„Mūsų bendrovė su 1,3 proc. dirbamos lietuviškos žemės sugebės pagaminti visą produktų krepšelį 10 proc. Lietuvos vartotojų. Ir tai galiu garantuoti, kad įvyks, kai mes realizuosime visus savo mokslinių tyrimų ir plėtros projektus“, – užtikrintai nuotoliniu būdu vykusiame renginyje kalbėjo grupės vadovas.
Kaip pasakojo K. Juščius, „AUGA group“ ekologijos srityje dirba jau trejetą metų ir kol kas įmonei pavyko tapti didžiausia tokio tipo bendrove Europoje su 1,2 tūkst. darbuotojų.
„Tokiam siauram ir nišiniam verslui kaip ekologija esame tikrai labai dideli ir padarę daug šioje srityje. Jau prieš trejus metus pradėjome diegti pirmąsias savo grupės tvarumo deklaracijas ir jose skaičiuoti savo emisijas“, – prisiminė forumo dalyvis.
Vartotojai balsuoja mokėjimo kortelėmis
Kaip prisipažino grupės vadovas, pradėjus skaičiuoti, kiek anglies dvideginio sugeneruoja įmonių grupės darbas, visi nustebo – pasirodė, kad ekologiškas maistas dar nereiškia ir tvarumo. Todėl būti ne tik ekologiškiems, bet ir tvariems reikia įdėti nemažai pastangų.
„Kodėl nusprendėme eiti į tvaraus maisto sritį? Pirmiausiai dėl to, kad tikime ir jaučiame, kad vartotojams patiks, jei jie galės balsuoti savo mokėjimų kortelėmis ir pirkti švarius ir aplinkai draugiškus produktus“, – įsitikinęs K. Juščius, pasidalindamas ir apklausų duomenimis.
Jos rodo, kad vartotojai reikalauja tvarumo: 75 proc. sako, kad pakeistų vartojimo įpročius, kad sumažintų poveikį aplinkai; 71 proc. sako, kad tvarumo kriterijai daro įtaką jų pirkimo įpročiams; 79 proc. teigia, kad pakeis ar planuoja keisti prekių pasirinkimus dėl tvarumo kriterijų. Tiesa, tik 36 proc. įmonių atstovų mano, kad vartotojai iš tiesų tai daro.
„Mes, kaip bendrovė, nematome pasaulyje kompanijų, kurios galėtų realizuoti tokį žmonių poreikį – švariau ir tvariau gyventi, maitintis. Keista, jei žmonės sako, kad kažko nori, o niekas jiems nepasiūlo“, – retoriškai stebėjosi forumo dalyvis.
Žinoma, čia galima ir diskutuoti, kas pirmas – višta ar kiaušinis: rinkai pasiūlyti produktus, kurių nėra, bet viltis, kad vartotojai juos pirks, ar sulaukti aiškaus reikalavimo iš vartotojų ir tik tada gaminti.
„Jei pagalvotume apie Steve Jobs, kuris prieš daug metų būtų paklausęs žmonių, ar jie nori telefono su liečiamu ekranu, kuris turės aplikacijas, tikrai nedaugelis suprastų apie ką kalbama. Tačiau „Apple“ sukūrė kiaušinį, kuris labai patiko vartotojams. Kodėl to nėra maisto sektoriuje? Kodėl niekas nepradeda?“, – toliau savo pranešimą tęsė K. Juščius.
Verslininkas sutinka, kad visuomenėje dar trūksta supratimo apie tikrąsias klimato kaitos priežastis. Neretai vis dar galvojama, kad pagrindinė problema – nafta ir transportas, tačiau žemės ūkis, gyvulininkystė taip pat labai prisideda prie anglies dioksido išmetimo į atmosferą.
„Žemės ūkis, maisto grandinė yra vieni iš didžiausių teršėjų ir mes skelbiame iššūkį tai pakeisti“, – ryžtingai kalbėjo forumo dalyvis.
Nepakitusi maisto grandinė
Kalbėdamas apie taršos iš maisto sektoriaus priežastis, kaip vieną pagrindinių priežasčių K. Juščius įvardijo ilgus metus nepakitusią maisto grandinę.
„Ji yra labai ilga: nuo tiekėjų ūkininkams, iki supirkėjų, maisto perdirbėjų, prekybininkų. Jei bent kuris iš šių grandinės taškų atsisako bendradarbiauti, grandinė sutrūksta ir nebegali egzistuoti“, – aiškino ji.
Čia grupės vadovas mato ir kitą problemą – ūkininkai nenori patys gaminti produktų, priešinasi naujovėms, nes netiki, kad pavyks sėkmingai parduoti, nenori prisiimti didesnių įsipareigojimų. Nesuprasdami ir nejausdami papildomos naudos sau jie vengia keistis.
„O kodėl „AUGA group“ turėtų tuo užsiimti? Mes žinome, kaip švarų maistą pagaminti efektyviai ir galvojame, kad kažkas turi išspręsti šios grandinės problemas, butelio kakliukus. Ar tvariai mąstantis ūkininkas gali sau leisti šimtus tūkstančių investicijų? Turbūt ne? O ar gali traktorių gamintojai? Tikriausiai gali, bet nedaro“, – savo pastebėjimais dalijosi K. Juščius.
Pradėdami dirbti pagal savo strategiją gaminti produktus be kainos gamtai, įmonė išskyrė tris pagrindines veiklas, kurios žemės ūkyje yra atsakingos už 90 proc. CO2 emisijos, o tuomet savo mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą nukreipė į šias sritis, aiškinantis, kaip būtų galima sumažinti anglies dvideginio išeigą. Vienas sprendimas – iš atliekų gaminama energija žemės ūkio mašinoms, gamybos procesams, kitas – specializuota pašarų technologija, kuri mažintų gyvulininkystės įtaką metano emisijoms, dar vienas – augalininkystės sėjomaina, kur būtų auginami baltyminiai augalai, iš kurių būtų tenkinamas ne tik pašarų poreikis, bet ir augalai praturtintų dirvožemį anglimi, taip padedant neutralizuoti emisijas.
„Visą įgyvendinus tai jau būtų ne neutrali anglies dvideginio strategija, bet ir pliusine, nes taip būtų atiduodama energija ir kitiems sektoriams – žalioji energija nuo atliekinių produktų“, – vizionieriškai kalbėjo K. Juščius.
Į plačiuosius vandenis pasiruošęs išplaukti laivas
Kalbėdamas apie tai, kur šiuo metu įmonių grupė yra, jos vadovas tikino, kad bendrovės jau yra pastačiusios laivą, su kuriuo jau galima plaukti į plačiuosius vandenis.
„Jau beveik pasiruošę laivą nuleisti į vandenį. Tai bus tvarumo vėju nešamas laivas, kur sukviesta geriausia komanda ir vis daugiau žmonių jungiasi. Tikiu, kad kai mes atplauksime į skirtingus pasaulio uostus su savo produktais, sprendimais, juose jau lauks tvarių vartotojų bendruomenė. O kaip lietuvis džiaugiuosi, kad ant laivo burių bus parašytas mūsų įmonės pavadinimas“, – kalbėjo jis.
Bene labiausiai aktualus vartotojams klausimas, kalbant apie tvarią produkciją, – kaina. Čia K. Juščius tikino, kad grupės įmonės sugebės pagaminti tvarų maistą už tiek pat, kiek gaminamas įprastinis.
„Mes tai darome ne ekstensyviu būdu, o kuriame technologijas, kurios švarios. Ekologijoje egzistuoja problema, kad galvojama, kad jei viską darysi ekstensyviai, tai jau būsi tvarus. Atvirkščiai – čia nėra tvarumo, nes ekstensyvios technologijos nėra geras sprendimas: žemė turi savo ribotus resursus ir juo sunaudojus teks, pavyzdžiui, kirsti Amazonės miškus. Todėl tvarumas turi būti efektyvus, o ne ekstensyvus“, – tvirtino vadovas.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvos verslo forume skaitytą pranešimą „Ateities maistas – be kainos gamtai“. Daugiau pranešimų galite rasti ČIA.
