Išskirtiniai, koronoviruso ženklu pažymėti metai augino darbuotojų skaičių medicinos paslaugas teikiančiose bei žaibiškai prie rinkos poreikių prisitaikiusiose įmonėse.
Darbuotojų skaičių augino gamykla
Pagal naujų darbuotojų skaičių pernai įspūdingą šuolį demonstravo „Teltonikos“ įmonių grupei priklausanti elektronikos ir daiktų internetų gamybos kompanija „Teltonika EMS“. Per metus iki 2021 m. darbuotojų skaičių ji padidino nuo 74 iki 357 (augo 920 proc.)
„2020 metais įkūrėme naujas „Teltonika EMS“ patalpas su inovatyviomis gamybos linijomis. Naujoji gamyba įsikūrusi sostinės Liepkalnio gatvėje. Ji užtikrina pilną automatizavimą ir robotizavimą tokių procesų, kaip surinkimas, testavimas, lazerinis graviravimas, komponentų kalibravimas, ženklinimas, rūšiavimas ir pakavimas. Kad pagamintume milijonus sudėtingų prietaisų, apjungiame debesų kompiuteriją, robotiką bei „Big Data“ algoritmus“, – komentuoja įmonės atstovai.
Koronaviruso pandemijos akivaizdoje „Teltonika“ pradėjo ir naują telemedicinos verslo kryptį. Vienas ryškiausių praėjusių metų įvykių „Teltonikoje“ – dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato projektas. Kartu su Lietuvos ir užsienio šalių ekspertais buvo atlikti būtini moksliniai tyrimai, pagamintos spausdinto montažo plokštės, suprojektuotas ventiliacijos aparato prototipas, pasiruošta masinei gamybai ir pradėtas sertifikavimo procesas.
Paskutinį metų ketvirtį „Teltonikos“ įmonių grupė taip pat paskelbė apie vieną iš didžiausių investicijų – „Teltonika High Tech Hill“ projektą. Liepkalnio kalvoje ateityje įsikursiantis naujasis technologijų parkas talpins 1000 dabartinių darbo vietų ir sudarys galimybę atsirasti dar 2000 naujų. Projektą tikimasi įgyvendinti per 3-4 metus.
Augino susijungimai
Procentine prasme (net 844 proc.) darbuotojų skaičių išaugino ir ilgametes siuvimo tradicijas turinti, Alytuje veikianti siuvimo įmonė „Dainava“.
Jos valdybos pirmininkė Regina Morkūnienė portalui Delfi sakė, jog toks procentinis šuolis įvyko reorganizavus ir prisijungus įmonę „Dainavos siuvimas“.
Ji sako, kad įmonė turi nuolatinius užsakovus, tačiau kas bus nuo vasaros – visiškai neaišku.
„Dabar dar turime užsakymų iki balandžio, – siuvame vasaros sezonui. Nuo balandžio pabaigos pradėsime gaminti 2021-2022 metų kolekcijas žiemos sezonui. Bet dėl tolesnių kolekcijų ir kas bus tie mūsų užsakovai, neturime optimistinės informacijos, nors anksčiau tokiu laiku ją jau turėdavome, o dabar situacija labai neaiški. Be abejo, kažkokių užsakymų turėsime, bet kiek ir kokių, dar nežinia“, – sakė Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Švedijos ir kitų šalių užsakovams siuvančios įmonės valdybos pirmininkė.
Į trejetuką taip pat pakliuvo Klaipėdoje veikianti tarptautinė personalo nuomos paslaugas teikianti bendrovė „Marino personalas“, dar žinoma, kaip „Baltic Employees“. Ji personalo skaičių išaugino iki 703 proc.
Įspūdingus šuolius procentine prasme (618 proc.) padarė sostinėje veikianti ir paslaugas gamybos, logistikos ir paslaugų sektoriams daugelyje Europos šalių teikianti įmonė „Darbius“.
Ketvirtoje pozicijoje (580 proc.) atsidūrė Šilalės rajone, Kaltinėnuose registruoti, o Tauragėje duoną, šakočius ir kitą produkciją kepantys ir Vakarų Lietuvos rinkoje ją realizuojantys duonos namai „Meduolis“ . Pasak jos direktorės Irenos Kamandulienės, kad tokio didelio procentinio įdarbinimo paslaptis paprasta. Į šią įmonę buvo perkelti bankrutavusios bendrovės „Molupis ir Ko“ darbuotojai.
Penktoje vietoje nuo 74 iki 495 darbuotojų išaugino bendrovė „Montuotojas“.
Kurjerių, valytojų ir medikų metai
Tarp 250 ir daugiau darbuotoj7 įdarbinusių bendrovių daugiausiai darbo vietų sukūrė maisto prekių pristatymo į namus paslaugos tiekėja „Barbora“. Nuo praėjusių metų pradžios darbuotojų skaičius nuo 532 išaugo iki 1327.
Tarp tokių lyderių atsidūrė sostinėje valymo paslaugas teikianti įmonė „Valo City“ (nuo 340 iki 755), Kauno universitetinė ligoninė (nuo 1839 iki 3473), bei elektroninės komercijos įmonės „Pigu“ ( nuo344 iki 586) ir „Vinted“ (nuo 333 iki 566).
Tarp šiame straipsnyje minėtų įmonių, didžiausi mėnesio atlyginimai (mediana) buvo mokami „Vinted“ (3312,21 Eur), Kauno universitetinėje ligoninėje (2131,67 Eur) bei „Teltonika EMS“ (1820 Eur). Mažiausiai dosnūs buvo „Darbius“ (725,34 Eur.) „Dainava“ (718 Eur) bei „Valo City“ (560 Eur.).
Daugiau mažino nei didino
„Pernai metai išsiskiria tuo, kad didesnė dalis Lietuvos įmonių darbuotojų mažino, o ne didino, – komentuoja įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tai ir tiesioginės pandemijos bei dviejų karantinų pasekmės (daugiausia iš labiausiai „sustabdytų“ ūkio sektorių), tai ir pačių žmonių apsisprendimas – pvz., į savo tėvynę grįžo nemažai užsieniečių imigrantų, dirbusių Lietuvos statybos ar transporto sektoriuose, į pensiją išėjo ne vienas pedagogas, kuris būdamas pensinio amžiaus dar darbavosi mokykloje, bet pabūgęs koronaviruso, pasinaudojo savo teise į užtarnautą poilsį.“
Anot pašnekovo, tradiciškai labiausiai (skaičiuojant procentais) visuomet auga pačios mažiausios įmonės, turinčios keletą ar vieną darbuotoją, nes pasamdyti antrą darbuotoją šalia pirmojo tikrai nėra sunku, o skaičiuojant santykinai, matomas net 100 proc. augimas. Kuo įmonės didesnė, tuo šimtais ar net dešimtimis procentų augti jai sunkiau.
„Visuomet yra sektorių, o neaugančiuose sektoriuose ir paskirų įmonių, kurios auga net ir krizės akivaizdoje, – įsitikinęs S. Žilinskas, – vieni naudojasi būtent krizės suteikiamomis progomis, kitiems per krizę tiesiog tradiciškai daugiau darbo (pvz. skolų išieškojimo kompanijoms, antstolių kontoroms, o dabartinės krizės metu – IT kompanijoms, kurjeriams), treti sugalvoja, kaip perorientuoti savo verslą ar imasi naujo, randa nišą, kuri atsivėrė būtent krizės ar pandemijos metu.
Ketvirti, nusitaiko į namuose sėdinčių lietuvių pinigus: ekonomistų teigimu, dabar bankuose laikome rekordinį pinigų kiekį, o leisti stambiems pirkiniams dėl karantino negalime, tad investuojame į viską, kas gali apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo, pvz. į nekilnojamąjį turtą.
Penkti – pramonės sektorius – pasinaudojo dėl pandemijos sutrikusiomis tiekimo iš Azijos šalių grandinėmis ir pasiūlė savo paslaugas. Todėl labiausiai augusių TOP matome ir dėsningai čia atsidūrusių sektorių atstoves (elektronikos, pramonės, krovinių gabenimo, statybos, kurjerių paslaugų), tiek ir įmones, sugebėjusias rasti nišų ir pandemijos metu. Atskira kalba apie personalo nuomos įmones, kurių personalo „pulsavimas“ rodo darbo jėgos pasiūlos ir paklausos svyravimus rinkoje.“
„Natūralu, kad augti paprasčiau ten, kur yra pakankamai darbo jėgos – todėl paprastai daugiau „išsipūtusių“ kompanijų suskaičiuojama didmiesčiuose, – reziumuoja „Creditreform Lietuva“ direktorius, – iš kitos pusės, dabartiniais nuotolinio darbo laikais įdarbinti žmones iš bet kurio Lietuvos miesto ar miestelio, nors darbdavys yra, sakykim, Anykščiuose, nėra problemos. Ypač tai pasakytina apie paslaugų sektorių. Beje, IT kompanijos su nutolusiais darbuotojais dirbo jau gerokai iki pandemijos. Žinant, kad Lietuvoje egzistuoja didelis IT specialistų deficitas, gali būti, kad nemažą dalį IT kompanijų personalo sudaro ne darbdavio buvimo vietoje gyvenantys darbuotojai.“
„Creditreform“ duomenimis, Lietuvoje pernai iš viso veikė 19 531 įmonė, turinti 10 ir daugiau darbuotojų.
33,5 proc. įmonių personalo skaičius pernai išaugo (56 823). Personalas mažėjo net 10 165 įmonėse ir darbuotojų sumažėjimas siekė 79 144 asmenis.
