Antra vertus, tai netgi įdomu, nes yra tokių sričių ir tokių įmonių, kur sumokėtos tokios sumos, kurios statistiniam Lietuvos gyventojui atrodo tarsi kosmosas.
Tokių pavyzdžių matome ir šiemet: vieni gauna minimalų atlygį, kiti – kelias dešimtis tūkstančių ar net kone pusės milijono eurų siekiančias sumas.
Nepaisant vieną po kito sekusių karantinų pernai atlyginimai Lietuvoje augo vidutiniškai daugiau negu 10 proc. Ir vėlgi, – nepaisant tiek kasdieniniam gyvenimui, tie darbo rinkai keliamų pandemijos kliūčių, ekonomistai prognozuoja, kad algos šiemet irgi augs, tik gal perpus lėčiau – 5 proc. Tačiau yra sektorių, kur jų šuolis gali būti akivaizdus.
Atlyginimus augino ir minimali alga
Pernykščiai metai Lietuvos ekonomikai buvo netipiniai. Šalis išgyveno epidemiologinę krizę, tad ir atlyginimų dinamika buvo veikiama keleto veiksnių. Tačiau buvo nemažai priežasčių, dėl kurių turėjome labai gerą startą atlyginimams augti.
Stimulą augti atlyginimams suteikė metų pradžioje pakelta minimali mėnesinė alga (MMA). Beje, tokią pačią situaciją turime ir šiemet. Nuo sauso 1 d. MMA pakelta iki 642 eurų.
Valstybinė mokesčių inspekcija prognozuoja, kad 2021 m. vidutinis darbo užmokestis sieks 1426,20 eurų.
Sparčiausiai atlyginimai pernai augo viešajame sektoriuje. Tai natūralu, nes pavyzdžiui, sveikatos apsaugos darbuotojai su pandemijos iššūkiais susidūrė tiesiogiai. Todėl jiems buvo spartinimas atlyginimų kėlimas.
Ekonomistai mano, kad panaši situacija bus ir šiemet.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jei skaičius lyginsime su 2019 m. spaliu, pernai 9 proc. sumažėjo tų darbuotojų, kurių alga buvo mažesnė nei 800 eurų ir daugiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas. 4 proc. ūgtelėjo tų dirbančiųjų, kurių alga siekė 1001-1300 eurų. Po 1-2 proc. stiebėsi ir didesnes sumas uždirbančių lietuvių atlyginimai.
Žvelgiant į atskirus regionus vidutinis mėnesinis bruto (ant popieriaus) atlyginimas šalies įmonėse 2020 m. trečiąjį ketvirtį sostinės regione buvo 1603 eurai ir, palyginti su tuo pačiu metu 2019 m., padidėjo 9,9 proc.
Aukščiausi vidutiniai atlyginimai toliau išsilaikė didmiesčiuose – Kaune 1442 eurai, Klaipėdoje – 1394 eurai. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 339,3 euro ir per metus išaugo net 10,8 proc.
Premijų ir priedų mėnuo
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovės Guodos Azguridienės nuomone, įmonės atlyginimų vidurkis, kurį pateikiame lentelėse, nėra labai iškalbingas rodiklis nei darbo ieškančiam žmogui, nei rinkos tendencijoms matyti. Tiksliausiai šie duomenys rodo mokesčių ir „Sodros“ įmokų sumas, sumokėtas valstybei.
„Atlyginimai priklauso nuo veiklos srities, verslo modelio ir konkrečios pareigybės. Sausio mėnesį išmokėtas darbo užmokestis yra labiausiai netipinis metų eigoje, – sako pašnekovė. – Jis labiau atspindi įmonės premijavimo sistemą nei eilinio mėnesio atlyginimo dydį. Mat sausio mėnesį, suvedus praeitų metų rezultatus, įmonėse išmokami priedai ir premijos už įmonės arba individualius pasiekimus. Todėl visi arba dalis darbuotojų gali gauti su kitais mėnesiais nepalyginamas išmokas, kurių kitais, ne tokiais sėkmingais metais, gali visai nebūti.“
Pasak LLRI ekspertės, kai kurios įmonės metų premijas išdėlioja per sausį-vasarį, kitos moka du kartus per metus, kas ketvirtį arba priklausomai nuo pabaigto projekto. Todėl darbo užmokesčio ilgalaikėms tendencijoms nagrinėti paprastai imami kelių metų mėnesinio darbo užmokesčio vidurkiai.
„Kaip matyti iš „Sodros“ pateiktų duomenų, ypač dideli atlyginimai sausį išmokėti įmonėms, turinčioms nedaug darbuotojų. Suprantama, kai darbuotojų nedaug, jų kiekvieno indėlis į įmonę yra didelis ir įmonei uždirbus daugiau pelno, atlygis darbuotojams gali būti išskirtinis“, – sako G. Azguridienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant darbo užmokesčio apibendrintus dydžius, verta atkreipti dėmesį į tai, kiek vidurkis skiriasi nuo medianos.
Mediana parodo, kiek įmonėje uždirba žmogus, kuris pagal savo algos dydį yra per vidurį tarp visų įmonės darbuotojų. Jeigu, tarkime, mediana yra lygi 1000 eurų, tai reiškia, kad pusė įmonės darbuotojų uždirba daugiau nei 1000 eurų, o pusė – mažiau.
„Jeigu šis skirtumas yra didelis, vidurkis yra nulemtas mažiau nei pusės darbuotojų atlyginimų ir tai rodo, kad jų atlyginimai yra dar didesni. Paprastai įmonėje būna pakankamai didelė atlyginimų amplitudė – juk yra skirtingi darbai, kvalifikacijos, patirtys ir skirtinga atsakomybė“, – sako pašnekovė.
Didžiausi atlyginimai sausį buvo sumokėti informacinių ir kitų technologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų, investicinės veiklos srityse.
Pasak LLRI tyrimų vadovės, tai – nieko nuostabaus: „Tai yra didelę pridėtinę vertę kuriančios veiklos, labai imlios kvalifikuotam personalui, kurio rinkoje yra trūkumas. Aukšta paklausa ir nepakankama pasiūla augina atlyginimus. Kita vertus, tarp vienus didžiausių atlyginimus išmokėjusių šį sausį įmonių yra ir žemės ūkio, ir baldų, ir kitų tradicinių ūkio šakų. Atskiro mėnesio rodikliai gali rodyti tendenciją, bet gali būti ir momentinės sėkmės liudininkai“.
Pasak pašnekovės, pandemijos kontekste dėsninga, kad dideli atlyginimai mokami internetinių sprendimų bendrovių specialistams, investicijų valdytojams.
„Internetiniai sprendimai šiandien reikalingi visiems ūkio sektoriams, todėl neabejotina kad jų specialistų aukšta kaina išsilaikys. Tačiau kuo situacija sudėtingesnė, tuo daugiau mokama vadovams, pardavimų ir finansų valdymo specialistams, konsultantams, kad ir kokioje srityje jie bedirbtų. Mat atlyginimas mokamas ne tik už kvalifikaciją, bet ir už atsakomybę bei sprendimų priėmimą“, – komentavo LLRI tyrimų vadovė G. Azguridienė.
Priešingi atlyginimų poliai
„Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas taip pat pritaria nuomonei, kad sausio mėnesio atlyginimų duomenys nėra labai tinkami analizei, nes šį mėnesį nemažai įmonių savo darbuotojams išmoka priedus už metų darbą.
„Štai bendrovės „NDX Group“, kuri investuoja į mažesnes vidutinio dydžio įmones Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje, vidutinis atlyginimas sausį buvo per 400 tūkst., o vasarį – jau tik apie 6 tūkst. Paprastai tokie didesnių atlyginimų mėnesiai (kai mokami priedai) būna kiekvieno ketvirčio pabaigoje, todėl norint tiksliau nustatyti realų vidutinį atlyginimą, mokamą įmonėje, geriau būtų imti vidutinį atlyginimą už ilgesnį laikotarpį“, – komentavo S.Žilinskas.
Pasak jo, taip pat nereikia pamiršti, kad pateikiami vidutiniai atlyginimai yra būtent vidutiniai, t.y. nereiškia, kad minėtą sumą gavo visi įmonės darbuotojai.
„Įvairios veiklos šakos pasižymi aukštesniu ar žemesniu atlyginimo lygiu. Štai IT ir finansų bei draudimo sektoriai tradiciškai pasižymi didesniais atlyginimais. IT sektoriuje apie 28 proc. visų dirbančiųjų uždirba 3 tūkst. ir daugiau eurų, finansuose ir draudime – apie ketvirtadalis. Priešingame poliuje atsidūrė karantinų itin nustekentas maitinimo ir apgyvendinimo sektorius“, – sakė „Creditreform Lietuva“ vadovas.
Pasak jo, kaip matome iš pateiktos statistikos, bene didžiausias atlyginimais gali pasigirti labai nedaug darbuotojų turinčios kompanijos.
„Tai dažniausiai holdingo kompanijos, įmonės, užsiimančios atstovavimu, skirstymu, didmeninėmis operacijomis ir pan. Jei įmonės turi daug personalo ar verslo modelis imlus sąnaudoms, paprastai atlyginimai mažesni, nors, imant atskirus sektorius, būna ir labai iš bendro lygio „išsimušančių“ darbdavių. Dėl to VMI ir „Sodra“ dabar lygina to paties sektoriaus atlyginimus ir tuos, kurių atlyginimai gerokai mažesni nei vidurkis, „tarkuoja“, – pastebi pašnekovas.
Nors atlyginimai vokeliuose šiuo metu kaip ir nėra labai madingi, pašnekovo manymu, sektoriuose, kur daugiau „vaikšto“ grynųjų pinigų ar jų galima „pasidaryti“, atlyginimai paprastai mažesni. Tarkime, visuomeninio maitinimo sektoriuje: dar tuomet, kai jie priimdavo valgytojus, nemažą padavėjų pajamų dalį sudarė arbatpinigiai, kurie oficialiai neapskaitomi.
„Labiausiai vertos dėmesio tos įmonės, kurios savo sektoriuje sugeba mokėti gerokai didesnes algas nei didžioji sektoriaus atstovų dauguma. Pasižiūrėkime kad ir į maitinimo bei apgyvendinimo sektoriaus mokamų atlyginimų rekordininkus. Tai gali būti susiję su daugeliu dalykų – su dominuojančia įmonės padėtimi rinkoje, ar su darbu globalioje rinkoje; su įmonės gaminama produkcija (jei tai naujos, itin paklausios prekės ar paslaugos, pajamos yra didesnės ir atlyginimai savo ruožtu, taip pat), ar su įmonės atlyginimų politika, kuri tiesiogiai siejasi su įmonei reikalingų kadrų deficitu, su įmonės veiklos sritimi (tarkime, tarp medicinos įmonių dideliais atlyginimais išsiskiria odontologijos ir regos koregavimo įmonės). Atlyginimai dideli ir sėkminguose startuoliuose, tokiuose kaip, „Vinted“, tapusiame pirmuoju Lietuvos vienaragiu, ar lietuviškose lazerių, biotechnologijų, programavimo paslaugų įmonėse“, – komentavo S. Žilinskas.
Pasak jo, įdomu palyginti įmonių rekordininkių mokamus atlyginimus šį ir praėjusių metų sausį, kuomet apie karantiną net negalvojome: „Greičiausiai pamatysime didesnius skirtumus tuose sektoriuose, kurie per karantiną gyvena labai gerai – maisto gamyba ir prekyba, IT, transporto paslaugos. Gerokai skiriasi ir NT vystymo kompanijų atlyginimai, nes NT pastaruoju metu virtęs investavimo instrumentu siekiant apsaugoti dėl pandemijos nuvertėjančius pinigus, todėl čia atėjo daug pinigų“.
Kai kurie lyderiai spėjo bankrutuoti
Pasak S. Žilinsko, atmetant laikinus svyravimus dėl elektros rinkos pasikeitimo, visų veiklų TOP10 lyderiai darbo užmokestį vasaryje didino: „Tai yra verslo lyderiai net pandemijos ir užsitęsusio karantino metu patvirtina savo gyvybingumą.
Iš kitos pusės, krizės poveikis jau matosi, nes tarp praėjusių metų vasario atlyginimų vidurkio lyderių jau randame ir bankrotų, nuspėjamai apdirbamojoje pramonėje, tarkime, įmonė „Baldų gamybos personalo nuoma“, kuriai pernai rudenį buvo iškelta bankroto byla ar „Comfysocks Baltic“, kurios bankroto procerdūros pradėtos dar vasarą“.
Pasak S. Žilinsko, krizė darbo užmokesčio lyderių topus paveikė ir verslo pertvarkos būdu. Tarkime, buvo panaikinta programavimo paslaugų įmonė „Saikas“, kurią dar 2017 m. įsigijo „Asseco Lietuva“. „Achemos grupei“ praėjusių metų lapkritį pardavus viešbutį „Magnus Hotel“, panaikintas jo valdytojas – bendrovė „Inkontus“.
Didžiausi algų prieaugiai
Pasak S. Žilinsko, nuspėjama, kad didžiausias algų prieaugis yra informacijos ir ryšių sektoriuje, jis siekia 54,69 proc., kuri pirmauja ir dešimtuko vidurkiu – 11 034 eurais, nors šis vasario duomuo gan skiriasi nuo įprastinio, prieš metus buvusio vidurkio – 5000 eurų, bei nuo šių metų sausio – 8973 eurų. Pašnekovas spėja, kad galimai tai dar 2020 m. rezultatų išmokos.
„Be vargo surandamas ir 2021 m. vasario antrosios vietos laimėtojas – NT operacijos. Topo vidurkis yra 7986 eurai. Jis kol kas nedaug skiriasi nuo pernai metų vasario (6707 eurai), nei nuo šių metų sausio (7215 eurai).
Į trečio vidurkio poziciją patenka labai platus profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektorius“, – komentuoja „Creditreform Lietuva“ vadovas.
Premijoms – 670 tūkst. eurų
Apie premijas, kurios balandį bus išmokėtos darbuotojams, pasakojo ir vieno didesnių Lietuvos darbdavių, bendrovės „Švyturio – Utenos alaus“ žmogiškųjų išteklių partnerė Julija Gedrimė.
„Mūsų įmonėje premijos už praėjusius metus apskaičiuojamos ir išmokamos kiekvienų metų balandį. Taip kiekvienas asmeniškai gauna gabalėlį bendrovės sėkmės. Jau kitą mėnesį darbuotojų premijoms už praėjusių metų rezultatus bus išmokėta apie 650 tūkst eurų. Beje, pernai šį suma buvo dvigubai didesnė“, – kalbėjo prieš kelis metus lygiavertiškiausius atlyginimus mokančios bendrovės titulą gavusios įmonės atstovė.
330 darbuotojų įdarbinusioje įmonėje vasarį vidutinis atlyginimas siekė 2343 eurų (mediana – 1857 eurai).
Pasak J. Gedrimės, „Švyturys – Utenos alus“ savo mokamu atlygiu stengiasi lygiuotis ne tik į vietos, bet į tarptautines Lietuvos įmones.
„Kiekvienais metais atlyginimai keliami atsižvelgiant į keletą veiksnių,– pačio darbuotojo metinių tikslų įvykdymą, infliaciją, atlyginimų pokyčio vidurkį šalyje. Gan ženklus kilimas vyko visą pastarąjį dešimtmetį, o 2020 metai, o ypač mūsų verslą tiesiogiai palietęs uždarytas horeca (viešbučių, restoranų ir kavinių) sektorius, privertė nukrypti nuo planuoto kurso daugelyje sričių, neaplenkiant ir atlyginimų peržiūros, – sakė pašnekovė. – Pernai atlyginimai kilo beveik vien gamybos ir logistikos darbuotojams, kurie neturėjo galimybės dirbti nuotoliniu būdu, kantriai dėvėjo kaukes ir laikėsi visų griežtų saugumo reikalavimų ir kasdien dirbo komandose gamyboje bei sandėlyje, o taip pat pardavimo vadybininkams, kurie lankė klientus ir toliau kasdien vykdė savo pareigas rinkoje, o ne saugiai būdami namie. Galima sakyti tai buvo tam tikra kompensacija ir padėka laikotarpiu, kai įmonei teko gerokai susimažinti išlaidas“.
J. Gedrimės žodžiais, įmonė kasmet dalyvauja atlygio rinkos tyrimuose, yra lyginami įmonėje mokami atlyginimai su kitų įmonių už panašų darbą mokamomis sumomis: „ Atlyginimus peržiūrime kasmet vadovaudamiesi dviem pagrindiniais kriterijais – darbuotojo esamu atlyginimo dydžiu ir jo veiklos įvertinimo balu. Analizuojame visos įmonės, atskirų padalinių, individualių darbuotojų atlyginimų dydžius, lyginame juos tarpusavyje bei kitų įmonių kontekste.“
Pašnekovės teigimu, imant visos įmonės atlyginimų vidurkius, jie vienareikšmiai gali laikyti save lyderiais tarp didžiųjų Lietuvos aludarių: „Tačiau skaidant smulkesnėmis dalimis matome, kad tam tikrų grupių pareigybių atlyginimai rinkoje pastaraisiais metais šoktelėjo – stengiamės į tai reaguoti ir mes. Niekas nestovi vietoje, sąlygas diktuoja rinka. Atlyginimų pokyčiams įtakos turi specialistų trūkumas, nedarbo lygis, net gyventojų pasitikėjimo rodiklis“.
Ji sako, kad „Švyturys-Utenos alus“ regioninio koeficiento netaiko, tačiau pastebi, kad kiek skirtingi atlyginimų lygiai yra susiformavę natūraliai istoriškai: „Pavyzdžiui matome, kad Utenos regione mūsų kvalifikuotų gamybos ir logistikos skyrių darbininkų vidutiniai atlyginimai yra gerokai aukštesni nei kitų įmonių mokami darbo užmokesčiai“.
Ne tik apie darbą, bet ir nedarbą
Kol vieni skaičiuoja į savo sąskaitas krentančias vis didesnes sumas, vis daugiau žmonių Lietuvoje dairosi darbo.
Lietuvos nedarbas, ilgus metus daužęsis tarp 7–9 proc., 10 proc. ribą kirto lygiai prieš metus, balandžio pradžioje, o jau gruodžio pradžioje pasiekė 15,5 proc. Palyginimui, 2010 m. balandį nedarbas siekė 18,7 proc.
Pandemijos laikotarpiu į Užimtumo tarnybą vidutiniškai per mėnesį kreipiasi 1,9 tūkst. asmenų, kurių paskutinė darbovietė buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės.
Vidutiniškai kas antras (55,8 proc.) asmuo buvo jaunuolis iki 29 metų.
Darbo ieškančių asmenų, kurių paskutinė darbovietė – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonė, registruota 1,7 karto daugiau nei jiems skirtų laisvų darbo vietų.
Palyginti su 2019 m., pernai tokių darbo neturinčių asmenų registruota 24 proc. daugiau, o laisvų darbo vietų – 43 proc. mažiau.
Pandemijos laikotarpiu Užimtumo tarnyba apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų grupei priklausančioms įmonėms per metus už darbuotojų prastovas sumokėjo 64,75 mln. eurų.
Šiais metais Užimtumo tarnyba iš viso gavo jau gavo 26 pranešimus iš tokių įmonių apie grupės darbuotojų atleidimą, buvo įspėti 937 darbuotojai. 2020 m. gauti 195 pranešimai, įspėti 4898 darbuotojai. 2019 m. – 36 pranešimai, įspėti 3247 darbuotojai.
Užimtumo tarnybos skaičiuotė skelbia, kad šiuo metu Lietuvoje yra 276977 bedarbiai, nedarbas šalyje siekia 16,1 procentą.
