Forumo dalyvis pastebi, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriuos akcentuoja Europos Komisija regionų politikoje, yra tolygus visos teritorijos vystymasis.

„Vadinasi, valstybei geriausia turėti ne vieną gerai išsivysčiusį regioną, o kitą – atsilikusį. Kokia padėtis šiuo klausimu Lietuvoje? Mūsų šalyje tas netolygumas akivaizdus: tokių regionų kaip Vilnius ar Utena, Kaunas ar Tauragė ekonominis indėlis skiriasi beveik du kartus. Vadinasi, čia mes turime tam tikrų iššūkių, kuriuos reikėtų spręsti. Žinoma, galbūt Lietuvoje padėtis nėra tokia išskirtinė kaip mūsų šiaurinėje kaimyninėje Latvijoje, kuri praktiškai yra vieno miesto valstybė“, – pranešimo pradžioje pastebėjo architektas.

Tvarumas ir 20–80 taisyklė

Kalbėdamas apie miestų vystymąsi ir tvarumą G. Stauskis pirmiausia paminėjo daugeliui statybų sektoriuje žinomą taisyklę.

„20–80 arba 80–20. Tai reiškia, kad mažesnė dalis įmonių kreipia dėmesį į tvarumą savo veikloje, – projektuoja ir vysto tvarius projektus, bet užima rinkoje liūto dalį. O didžioji dalis įmonių, užimančių mažąją rinkos dalį, stato taip, kad tik būtų įvykdyti būtiniausi reglamento reikalavimai, nes rinkoje visada atsiras pirkėjų, kurie tokį produktą pirks“, – pastebėjimu dalijosi forumo dalyvis.

Tačiau čia ir kyla viena iš problemų statybų sektoriuje. Jauni specialistai, neturintys žinių, patirties tvaraus vystymo srityje, greičiausiai atsidurs tarp tų 80 proc. įmonių.

„Be to, įmonių, kurios vysto tvarius projektus, užsakovais dažnai tampa solidžios ir savo reputacija besirūpinančios įmonės, o tai reiškia, kad ir atlyginimai jose gali būti didesni“, – toliau savo pranešimą tęsė urbanistas.

Tvaraus vystymosi bruožai

Galvojant apie tvarų miestų planavimą G. Stauskis siūlė pirmiausia suprasti, kad miestas, planuojant jį tvariai, neapsiriboja vien savo administracinėmis ribomis.

„Į jį reikia žiūrėti kaip į regioną, nes yra daugybė sistemų, tokių kaip sveikatos apsauga, transportas, švietimas, ir jos peržengia administracines ribas. Miestas visiems – ir gražus posakis, ir praktinis darbų laukas, nes vis dar yra daug barjerų tam tikrai daliai žmonių (su negalia, senjorai, vaikai), jie kartais neranda sau vietos mieste, nes šie daugiausia orientuojasi į jaunus, veržlius ir ekonomiškai apsirūpinusius gyventojus“, – pastebėjimais dalijosi jis.

Dar vienas iš svarių ir visuomenės jau suprastų tvaraus miesto bruožų – aplinkos kokybė.

„Tai jau tapo šių laikų universalia vertybe. Mes sprendžiame iš to, kad ypač dabar žmonės renkasi gyventi tą aplinką, kuri suteikia kokybės, kartais jie galbūt netgi daro kompromisą dėl būsto ar darbo vietos kokybės“, – kalbėjo architektas.

Be to, tvaraus miesto neišvengiamas atributas – „žalieji“ pastatai, kurie, pasak pranešėjo, yra „flagmanai“ rinkoje, rodo kelią kitiems.

„Žaliųjų“ pastatų pranašumai

Kalbėdamas apie „žaliuosius“ pastatus, G. Stauskis paminėjo Pasaulio banko atliktą tyrimą, kuris parodė, kuo faktiškai pranašūs tokio tipo pastatai. Kaip rodo tyrimas, dirbant tokiuose pastatuose darbuotojų produktyvumas išauga 18 proc.; jei tokiame pastate įrengtos prekybos patalpos, pardavimas gali išaugti 15–40 proc., o skambinančiųjų aptarnavimo greitis padidėja 10–25 proc.

Visgi biurų vakansinės (laisvos) vietos skirtinguose Lietuvos miestuose rodo, kad „žaliųjų“ biurų poreikį dar ne visų miestų verslai supranta vienodai.

„Didžiausias toks poreikis yra Vilniuje, nes čia daugiausia vakansinių vietų turi žemesnės klasės biurai. O Klaipėdoje geresnės kokybės biurai turi daugiausia laisvų vietų“, – pranešimą tęsė architektas.

Lietuvos verslų požiūrį į tvarumą atskleidžia ir patys statybų sektoriaus projektai. Tik 10 proc. visų pastatų, kuriuos per paskutinius metus pastatė vystytojai, yra sertifikuoti pagal kurį nors tvarumo sertifikatą. Visgi Žaliųjų pastatų tarybos apklausa rodo, kad 80 proc. verslų svarbi aplinkos kokybė, 75 proc. – ar pastatas taupo energiją, 75 proc. – geras mikroklimatas.

Pagrindinės tvaraus vystymo problemos ir iššūkiai

„Tvari ekonomika yra mūsų siekis. Tačiau kartu suprantame, kad kiekvienas augimas suponuoja susitraukimą. Kartais džiaugiamės dideliais procentiniais augimais, bet pamirštame, kad tai yra momentinis dalykas, pavyzdžiui, kaimynai skandinavai neturi labai didelių augimų, bet ir didelių nuopuolių ten nėra“, – toliau apie tvarų vystymąsi kalbėjo architektas.

Čia jis paminėjo ir pagal programą „Kurk Lietuvai“ 2018 m. atliktos verslo dalyvių apklausos rezultatus. Tyrimo metu buvo išskirti pagrindiniai aspektai, trukdantys tvariai plėtrai ir vystymuisi. Tarp įvardytų priežasčių – planavimo kultūros stoka: „Žinoma, kultūra yra toks ilgalaikis dalykas, kuris negali greitai pasikeisti patobulinus įstatymus ar atsiradus naujoms praktikoms. Tai reikalauja didesnio įdirbio ir ilgesnės patirties.“

Tarp kitų minimų problemų – planavimo kokybė, urbanistinė politika, darnus judumas, socialinė gerovė, regionų politika, būstas ir paslaugos.

„Mane gal labiausiai nustebino, kad paskutinėje vietoje atsidūrė stebėsena. Vadinasi, mes vis dar mažai rūpinamės pasekmėmis to, kas vyksta su miestais įgyvendinus plėtros projektus“, – pastebėjo G. Stauskis.

Pasak jo, su šiomis problemos yra susiję ir pagrindiniai tvaraus miesto vystymosi iššūkiai: darni urbanizacija, poveikio aplinkai mažinimas, prieinama judumo sistema, miesto ir priemiesčių ryšiai.

„Besivystantys miestai jau dabar gali pasirinkti iš išbandytų modelių: tai ir tvaraus judumo planavimas, ir gamta grįsti sprendimai, miesto ir vystymo planavimas, išmanieji sprendimai. Tačiau yra viena sritis, kuri Lietuvos miestuose dar sunkiai išjuda iš mirties taško, – tai tvari vandentvarka: vis dar didelę dalį lietaus nukreipiame į nuotekų sistemas, o nuo to kenčia ir mūsų kraštovaizdis“, – konstatavo forumo dalyvis.

Tai visgi kokie pagrindiniai principai, kuriuos turėtų atitikti tvarus miestas? G. Stauskio nuomone, tai – ilgalaikis naudojimas, pasigėrėjimas, tausojimas, priežiūra ir galiausiai – pasididžiavimas.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvos verslo forume skaitytą pranešimą „Tvaraus miesto pranašumai ir iššūkiai“. Daugiau pranešimų galite rasti ČIA.