Pranešimo metu specialistas pastebėjo, kad dalis verslo dar yra sutrikęs dėl vis labiau populiarėjančio termino tvarumas: dalis dar nėra supratę, kas tai yra ir kaip tai susiję su jų vykdomu verslu.
„Dažnai susiduriame su tokia situacija, kai tvarumu laikome tai, kad kažkas pastatė namą iš kavos tirščių ar sukūrė popierinį buteliuką. Mes jau galvojame, kad tai tvaru ir prasminga, bet realybė yra kitokia“, – kalbėjo jis.
Visgi įmonės kuo toliau, tuo labiau bus verčiamos eiti tvarumo link: dalį tai pastūmės daryti užsidarančios rinkos, kurios reikalauja tvarumo, dalį – vis aukštesnius reikalavimus keliantys turimi klientai. Iš kitos pusės dalis verslo supranta, kad su tvarumu ateina ir naujos nišos, naujos rinkos. Postūmį paspartins ir viešieji pirkimai, kur dalis valstybių jau dabar nesustojamai didina tvarių pirkimų dalį visuose pirkimuose.
Taigi kas yra tvarumas? Pasak. A. Grigorjevo, tvarų produktą ar paslaugą galima apibūdinti kaip tokį, kuris turi patenkinti dabartinius poreikius ir numatyti ateities poreikius, besivadovaujant tvaraus vystymo tikslais.
Pirmas principas – ne tvaru, o tvariau
Kaip vieną iš svarbiausių principų verslui, norinčiam veikti tvariai, strategas įvardijo supratimą, kad būti visiškai tvariam – misija neįmanoma.
„Dažnai sakome tvarus, bet reikia kalbėti apie tvaresnį produktą. Mes niekada neturėsime iš tiesų tvaraus produkto, bet galime kalbėti apie tvaresnę paslaugą ar produktą. Kodėl tai svarbu? Nes būti tvariu negali nežinodamas, kaip tą tvarumą matuoti. Paradoksalu, bet jei turi tvarų produktą, bet to niekaip nematuoji, tai rinkos atžvilgiu nesi tvarus, nes negali įrodyti, o tavo partneriai negali paskaičiuoti“, – savo pastebėjimais dalijosi A. Grigorjevas.
Taigi prieš kuriant tvarų produktą reikia nusibrėžti ribą, startinį tašką, nuo kurio skaičiuojami pasiekti rezultatai.
„Matavimas pakankamai komplikuotas dalykas. Čia yra pirminiai įgalinantys efektai, antriniai įgalinantys efektai, pirminiai ir antriniai neigiami efektai, į kuriuos reikia atsižvelgti, kad galėtume sakyti, kaip produktas veikia“, – toliau tęsė forumo dalyvis.
Kaip pavyzdį, A. Grigorjevas pateikė situaciją su nuotoliniu darbu. Atrodytų, kad iš namų dirbant darbuotojams taupomos benzino sąnaudos (pirminis efektas), bet namuose dirbantys žmonės gali dažniau susirgti depresija, kurią vėliau gali tekti gydyti – taip didėja sveikatai išlaidos ir apkrova sveikatos sistemai. Taigi galutinis rezultatas gali būti toks, kad iš pradžių atrodęs teigiamu sprendimas gali kainuoti daugiau finansinių resursų, reikalauti daugiau išteklių ir kaip tik apsunkinti sistemą.
„Taigi čia reikia pabrėžti pagrindinį principą – tvaraus produkto kūrimas prasideda nuo matavimo ir atspirties taško“, – akcentavo pranešėjas.
Atspirties taškas taip pat gali būti skirtingai pasirenkamas, pavyzdžiui, maisto pramonės įmonė gali pasirinkti maisto švaistymo tematiką.
Taigi dar prieš pradedant kurti tvarų produktą, stratego teigimu, būtina suprasti tvarumo tikslus, sukurti išplėstinį vertės grandinės žemėlapį, nustatyti prioritetines sritis, nustatyti matavimo būdus. O tai padarius jau galima nustatyti bazines vertes, sukurti matavimo praktiką/modelį, integruoti modelį į veiklą ir numatyti sprendimą.
„Taigi, jei galvojame, kad viską pradedame nuo sprendimo, tai čia jis yra tik aštuntas žingsnis po prasidėjusios tikslingo komandos darbo“, – pasakojo forumo dalyvis.
Antras principas – ne produktas, o sprendimų ekosistema
Kalbant apie tvarius produktus ir paslaugas, dar viena klaida, kurią gali daryti verslas, – galvojimas, kad viskas sukasi tik apie patį produktą ar paslaugą.
„Mes nesame izoliuoti tik savo kontekste. Turime žiūrėti į visą grandinę, turime matuoti ne tik savo emisijas ir poveikį, bet ir visos grandinės, kuri yra susijusi su mūsų veikla. Žiūrėdami į grandinę turime rasti silpnąsias puses, net jei tai nesusiję su mūsų veikla“, – tęsė A. Grigorjevas.
Čia pavyzdžiu strategas pasirinko paminėti elektrinį virdulį, kur svarbi visa grandinė – nuo gaminimo, įsigijimo, pristatymo, elektros sunaudojimo, vartotojo patirties, tarnavimo laiko iki išmetimo.
„Ir net, pavyzdžiui, pakeitus, kad jis užvirintų vandenį greičiau, galima padaryti labai didelį pokytį“, – svarstė pranešėjas.
Atradus grandinėje dalis, kurios gali būti keičiamos, reikėtų nuspręsti, ar jas galima pagerinti, ar transformuoti, ar kompensuoti.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvos verslo forume skaitytą pranešimą „Tvaraus produkto vystymas: produkto dimensijos, vystymo principai, komandos specifika, produkto sprendimų įtaką komercijai“. Daugiau pranešimų galite rasti ČIA.
