Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje įsikūręs „Mootral“ teigia, kad jų gaminami česnakų ir citrusinių vaisių papildai gali vidutiniškai 30 proc. sumažinti galvijų metano emisijas. Pagal startuolio sumanytą kompensavimo programą kiekvienas sertifikuotas pienininkas, naudojantis „Mootral“ papildus, gali pardavinėti kreditus, lygius vienai tonai anglies dioksido – juos pirktų klientai, norintys kompensuoti savo taršą.
Gyvulininkystė sukuria apie 15 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Daugiausia emisijų gaunama iš karvių, avių ir kitų atrajotojų, kurie išskiria metaną, daugiau nei 80 kartų galingesnį už CO₂. Žemės ūkis žengia į 320 milijonų dolerių vertės savanoriško anglies dioksido mažinimo rinką, visų pirma pereidamas prie ekologiškesnio ūkininkavimo, nors paklausa kol kas ribota.
„Mootral“ šią situaciją bando pakeisti kompensacijomis, vadinamomis „CowCredits“ (liet. „Karvių kreditai“). Pirkimas iš „Mootral“ padės kompanijoms diversifikuoti savo anglies dioksido sprendimų krepšelį, interviu teigė generalinis direktorius Thomas Hafneris. 70 eurų už toną kainuojantys kreditai yra kelis kartus brangesni už kompensacijas, pagrįstas medžių sodinimu, kurios dažnai nepateisina savo klimato pažadų.
Th. Hafneris taip pat tikisi, kad šalys pradės rimčiau žiūrėti į metano taršą. „Vyriausybės reikalaus metano reduktorių galvijams, ir mes būsime vieni iš žaidėjų, kurie pasitarnaus rinkai“, – teigė jis.
„Mootral“ pozicijai kyla keletas iššūkių. Sunku rasti universalų, tikslų matą, kiek metano sumažina startuolio siūlomi pašarų papildai. „Mootral“ teigia, kad anglies dioksido kiekį apskaičiavo remdamasis karvėmis iš „Brades Farm“ Lankašyre, Anglijoje – fermos, kuri parduoda aukščiausios kokybės pieną kavinių tinklams, įskaitant „Gail’s Ltd.“. Kompensacijas patvirtino ne pelno organizacija „Verra“.
Tačiau metano emisijos gali varijuoti priklausomai nuo karvės veislės ir aplinkos. Per ateinančius dvejus metus „Mootral“ planuoja atlikti 40 tyrimų skirtingose pasaulio šalyse, kad būtų galima įvertinti papildų poveikį konkrečiose vietovėse, imtis iniciatyvos pasauliniu mastu ir sukurti daugiau „Karvių kreditų“.
Kompanija nėra vienintelė prekiaujanti taršą mažinančiais pašarų priedais, o pagrindiniai mėsos pirkėjai gali sudaryti individualius užsakymus su tiekėjais, kad sumažintų savo išmetamųjų teršalų kiekį.
„Nestle SA“ ir „Barry Callebaut AG“ bendradarbiaudami su JAV pienininkais taip pat naudoja pašarų papildus, kurie sumažina galvijų metano emisijas. „Fonterra Co-operative Group Ltd.“, vienas didžiausių pieno gamintojų pasaulyje, kartu su „Royal DSM“ siekia paspartinti pašarų priedo „Bovaer“ diegimą Naujojoje Zelandijoje. Kai kurie atrinkti „Burger King“ restoranai pradėjo pardavinėti „Whoppers“ mėsainius, gaunamus iš karvių, kurios, šeriamos citrinžolėmis, turėtų išskirti mažiau metano.
Kadangi pašarų papildai ne visiškai pašalina metano emisijas, reikės rasti daugiau sprendimų, kaip sumažinti mėsos valgymo poveikį klimatui. Perėjimas prie augalinės dietos vis dar atrodo efektyviausias sprendimas – bent jau tol, kol kultivuojamą mėsą gaminantys startuoliai pasieks tokį mastą, kuris leistų ją vartoti masiškai.
Kol kas „Mootral“ sukūrė šiek tiek daugiau nei 300 kreditų ir pardavė juos tokioms kompanijoms kaip JAV kavinių tinklai ir maisto papildų gamintojai. Startuolis planuoja per metus sukurti nuo 20 000 iki 50 000 kreditų ir renka lėšas, kad galėtų išsiplėsti. Dabar jis visą dėmesį skiria JK pieno gamintojams ir išbando produktą JAV ir Europos fermose, kad sukurtų „klimatui draugišką“ jautieną.
Startuolis apskaičiavo, kad jo kompensacijų sistema leidžia ūkininkui padengti pašarų papildų pirkimo išlaidas arba parduodant kreditus, arba prekiaujant savo produkcija brangiau. „Viskas priklausys nuo to, ar ūkininkai tikės, kad aukščiausios kokybės produkcijai bus paklausa, ir ar mažmenininkai, restoranų tinklai ar net pieno prekių ženklai žinos, kad yra pasiūla ir ja besidomintys klientai“, – sakė Th. Hafneris.
