taigi verslas privalo dalintis ir rūpintis savo kaimynais, kad tarpusavio santykiai būtų darnūs ir tvarūs“, – teigia K. Bagdonavičius.