Bendrovių „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovui priklausančios nuosavybės grynoji vertė – 185 mlrd. dolerių (155,6 mlrd. eurų). Tokia ji tapo pabrangus elektromobilius gaminančios įmonės akcijoms, rašoma BBC portale.
Kokia gi E. Musko sėkmės paslaptis? Prieš kelerius metus būtent šia tema verslininką kalbinęs BBC korespondentas nutarė priminti apie tąsyk duotą interviu, galintį tapti glaustu sėkmingos verslo plėtros vadovu.
1. Tikslu laikykite ne pinigus
Šią koncepciją galima laikyti E. Musko požiūrio į verslą ašimi.
Duodamas interviu 2014-aisiais jis prisipažino nežinantis, kokios vertės yra jo turtas.
„Negalvoju apie kažkokią krūvą pinigų, – pasakė jis. – Tiesiog turiu tam tikrą dalį įmonėse „Tesla“, „SpaceX“ ir „SolarCity“, o rinka yra nustačiusi tos dalies vertę.“
Siekio praturtėti E. Muskas anaiptol neniekina, ypač jei elgiamasi etiškai ir tinkamai, bet tai nėra tas siekis, kuris jį motyvuotų.
Nekyla abejonių, kad E. Musko strategija pasiteisina.
2014-aisiais, kai vyko pokalbis, Tony Starko personažą filme „Geležinis žmogus“ („Iron Man“) sukūrusį aktorių Robertą Downey jaunesnįjį įkvėpusio asmens turtas tikriausiai siekė 10 mlrd. dolerių.
Ypač puikiai sekėsi E. Musko įkurtai bendrovei „Tesla“. Elektromobilių gamybos įmonės akcijų vertė pastaraisiais metais šoktelėjo tiek, kad dabar įmonė vertinama daugiau nei 700 mlrd. dolerių (588 mlrd. eurų) suma. Kad taptų kiek aiškiau, tereikia paminėti, jog už tokius pinigus pavyktų įsigyti „Ford“, „General Motors“, BMW, „Volkswagen“ ir „Fiat Chrysler“, o sumos, kuri liktų, galbūt užtektų ir „Ferrari“.
Tačiau penkiasdešimtmetį šiemet švęsiantis E. Muskas nesvajoja apie tai, kaip numirs turtingas. Remiantis jo žodžiais, didžiąją dalį pinigų teks investuoti į bazės statybą Marse. Jis, kaip pats sakė, nenustebtų, jeigu projektas pareikalautų ir viso užsidirbto kapitalo.
E. Muskas, lygiai kaip Billas Gatesas, gyvenimo saulėlydį su milijardais banko sąskaitoje veikiausiai laikytų nesėkmės požymiu, kadangi šitai reikštų, jog pinigai nebuvo panaudoti geram tikslui.
2. Vadovaukitės troškimais
E. Muskas įsitikinęs, kad jos sėkmės variklis – tai bazės Marse vizija.
„Juk norime, kad ateity būtų geriau, – kalbėjo jis. – Norime apsirūpinti tokiomis naujovėmis, kurios pagerintų gyvenimo kokybę.“
Panagrinėkime kad ir „SpaceX“ atvejį. Šią įmonę, kaip pats prisipažino, E. Muskas įsteigė todėl, kad JAV kosmoso programos jam atrodė nepakankamai ambicingos.
„Aš vis tikėjausi, kad prasiveršime už Žemės ribų, kad žmogus išsilaipins Marse, kad bus įkurta bazė Mėnulyje ir kad galėsime dažnai išeiti į orbitą“, – sakė jis.
Kadangi jokių žingsnių šia linkme nebuvo žengta, E. Muskui užgimė idėja, suformuluota kaip oazės Marse misija („Mars Oasis Mission“). Konkretus jos tikslas – nuskraidinti į Raudonąją planetą nedidelį šiltnamį, o globalesnis – pakurstyti žmonių domėjimąsi kosmosu ir įtikinti JAV vyriausybę, kad būtina padidinti NASA biudžetą.
Jau po pirmųjų bandymų realizuoti misiją tapo aišku, kad problema – ne noro stygius, o galimybių ribotumas – kosminės technologijos buvo gerokai per brangios negu turėjo būti.
Štai tokia ir yra rentabiliausios pasaulyje raketų paleidimo įmonės įkūrimo priešistorė.
Svarbiausias dalykas čia yra tas, kad ji buvo įkurta ne tam, kad duotų pelną – uždirbtų pinigus, o tam, kad nuskraidintų žmogų iki Marso.
E. Muskas prisipažino laikantis save inžinieriumi, o ne investuotoju. Jis teigia, kad būtent troškimas išspręsti technines problemas yra ta varomoji jėga, kuri verčia jį imtis darbo kiekvieną dieną.
Taigi, troškimai, o ne doleriai banko sąskaitoje, yra E. Musko sėkmės kriterijus. Jis įsitikinęs, kad visos kliūtys, su kuriomis jo įmonė susidoroja, padeda visiems, sprendžiantiems analogiškas problemas.
Štai kodėl verslininkas ryžosi suteikti teisę naudotis „Tesla“ patentais: jisai norėjo, kad elektromobilių gamyba įgautų pagreitį ir globalų mastą.
3. Kurkite grandiozinius planus
Bene labiausiai E. Musko įmonės stebina grandioziniais tikslais.
E. Muskas nė nemėgina slėpti savo noro sukelti revoliuciją automobilių pramonėje, kolonizuoti Marsą, paleisti vakuuminiais tuneliais neįtikėtinu greičiu lekiančius traukinius, integruoti dirbtinį intelektą į žmogaus galvos smegenis, taip pat supurtyti saulės energijos ir baterijų gamybos pramonės šakas.
Užčiuopti bendrą bruožą visiškai nesunku: juk visi E. Mukso projektai mažai tesiskiria nuo futuristinių fantazijų, kuriomis išmarginti 9-ojo praeito amžiaus dešimtmečio pradžioje leidžiamų vaikams skirtų žurnalų puslapiai.
E. Mukso įkurta tunelių tiesimo įmonė vadinasi „The Boring Company“.
Verslininkas atvirai prisipažįsta, kad daugelio idėjų įkvėpimo šaltiniu tapo vaikystėje, dar Pietų Afrikoje, skaitytos knygos ir matyti filmai.
Vadinasi, trečiasis E. Musko patarimas – nesikuklinti ir nepabūgti net ir nežemiškų sumanymų – gali duoti vaisių.
E. Muskas įsitikinęs, kad pernelyg menkos ambicijos – daugelio įmonių iniciatyvumo stabdis.
Begalė įmonių, anot jo, laikosi laipsniškos plėtros strategijų.
„Jei esi stambios įmonės vykdomasis direktorius, bet tavo tikslai – minimalūs, be to, juos įgyvendinti trunka ilgiau, negu manei, ir jie ne visiškai pasiteisina, niekas tavęs nekaltins“, – dėstė E. Muskas. Juk ir išties – net pats gali sakyti: „Aš nekaltas. Kalti tiekėjai.“
Vis dėlto, jei esi drąsus ir sieki tikro proveržio, bet tavo viltys žlunga, žinoma, teks už tai susimokėti – būsi atleistas ar pan. E. Muskas mano, kad būtent dėl to daugelis įmonių tenkinasi lėtu progresavimu ir pakopiniu gaminių tobulinimu, užuot prisiėmusios iššūkį pasiūlyti kažką visiškai naujo.
E. Muskas ragina pasistengti išsikelti tokį tikslą, kurį įgyvendinus gautas rezultatas būti iš tiesų vertingas.
Kalbant apie E. Musko vertybių hierarchiją, būtina paminėti ant aukščiausios jos pakopos atsidūrusius tikslus.
Pirmiausia, jis siekia paspartinti perėjimą nuo iškastinio kuro.
„Naudojamės gelmėse aptinkamais dujų ir naftos telkiniais, nemačiusiais dienos šviesos nuo pat kambro periodo. Bet turime savęs paklausti, ar išmintinga ir toliau naudotis kažkuo, kas dienos šviesą matė tuo metu, kada sudėtingiausias organizmas buvo kempinė“, – samprotauja E. Muskas.
Antra, jis nori suteikti žmonijai ilgalaikio egzistavimo garantijas, todėl jo tikslas – kolonizuoti Marsą, kitaip sakant, atverti tarpplanetinio apgyvendinimo galimybę.
Planas, kaip matyti, išties grandiozinis.
4. Nusiteikite rizikuoti
Tai kone savaime suprantamas dalykas.
Kad būtum suinteresuotas veiklos sėkme, privalai kažkaip surizikuoti (pavyzdžiui, investuoti pinigus ar kt.). Visgi akivaizdu, kad E. Muskas yra linkęs rizikuoti gerokai dažniau nei daugelis.
Tarkime, 2002-aisias jis pardavė visas pirmų dviejų įmonių – internetinio miesto gido „Zip2“ teikėjo ir internetinės mokėjimų kompanijos „PayPal“ – akcijas. Tada jis buvo ką tik perkopęs trisdešimtmetį ir turėjo beveik 200 mln. dolerių banke.
E. Muskas, kaip pats sakė, planavo pusę pinigų investuoti į įmones, o kitą pusę – pasilikti.
Vis dėlto reikalai pakrypo kiek kitaip. E. Musko, kaip verslininko, kelyje yra buvę ir tamsių periodų. Naujoms jo įmonėms sekėsi ne nuo pat pradžių. Pavyzdžiui, pirmieji „SpaceX“ startai buvo nesėkmingi, o „Tesla“ patyrė įvairiausių gamybos nesklandumų, kliūčių tiekimo grandinėje ir su dizainu susijusių problemų.
Įvyko ir finansinė krizė.
Kaip sakė pats E. Muskas, teko rinktis, tačiau pasirikimas buvo ne iš lengvųjų.
„Galėjau arba pasilikti pinigus ir leisti įmonėms garantuotai numirti, arba investuoti tai, kas liko, ir sukurti bent kažkokį šansą“, – sakė jis.
E. Muskas pasirinko investuoti pinigus. Jis leido juos be atvangos. Vienu laikotarpiu jis taip įklimpo į skolas, kad buvo priverstas skolintis pinigų iš draugų, kitaip nebūtų pajėgęs apmokėti net pragyvenimo išlaidų. Jis pats apie tai pasakojo.
Ar jis bijojo bankroto?
Sako, kad ne.
„Mano vaikai gali lankyti kokią nors valstybinę mokyklą. Kalbu rimtai – juk pats lankiau valstybinę mokyklą“, – yra pasvarstęs E. Muskas.
5. Nepaisykite kritikų
Dalykas, kuris E. Muską iš tiesų sukrėtė, buvo begalės „žinovų“ ir įvairiausio plauko komentatorių džiaugsmas, matant jo nesėkmes ir sunkumus. Net 2014-aisiais prisiminimai apie tai jam kėlė liūdesį.
„Visuotinis džiaugsmas matant kito nelaimę mane pribloškė, – prisimena E. Muskas. – Galybė tinklaraštininkų tik ir laukė „Tesla“ mirties.“
Gal kai kurių žmonių noras, kad jis susikristų, kilo dėl tam tikros arogancijos, dvelkiančios nuo jo ambicijų?
Bent pats E. Muskas taip nemano.
„Arogantišku būtu galima pavadinti tvirtinimą, kad tikrai kažką padarysime, o ne siekį ir pasiryžimą pasistengti iš visų jėgų“, – galvoja jis.
Iš tokių E. Musko samprotavimų logiškai išplaukia ketvirtasis priesakas, kuriuo derėtų vadovautis siekiant sėkmės versle, – neklausyti, ką kalba kritikai.
E. Muskas prisipažino, kad tuo metu, kada įkūrė „SpaceX“ ir „Tesla“, anaiptol nemanė, kad kuri nors įmonė kada nors taps pelninga. Tiesą sakant, tuo netikėjo niekas.
Vis dėlto jis ignoravo pesimizmo skleidėjus ir yrėsi pirmyn.
Kodėl? Negi pamiršote, kad tai žmogus, apie sėkmę sprendžiantis pagal problemų, kurias pasiseka išspręsti, svarbą, o ne pagal sumas, kurias pavyksta užsidirbti.
Tik pagalvokite, kaip toksai požiūris išlaisvina! E. Muskas nebijo pasirodyti kvailas dėl to, kad koks nors projektas neatsipirks finansiškai. Jo tikslas – įgyvendinti svarbias idėjas.
Sprendimus jis priima gana nesunkiai, nes taip darydamas gali išlikti susitelkęs į tai, kas, jo manymu, svarbiausia.
Atrodo, kad jo veikla priimtina ir vienai rinkai.
Spalio mėnesį JAV investicijų bankas „Morgan Stanley“ bendrovę „SpaceX“ įvertino 100 mlrd. dolerių (84,5 mlrd. eurų).
Nekyla abejonių, kad kompanija transformavo kosminių skrydžių sektorių, tačiau E. Muskas jaustųsi galįs didžiuotis tik tada, jeigu jo įmonės padarytų poveikį JAV kosmoso programai.
Pernai jo įmonėje pagamintos kosminės kapsulės „Crew Dragon“ nugabeno šešis astronautus į Tarptautinę kosmoso stotį. Po operacijų kosminiais keltais nutraukimo 2011-aisiais tai buvo primoji tokia JAV inicijuota misija.
6. Mėgaukitės
Vadovaukitės šiomis taisyklėmis ir, jeigu pasiseks, gal taip pat tapsite ir turtingas, ir žymus. O štai tada galėsite į valias pasimėgauti gyvenimu.
E. Muskas garsėja kaip darboholikas: jis net didžiuojasi, kad, besirūpindamas „Tesla Model 3“ sėkme, prie darbo praleisdavo po 120 valandų per savaitę. Vis dėlto panašu, kad jau kurį laiką jis leidžia sau pasimėgauti gyvenimu.
Tokie atvejai kaip bylos dėl šmeižto, marihuanos rūkymas tiesioginiame eteryje ir aršūs pasisakymai socialiniuose tinkluose kelia netylančias diskusijas.
2018-aisiais E. Muskas turėjo bėdų su JAV finansų reguliavimo institucija, kai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė apie ketinimą privatizuoti „Tesla“, o tada, kai dėl COVID-19 pandemijos turėjo būti nutraukta „Tesla“ gamyba San Fransisko gamykloje, E. Muskas ėmė nuožmiai kritikuoti apribojimus, kuriais buvo siekta sustabdyti koronaviruso plitimą.
Savo „Twitter“ paskyroje paniką dėl viruso jis pavadino kvailyste, o nurodymus neiti iš namų prilygino priverstiniam įkalinimui, fašistiniams metodams ir konstitucinių teisių pažeidimui.
Vasarą E. Muskas pranešė apie planą parduoti visą fizinę nuosavybę, nes, kaip paaiškino, ji ėmė slėgti.
Praėjus vos kelioms dienoms jis informavo, kad gimusį sūnų pavadins X Æ A-12.
Kad ir kaip būtų, kartkartėmis nenuspėjamas E. Musko elgesys neturi neigiamo poveikio jo verslui, be to, nemažina kūrybingumo ir ambicingumo.
Rugsėjį E. Muskas užtikrinti pareiškė, kad po trejų metų bus išleistas įspūdingas 25 tūkst. dolerių vertės „Tesla“ automobilis ir pridūrė, kad labai greitai visi įmonės gaminami automobiliai bus autonominiai.
Praeiti metai, galima sakyti, pasibaigė su trenksmu. Taip norisi apibūdinti gruodžio mėnesį įvykusį „SpaceX“ pagaminto kosminių raketų komplekso „Starship“ bandymą. Tikimasi, kad būtent juo į Marsą turėtų skristi pirmieji žmonės.
Praėjus šešioms minutėms po pakilimo gigantiška raketa besileisdama susprogo. Vis dėlto E. Muskas pavadino bandymą neįtikėtinai sėkmingu.
