Jis neįsivaizdavo, ką toliau jam daryti, kol vieną dieną gavo žinutę iš personalo atrankos bendrovės „Workrise“ darbuotojo. Pastarasis teiravosi, ar 46-erių metų vyras susidomėtų darbu vėjo energetikos sferoje. A. Burtas atsakė jam: „Be problemų, dirbčiau bet kur, jei tik man už tai mokės.“

Dabar jis tiesia lynus, kuriais keliamos arba leidžiamos turbinos mentės, uždirbdamas 20 dolerių per valandą, arba per mėnesį tiek, kiek uždirbdavo per dvi dienas naftingajame Permo baseine.

Kaip ir A. Burtas. „Workrise“ anksčiau sukosi naftos bei dujų versle, bet pastaruoju metu ji įdarbina vis daugiau darbuotojų atsinaujinančių energijos šaltinių sektoriuje. Pernai buvo panaikinta beveik 120 000 darbo vietų iškastinio kuro sferoje, ir tai nulėmė tolesnį įmonės posūkį. Bet A. Burto naujos pareigos ir algos sumažėjimas iliustruoja, kokie iššūkiai ritasi po pasaulį perėjimo prie naujos energetikos sistemos laikotarpiu ir kaip sunku susirasti gerą naują darbą atleistiems naftos verslovių darbininkams.

„Workrise“ užsidirba surasdama darbus kvalifikuotiems darbininkams, tvarkydama jų atlyginimų bei išmokų klausimus ir pasiimdama savo dalį iš darbdavių. Įmonė bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis kaip „Exxon Mobil Corp.“, „General Electric Co.“ ir „First Solar Inc.“, be visų kitų. Pernai ji nusiuntė dirbti į atsinaujinančių energijos šaltinių sektorių keturis kartus daugiau darbuotojų nei 2019-aisiais. 4 500 kvalifikuotų darbuotojų buvo surastos ekologiškos darbo vietos, pavyzdžiui, statyti saulės elektrines ar remontuoti žaibo apgadintas vėjo turbinas. Tai sudaro beveik trečdalį visų 2020 metais jos įdarbintų darbuotojų.

„Ar su Bidenu, ar be Bideno, perėjimas prie naujos energetikos sistemos vyko dar iki jo pergalės, – sakė Xuanas Yongas. „Workrise“ generalinis direktorius. – Bet mes negalime apleisti ir naftos bei dujų pramonės.“

Kai dėl atšalusių orų ir elektros energijos sistemos trikdžių milijonai teksasiečių liko drebėti tamsoje visą šv. Valentino šventės savaitę, tiek naftos įmonės, tiek švarios energijos jėgainės kreipėsi į „Workrise“ pagalbos.

Bendrovė nusiuntė darbuotojus dirbti įvairių darbų, pavyzdžiui, užtikrinti gręžinių teritorijos saugumą ir palaikyti veiklą juose, uždengti šulinius ar apvynioti elektros kabelius izoliacine medžiaga, ir ruošiasi siųsti technikų komandas tikrinti apgadintų vėjo ir saulės jėgainių.

Vėjo jėgainė
Foto: Scanpix

X. Yongas bendrovę įkūrė 2014 m. Tuo metu jis kartu su kitų įmonės įkūrėju ją įsivaizdavo kaip internetinę naftos ir dujų įmonėms skirtą platformą, per kurią būtų užsakomas įvairus asortimentas, nuo įrengimų iki paslaugų bei darbo jėgos. Jiedu ją pavadino „RigUp“. Bet jie nuolat grįždavo prie itin opaus klausimo: kvalifikuotos darbo jėgos. Kiekvieną dieną tik girdėdavai: „reikia daugiau darbininkų, reikia geresnių darbininkų“, – pasakoja X. Yongas. Todėl jie susikoncentravo ties darbo jėga ir nuo tada jau įdarbino 26 000 darbuotojų, daugumą jų – vien per praėjusius metus.

Bendrovė pritraukė apie 450 mln. JAV dolerių iš rėmėjų, įskaitant JAV rizikos kapitalo bendrovę „Andreesen Horowitz“, o 2020 metų pradžioje ji įsigijo „Harvest Energy Services“, vėjo energetikos įmonę, kurios būstinė įsikūrusi Kolorado valstijoje. Šiuo sandoriu ji tikėjosi sustiprinti savo plėtrą į atsinaujinančių energijos šaltinių sferą. Pavadinimas buvo pakeistas tik šių metų vasarį, tuo siekta atspindėti įmonės perėjimą nuo naftos bei dujų sektoriaus prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir kitų pramonių tokių kaip statybos ir gynyba.

Atlyginimų skirtumai iškastinio kuro ir atsinaujinančių energijos šalinių sektoriuose yra problema, kurią būtina spręsti, sako Jasonas Walshas, „BlueGreen Alliance“, profsąjungų ir aplinkosaugos organizacijų grupės, vadovas. Darbininkas, kuris įrenginėja saulės kolektorius ar vėjo turbinas, gali tikėtis per metus užsidirbti 50 000 JAV dolerių, tuo tarpu panašų konstravimo darbą dirbantis žmogus iškastinio kuro sektoriuje uždirbs 60 000 ar 70 000 JAV dolerių, sakė jis.

Darbo vietų skaičius JAV naftos bei dujų sektoriuje nuo 2014 metų sumažėjo daugiau kaip trečdaliu, rodo JAV Darbo statistikos biuro duomenys. Nesėkmingos pastangos padėti iškastinio kuro sektoriaus darbininkams susirasti kitus darbus sukeltų didelių ekonominių sunkumų tiems darbininkams. Be to, padidintų politinį spaudimą prieš mėginimus kurti ekologiškesnę ekonomiką. „Donaldas Trumpas pripažino tuos ekonominius sunkumus ir tą neviltį, kuri tvyro anglies pramonės bendruomenėse“, – sako J. Walshas. Jeigu naftos ir dujų sektoriaus darbininkai nematys ateities švarios energetikos srityje, „jie bus pažeidžiami politikų, tvirtinančių, kad turime rinktis tarp švarios aplinkos ir jų darbo vietų, įtakos“, priduria jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo sukurti milijonus darbo vietų švariosios energetikos sektoriuje, per dešimt metų skiriant 400 mlrd. dolerių moksliniams tyrimams energetikos bei klimato srityje, didinant federalines investicijas į anglies dioksido surinkimą ir saugojimą ir kiekvienoje valstijoje parengiant nacionalinį planą mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančiam gamybos sektoriui.

Praėjusių metų kovo-spalio mėn. laikotarpiu Aliaska prarado ketvirtadalį savo iškastinio kuro sektoriaus darbo vietų, atleista apie 2 800 darbuotojų. Švariosios energetikos srityje visos šalies mastu taip prarasta darbo vietų – 12,4 proc., lyginant su 15,5 proc. darbo vietų nuostoliais iškastinio kuro sektoriuje, rodo „BW Research Partnership“, atliekančios ekonominius ir darbo jėgos mokslinius tyrimus, duomenys.

Darbą praradusių darbininkų problema 49-oje valstijoje yra ta, kad ten nėra didelės atsinaujinančių energijos išteklių paklausos, lyginant su pasauline joje išgaunamos naftos paklausa. „Paprasta pripumpuoti tanklaivį nafta, bet nėra taip paprasta eksportuoti elektrą“, - sako Nealas Friedas, Aliaskos darbo departamento ekonomistas. Mažai tikėtina, kad atleisti naftos sektoriaus darbininkai ras darbą kitoje pramonėje su tokia pat gera alga, sako jis.

„Workrise“ taip pat patyrė darbo vietų nuostolių ir šią problemą sprendė savotiškai: kai pernai, smukus naftos kainoms, teko atleisti 20 proc. savo darbo jėgos, X. Yongas ir kitas įmonės steigėjas Mike‘as Witte‘as susimažino savo atlyginimus iki minimalios algos dydžio, be to, grupė darbuotojų savo noru sutiko susimažinti algas.

Įmonė daug dėmesio skiria profesiniams mokymams, nuo kurių, jos nuomone, didele dalimi priklauso jos ateitis. 2019 metais ji organizavo mokymus 5 proc. savo 8 000 darbuotojų, o 2020-aisiais – 15 proc. iš savo 15 000 darbuotojų, sako X. Yongas.

Kai kuriose darbo pozicijose, tokiose kaip projektų vadovo ar technikos saugumo inspektoriaus ar elektriko, įgyti įgūdžiai iškastinio kuro sektoriuje lengvai pritaikomi darbuojantis prie atsinaujinančių energijos išteklių. Kitų specializacijų darbininkams, pavyzdžiui, šaltkalviams vandentiekininkams arba gręžėjams, sudėtingiau taip sklandžiai pereiti prie naujos darbo specifikos. Kai praėjusių metų pabaigoje buvo pradėti didelės saulės elektrinės statybų darbai šalia Ostino, Teksaso valstijoje, „Workrise“ sulaukė prašymų padėti rasti 350 elektrikų, saulės baterijų montuotojų ir kitų šiam projektui būtinų darbininkų. Norėdama paruošti dalį darbuotojų naujai veiklai, įmonė organizavo jiems virtualius ir praktinius mokymus.

Siekdama parengti patirties neturinčius darbuotojus saulės elektrinių montavimo darbams, „Workrise“ nusiuntė daugelį jų į dviejų dienų nemokamus mokymus visuomeniniame koledže „Lone Star College“ Hjustone, kur jie turėjo išmokti, kaip statyti ir prižiūrėti saulės energijos sistemas, ir gauti darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (OSHA) pažymėjimą, išklausius kursą apie saugos reikalavimus darbo vietoje. Bendrovė taip pat apmoko darbuotojus Kolorado valstijoje dirbti vėjo energetikos pramonėje; čia yra įrengtas laipiojimo bokštas, kur jie praktikuojasi, kaip laipioti ant vėjo turbinų, kaip gelbėtis ar gelbėti kitus darbininkus. Įmonė taip pat padeda darbuotojams pasirengti ir darbams naftos bei dujų sektoriuje; populiariausi yra gręžinių kontrolės kursai.

„Mes turime sukurti verslą, kuris suteiktų jiems daugiausia galimybių, ne tik naftos bei dujų sektoriuje“, – sako X. Yongas.

Atleisti naftos bei dujų sektoriaus darbininkai taip pat galėtų sandarinti šulinius su metanų nuotėkiu arba statyti anglies surinkimo ir požemines saugyklas, teigia Philipas Jordanas iš „BW Research“, tiriantis energetikos bei darbo rinkas. Įgūdžiai, reikalingi bet kuriam anglies dioksido kiekio mažinimo projektui, yra panašūs į tuos, kurie svarbūs dirbant prie naftos ar dujų gręžinių. Pasak Ph. Jordano, keliant vis ambicingesnius klimato strategijos tikslus, anglies surinkimo ir šulinių sandarinimo paklausa gali augti.

„Mano nuomone, čia ir glūdi idėjos esmė, – sako jis. – Užuot išgaunant anglį iš žemės, jūs pumpuojate ją atgal į žemę.“

„Workrise“ stengiasi nusiųsti darbininkus dirbti prie sandarinimo arba anglies dioksido saugojimo projektų. Bendrovė jau pateikė keletą siūlymų parūpinti darbuotojų apleistiems šuliniams sandarinti, įskaitant projektą Šiaurės Dakotoje.

A.Brutas, ilgametis naftos sektoriaus darbuotojas, dabar dirbantis vėjo energetikos pramonėje, nesiliauja stebėtis, jog perėjo prie atsinaujinančių energijos šaltinių, bet džiaugiasi pastoviu atlyginimu. „Vėjo energetika nėra blogai. Daug laiko dirbama lauke. Nėra didelio skirtumo, palyginti su naftos ir dujų sektoriumi.“ Interviu telefonu jis trumpam pertraukia, nes nori sudrausminti darbininkus, kurie bando judinti 208 litrų cilindrą be deramos įrangos. „Jie taip tik susižalos“, sako jis, atnaujinęs pokalbį.

Bet nereiktų manyti, kad prezidento ekologiškų darbo vietų politika užkariavo A. Burto simpatijas. „Aš visada remsiu D. Trumpą“, – sako naftos pramonės veteranas. Jei galėtų rinktis, jis mieliau matytų save ant naftos gręžimo bokšto nei ant vėjo turbinos „Man tai artima, – sako jis. – Šį velniuką aš bent gerai pažįstu.“