Ispanijos saloje gyvenančią tautietę sutiko jau ne vienas Tenerifėje atostogaujantis ar gyvenantis lietuvis. Ypač kirpėja dirbančiai moteriai susidūrimų padaugėjo, kai į Ternerifės salą pailsėti nuo griežto karantino pradėjo šią žiemą plūsti lietuviai. Nors Tenerifėje grožio salonai atidaryti, Jūratės valdoma kirpykla neveikia: ji užsidarė kartu su viešbučiu, kuriame buvo įsikūrusi. O dėl sumažėjusių turistų srautų, jis iki šiol neatvėrė durų. Todėl moteris dabar dirba važinėdama pas klientus į namus ar atostogaujančiųjų vilas ir apartamentus.
Vidinis kvietimas pasilikti
„Mano įsikūrimo Tenerifėje istorija tokia pati, kaip daugelio: važiavome atostogų ir pamilau salą. Pamenu, kad norėjau atostogų ir tiesiog dūriau žemėlapyje į Tenerifę, net nežinojau tuomet apie ją nieko“, – su šypsena savo draugystės istoriją su šia Ispanijos sala prisimena kirpėja dirbanti moteris.
Jūratė prisipažįsta, kad jos, kitaip nei daugelio, apsisprendimas kraustytis į Tenerifę nebuvo grįstas susižavėjimu geru oru: „Man ir Londone tas oras neatrodo blogas, ir Lietuvoje. Kažkaip visuomet sugebu prisitaikyti prie oro sąlygų, bet jaučiau, kad kažkas viduje mane kvietė sugrįžti į salą“.
Po pirmųjų atostogų Tenerifėje ji nusprendė dar kartą sugrįžti į salą – šalčiausią kovo mėnesį. Jūratė norėjo pasitikrinti, ar trauka gyventi saloje tikra ir ar ji pasiryžusi keisti savo namus.
„Londone buvau jau praleidusi aštuonerius metus, dukrų mokslai jau ėjo į pabaigą. Pagalvojau, kiek gi dar būsiu tame Londone. Buvau išbandžiusi metus ir gyvenimo Švedijoje, bet visur buvo kažkas ne taip“, – prisipažįsta lietuvė.
Pandemijos metu Jūratei tenka kirpti ir nemažai iš Lietuvos į Tenerifę atvažiuojančių atostogauti lietuvių. Kaip pasakojo pašnekovė, neretas klausia – kodėl dirba būtent čia: „O aš visada sakau, kad kai tu atsirandi savo vietoje, pasidaro taip gerai viduje, kad jau nebesvarbu, ką tu darysi, atrodo, kad esi ten, kur turi būti“.
Nutolusi nuo turistinių malonumų ir pagundų
Iš pradžių Jūratė į Tenerifę atsikraustė viena, vėliau prie jos prisijungė ir vyresnioji dukra. Visgi pastaroji nusprendė šioje Ispanijos saloje nelikti.
„Ji mėgėja daug mokytis, lankytis renginiuose, teatruose, labai veikli“, – dukros sprendimą nepasilikti gyventi Tenerifėje nupasakojo pašnekovė.
O pati Jūratė nuo pirmų dienų saloje nusprendė įsikurti ne turistų pamėgtose Los Christianos, Plaja de las Amerikas ar Adeje apylinkėse, o nuošaliame, netoli vandenyno esančiame vietinių San Isidro miestelyje.
„Kolegė Londone turėjo pažįstamą, kuri čia gyveno. Mus supažindino ir ji labai padėjo čia žengti pirmuosius žingsnius – susirasti gyvenamąją vietą, automobilį įsigyti, nes be transporto čia nelabai pajudėsi. O tada pradėjau ieškoti darbų“, – savo įsikūrimo istoriją prisimena lietuvė.
Atgaivino kirpyklą
Ieškodama darbo Jūratė internetu susisiekė su viena kirpyklos savininke, kuri pakvietė lietuvę pabandyti dirbti kirpykloje Plaja de las Amerikas miestelyje.
„Ji buvo latvė ir jaučiau, kad kirpykla buvo tuštoka, ateidavo vos keli žmonės. Gal tam įtakos turėjo ir nepakankamos anglų kalbos žinios. Be to, į klientus, kurių buvo didelė dauguma turistų, buvo žiūrima kaip į užsukančius tik vienam kartui, o aš pradėjau visus šiltai priimti ir taip atsirado pastovių klientų, kurie kas kelis mėnesius sugrįždavo į Tenerifę, o kartu ir pas mane“, – tęsė Jūratė.
Pasiteiravus, ar turistai ieško mažesnių kirpyklos paslaugų kainų Tenerifėje, Jūratė teigė, kad bent salone, kur ji dirbo, kainos tikrai nebuvo mažos, tačiau klientų vis vien netrūko.
„Per tuos metus ir daug lietuvių atvažiavo čia gyventi. Žinoma, dabar per pandemiją dalis ir vėl išvyko, nes prarado darbus, bet daug kas ir pasiliko. Todėl nors turistų ir mažiau, klientų yra ir esu labai jiems dėkinga, nes jie padėjo man išsilaikyti pandemijos metu“, – prisipažįsta lietuvė.
Kai kolegei latvei pabodo vystyti kirpyklos verslą, Jūratė nusprendė jį įsigyti ir pati tvarkytis kirpykloje. Kartu ji pasikvietė dar vieną kolegę kosmetologę iš Londono kraustytis ir dirbti Tenerifėje.
Tačiau dabar, jau metus, Jūratės kirpykla uždaryta, tačiau ne dėl pandemijos. Paskutiniu metu Kanarų salose grožio salonams jau leidžiama dirbti.
„Viešbutis, kuriame įsikūrusi kirpykla, kaip tik su pandemijos pradžia buvo uždarytas rekonstrukcijai. O kai įsisiūbavo karantinas, niekas neskubėjo jo tvarkyti, nes netikėjo, kad greitai turizmas Tenerifėje atsigaus. Todėl viskas lėtai juda į priekį“, – pasakojo lietuvė.
Po klientų namus dabar važinėjanti kirpėja prisipažįsta, kad visgi darbo iš kirpyklos pasiilgsta: dar prieš pandemiją ji salone organizuodavo ir įvairius renginius – tai veido jogą, tai pažintis su eteriniais aliejais, tai sveikuoliškus susitikimus, tai makiažo pamokas.
„Kartais pagalvoju, kad gal reikėtų eiti dirbti į kokią kirpyklą, bet suprantu, kad ir man, ir klientams taip patogiau. Be to pastebėjau, kad per pandemiją pasikeitė bendravimo lygis, pradėjome artimiau bendrauti, prieš kirpimą ar dažymą suėdame, arbatos išgeriame. Taigi šitas metas man atnešė daug kitų dalykų – dvasinių. Todėl negaliu sakyti, kad taip ir blogai“, – atviravo pašnekovė.
Minčių kelti sparnus kol kas nėra
Prieš palikdama Lietuvą Jūratė ir joje turėjo savo kirpyklą. Dar iki šiol yra likusių ir klientų, su kuriais moteris pabendrauja ir susitinka, kai sugrįžta aplankyti savo tėvynės. Visgi kol kas minčių sugrįžti į gimtąjį kraštą moteris neturi.
„Minčių niekada nekildavo, bet pernai buvau sugrįžusi palydėti mamą namo ir kaip tik sugrįžau, kai Lietuvoje buvo panaikintas pirmasis karantinas. Prabuvau pusantro mėnesio. Nežinau, ar žmonės buvo vieni kitų išsiilgę ar kas, bet pirmą kartą po daugelio metų jaučiau gerą jausmą viduje ir net išvažiuoti nenorėjau“, – kalbėjo ji.
Nepaisant to, kol kas Jūratė renkasi likti Tenerifėįe, kur ji sakosi radusi tikrąją ramybę. Negąsdina jos ir kaip reikiant nuo pandemijos nukentėjusi sala, kuri itin priklausoma nuo turizmo.
„Tie, kurie gauna iš valstybės išmokas, kažkaip gyvena. Teko net girdėti, kad kai kurie džiaugiasi, nes jiems dirbti nereikia: maistui pinigų užtenka ir viskas. Bet mačiau ir tokių, kurie mašinose gyvena, visi daiktai jose sudėti. Tenka ir prie parduotuvių matyti normaliai apsirengusių žmonių ir prašančių pagalbos, ko anksčiau tikrai nematydavau. Liūdna, bet pati po truputį judu, turiu klientų ir sukuosi“, – kalbėjo ji.
Pasiteiravus, ar būtent saulėtoje Tenerifėje ir sulauks pensijos, Jūratė juokiasi: „Jei Teidė (red. – ugnikalnis) nepradės drebėti. Jaučiu, kad man čia ramu. To nejaučiau nei Londone, nei Švedijoje. O čia kartais po darbų pavargusi tiesiog įsijungiu kokį kvailą serialą, įsitaisau ant sofos ir jaučiu, nieko daugiau nereikia“.
