Tikėtina, kad pirmas dalykas, ateinantis į galvą išgirdus žodį „politika“, yra respublikonai ir demokratai, tačiau tai nereiškia, kad taip ir turėtų būti. Po pastarųjų prezidento rinkimų Jungtinėse Valstijose visi jaučia su šiuo klausimu susijusį nuovargį, tačiau iš pažiūros begaliniame naujienų ciklo, nuolatos besikeičiančių prisitaikymo prie pandemijos būdų, kuriuos esame priversti išmėginti, ir netgi tų nepatogių pokalbių socialiniuose tinkluose su tetule Susan kontekste akivaizdu, kad politika, panašu, yra neišvengiamas dalykas. Tačiau ne dėl tų priežasčių, kurios pirmiausia ateina į galvą.

Politika ir verslas visados bus susipynę tarpusavyje, o verslininko darbas – išnaudoti politinę galią geriems tikslams ne tik savo organizacijos, bet ir visų su ja susijusių labui.

Apibrėžkime tikrąją sąvokos „politika“ reikšmę

Politika, paprastai tariant, yra sąmoningai nukreipto elgesio formų derinys, skirtas sustiprinti, paremti ar apsaugoti asmens įtaką ir interesus bet kurioje galimoje situacijoje. Kasdieniame mūsų gyvenime egzistuoja tam tikra dalis politikos, ypač organizacijose ir situacijose, kai ištekliai yra riboti. Tai ypač pritaikoma šiuolaikinėms vadybos teorijos ir požiūriams. Kitaip sakant, politika yra puikus oficialios valdžios pakaitalas.

Kadangi esu verslininkas, visados darau prielaidą, kad visi sprendimus priima siekdami geriausio rezultato sau arba savo organizacijai. Juk niekas neketina kovoti prieš save. Ir nors neįmanoma visada gauti būtent to, ko konkrečiai nori (tiesa, derybų ekspertai tikina, kad priartėti prie to įmanoma labai smarkiai), įgūdžiai, kuriuos išvystome šio proceso metu, moko mus kūrybiškų kompromisų meno siekiant suderinti skirtingus ir tarpusavyje besivaržančius interesus. Politika yra derybų proceso esmė.

Sėkmingas politikos taikymas reiškia visoms pusėms naudingų sprendimų atradimą atsižvelgiant į skirtingus asmeninius interesus ir suvokimą. Politikos taikymas taip pat padeda vystant emocinį intelektą ir supratimo, kaip bendrauti su skirtingomis auditorijomis, būdus. Tarkime, derybos dėl papildomo darbdavio skiriamo atostogų laiko labai skiriasi nuo derybų dėl būsto kainos.

Ignas Jurkonis
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Sėkmingas politikos taikymas taip pat leidžia įgyti politinio kapitalo, kuris suteikia galią daryti įtaką. Politinis kapitalas yra valiuta, kurią kaupiame remdamiesi pasitikėjimu ir gerais ketinimais grįstais santykiais su kitais žmonėmis. Egzistuoja daugybė skirtingų politinio kapitalo įgijimo būdų – ne visi jie yra teigiami.

Politikos ir organizacinės hierarchijos susiejimas

Kitas politinės galios įgijimo pavyzdys yra organizacinės hierarchijos pasitelkimas. Tai iš esmės reiškia, kad kuo aukščiau organizacinės hierarchijos struktūroje asmuo yra, tuo didesnis jo turimas politinis kapitalas.

Visgi tokia taktika pavaldiniams dažnai sukelia baimės jausmą, kuris gali pasireikšti jų savivertės praradimu darbe ir nerimu dėl darbo vietos užtikrintumo, ir iš esmės įtvirtina faktą, kad kažkieno karjeros likimas priklauso nuo hierarchijoje aukščiau esančio ir galia pasižyminčio asmens. Toks požiūris yra labai formalus, pritemptas ir gali neatitikti lyderio stiliaus ar vertybių. Visgi tradicinėje verslo aplinkoje šis būdas egzistuoja jau ilgą laiką.

Pagrindinis tokios valdymo struktūros trūkumas yra tai, kad galia ne užsitarnaujama, o priskiriama. Šis scenarijus numato, kad viena organizacijos galios figūra patvirtina, jog kita valdžia disponuojanti figūra yra galinga, tokiu būdu užtikrindama jai politinį kapitalą. Tačiau tai taip pat reiškia, kad galia yra paprasčiausiai suteikiama, o ne užsitarnaujama sąžiningumu, nuoširdumu ir pasitikėjimu.

Nors tam tikra prasme vis dar naudojuosi organizacine hierarchija, esu tikras, kad šios taktikos daugumoje verslo aplinkų pamažu atsisakoma – ji užleidžia vietą progresyvioms ir bendradarbiavimą skatinančioms šiuolaikinėms vadybos teorijoms.

Savo organizacijoje pastebiu, kad verslumo dvasia pasižymintys darbuotojai išsiskiria iš kitų, jie ima kaupti ir įtvirtinti savo galią ir politinį kapitalą. Jie tam tikra prasme tarsi kuria savo prekės ženklą organizacijos viduje. Tas ypač pasakytina apie vadovaujamas pozicijas. Vienu metu būti nusistovėjusios sistemos dalimi ir savo padalinio lyderiu – naujas ir inovatyvus požiūris. Šis vadovavimo stilius yra itin politiškas.

Galia gali būti pavojinga

Galia ir valdžia, priešingai plačiai paplitusiam įsitikinimui, nėra nei gera, nei bloga. Kontekstą galiai suteikia tai, kaip mes ją panaudojame. Galia per kelias sekundes gali padėti susikurti karjerą arba ją sugriauti. Tai gali skambėti tarsi atšaukimo kultūros (angl. cancel culture) apibūdinimas, tačiau tokie principai iš tiesų yra verslo kultūros dalis.

Ignas Jurkonis
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Visgi etikos atžvilgiu galios pozicijoje esantis asmuo privalo būti atsakingas už savo veiksmus, o jo sprendimams turi būti taikoma reali atskaitomybė. Buvimas galios pozicijoje neabejotinai yra patrauklus, tačiau netinkamai pasinaudojus jos teikiamais privalumais viskas gali labai lengvai sugrįžti bumerangu.

Blogiausias scenarijus numato galios ir pasipriešinimo susidūrimą, kuris dažniausiai įvyksta, kai lyderis yra arogantiškas ar nepagrįstai reiklus. Taip gali nutikti ir tada, kai nepatenkinami darbuotojų poreikiai – tarkime, susirinkime ignoruojamos jų idėjos arba nepripažįstamas jų reikšmingas indėlis arba pasiekimai. Pasipriešinimą paskatinti gali ir nepagarba darbuotojų laikui ar asmeniniams poreikiams, tarkime, neskiriamos apmokamos nedarbingumo dienos. Nemalonios ar priešiškos darbo aplinkos sukūrimas neskatina darbuotojų lojalumo ir entuziazmo ir galiausiai sugraužia organizaciją iš vidaus.

Galią visgi galima panaudoti geriems tikslams

Tačiau galia taip pat gali turėti teigiamą poveikį kitiems. Kalbame apie akivaizdžią įtaką, lyderystę ir vienybę. Tai yra pašalinis galios poveikis, įkvepiantis žmones, kuriantis pozityvią darbo aplinką ir kompanijos kultūrą, suteikiantis galimybę žmonėms jaustis laisvai ir pasitikėti savo gebėjimais. Tai kuria pasitikėjimo atmosferą ir harmoningą bei produktyvią darbo vietą. Stengiuosi įgyti šio tipo galios ir rodyti pavyzdį.

Kodėl vadovai turėtų būti panašesni į nuomonės formuotojus?

Išgirdę terminą „influenceris“, veikiausiai pagalvojame apie Kylie Jenner ar kitas milijonus „Instagram“ sekėjų turinčias įžymybes. Tačiau visi mes esame savotiški influenceriai ir darome įtaką. Vadovai turėtų daryti įtaką savo komandoms, kad įkvėptų visą organizaciją ir kiekvieną darbuotoją atskirai. Tačiau nuo to neatsiejama atsakomybė, mat įtaka tampa galios įgyvendinimo elgesio atsaku. Svarstant, kaip geriau daryti įtaką, svarbu neužmiršti, kad galią reikia naudoti be jėgos. Mano manymu, esminis dalykas yra galią ir politinį kapitalą naudoti subtiliai.

Kai man tam tikroje situacijoje reikia daryti įtaką, aš apsvarstau, kokius galios būdus savo organizacijoje pasitelksiu. Štai kodėl visados apsupu save stipriais lyderiais, kurių vizija sutampa su mūsų kompanijos vertybėmis.

Aš dažnai pritraukiu stiprių talentų iš skirtingų ir neretai tarpusavyje nesusijusių sričių ir kviečiu prisijungti prie mano komandos. Tai man leidžia visados džiaugtis nauju ir drąsiu požiūriu į mano vykdomą verslą. Toks požiūris, manau, visados susijęs su stipriais lyderiais, galinčiais daryti įtaką mano organizacijai tokiais būdais, kurie ne visados iš karto būna akivaizdūs, tačiau galiausiai padaro didžiulį teigiamą poveikį.

Besiaiškinantys įtakos galią privalo atminti, kad žmonės palinks į jūsų pusę, jus gerbs ir galiausiai pasiduos jūsų įtakai, kai išnaudosite savo asmenybės tvirtumą.

Tai skamba labai banaliai ir nuvalkiotai, tačiau visgi svarbiausia yra būti savimi. Visų mūsų stiprybės slypi skirtingose srityse. Jūsų ekspertinė galia – tai jūsų žinios, išmanymas, pasitikėjimas, patirtis ir išskirtinės savybės. Kiti žmonės gali jus įkvėpti, tačiau mėginti juos tiksliai pamėgdžioti nėra sumanus politinis ėjimas.

Pagalvokite, kaip socialinių tinklų influenceriai taip išpopuliarėjo. Gary Vaynerchukas – puikus įtaką darančio lyderio pavyzdys. Jis toks tapo, nes pasižymi išskirtine, atvira ir įdomia asmenybe. Tačiau nesvarbu, ar žvelgtume į mados, gyvenimo būdo ar verslo sritį, akivaizdu, kad tokie žmonės mus traukia, jie išsiskiria bebaimiu autentiškumu. Spaudžiame širdutes ir patiktukus po jų įrašais ir skaitome jų žodžius, nes mus traukia jų asmenybės. Jie mums daro įtaką ne tik skatindami pirkti jų parduodamus produktus, bet ir sudomindami savo kuriamu prekės ženklu. Tai yra geriausias politinio kapitalo pavyzdys.

Įtakos darymas nėra manipuliacija

Visgi reikia aiškiai pabrėžti, kad įtakos darymas nėra manipuliavimas. Manipuliacija – nesėkminga politika. Manipuliacija geriausiu atveju kursto nepagrįstas viltis, kuria melagingus pažadus ir turi tik trumpalaikių privalumų. Be to, manipuliacija reikalauja įgudimo ir sumanumo bendraujant, kad būtų galima kontroliuoti atsaką.

Kai manipuliuojame, mes apgaudinėjame žmones įtikindami vizija, kad mes vieninteliai geriausiai žinome, ko jiems iš tiesų reikia. Beveik visada tai iš tiesų neatitinka jų poreikių ir interesų. Manipuliacijos poveikis skatina kitus žmones tikėti pažadu, kurio, kaip mes žinome, neišpildysime. Tai iš esmės klaidina ir paprastai atneša naudos tik manipuliuojančiam asmeniui.