Šios obligacijos, apdraudžiančios nuo stichinių nelaimių, tokių kaip uraganai, žemės drebėjimai ir pandemijos, vis labiau domina investuotojus, siekiančius įtvirtinti savo etines pažiūras. Šalininkai teigia, kad toks susidomėjimas tik į gera, nes investuotojai tokiu būdu padeda teikti humanitarinę pagalbą ir pasidalinti apsaugos išlaidas.
Katastrofų obligacijos vis dar yra nišinės klestinčioje pasaulinėje socialinių obligacijų rinkoje, finansuojančioje projektus, skirtus padėti visuomenei, ir kuriančioje vis naujas vertybinių popierių rūšis. Rekordiniai Europos Sąjungos socialinių obligacijų pardavimai padėjo etiniams pasiūlymams sudaryti daugiau nei penktadalį obligacijų sandorių regione šiais metais.
„Patikimas finansavimas katastrofų atveju yra labai svarbi priemonė visuomenei, – pabrėžė Joanna Syroka, Londono „Fermat Capital Management“ vyresnioji draudėja ir naujų rinkų direktorė. – Pastebėjome, kad per pastaruosius metus padaugėjo užklausų iš galutinių investuotojų, norinčių suprasti, ką reiškia ESG su draudimu susijusiuose vertybiniuose popieriuose.“
Kol kas katastrofų obligacijų emisija siekia 36,3 mlrd. dolerių, rodo „Bloomberg“ surinkti duomenys. Tai lašas etiškų skolų rinkos jūroje, kurios vertė šiuo metu viršija 2 trln. dolerių. Vis dėlto investicijų potencialas didėja, nes aplinkos, socialinių ir valdymo fondų grynasis turtas Europoje pernai pakilo net 37 proc. iki 1,2 trln. eurų (1,4 trln. dolerių), tuo tarpu tradiciniai fondai išaugo mažiau nei 5 proc., praneša Europos fondų ir turto valdymo asociacija.
Paprastai populiarios tarp investuotojų, kurie siekia didesnio pajamingumo ir nekoreliuojamos grąžos, katastrofų obligacijos šiuo metu naudojasi išaugusia ESG investicijų paklausa. Danijos Raudonasis Kryžius praėjusią savaitę pardavė 3 mln. dolerių šio tipo obligacijų, kad užtikrintų specialų draudimą nuo ugnikalnių išsiveržimų.
„Pasirengimas ekstremalioms situacijoms ne tik reiškia aiškų įsipareigojimą teikti pagalbą, bet ir įspūdingai įrodo, kad kapitalo rinka gali įgyvendinti savo socialinę atsakomybę per katastrofų obligacijas“, – sakė Nico Rischmannas, „Plenum Investments“, įsigijusio ugnikalnių obligacijų, bendraįkūrėjas.
Sandoriui tarpininkavusios „Howden Group Holdings“ generalinis direktorius Davidas Howdenas pavadino tai „humanitarine tarnyba“ ir pridūrė, kad šios obligacijų struktūros atkartojimas kitose srityse „pasauliui išeitų į gera“.
Pasak J. Syrokos iš „Fermat“, katastrofų obligacijų naujovės bus sutinkamos palankiai, jei jos bus gerai apgalvotos ir struktūrizuotos. Ši rinka buvo kritikuojama dėl nesugebėjimo nukreipti pinigų pakankamai skubiai, kad būtų galima įveikti mirtinas „Ebola“ ir „Covid-19“ bangas.
„Daugelis investuotojų nežino daugybės skirtingų mechanizmo elementų, kurie turi tinkamai funkcionuoti, kad atneštų socialiai teigiamų rezultatų, – sakė Glenas Yeltonas, Atlantos „Invesco“ ESG klientų strategijos vadovas Šiaurės Amerikai. – Katastrofų obligacijos paremia draudimo apsaugos prieinamumą ir ši funkcija ateityje taps vis svarbesnė dėl klimato pokyčių.“
