Tad darbuotojas organizacijoje vis labiau ieško prasmės, vartotojai tampa išrankesni prekės ženklui, nes nori būti socialiai atsakingi, o partneriai socialinę atsakomybę suvokia, kaip kompanijos brandumą ir atsakingumą. Taigi, socialinė atsakomybė versle įgauna vis didesnę reikšmę konkurencingumo atžvilgiu.
Apie tai, kaip ir kiek verslo organizacijos gali ir turėtų įsitraukti į socialinių problemų sprendimą, apie galimybę derinti gerus darbus ir pelną bei galimybes susikurti išskirtinį konkurencinį pranašumą, pasakoja ekonomistė, doc. dr. Virginija Poškutė, ISM Vadovų magistrantūros modulio Rinkų ir verslo konkurencingumas vadovė.
– Vis daugiau organizacijų atsigręžia ne tik į pelno siekimą, tačiau komunikuoja savo vertybes bei gerus darbus. Virginija, ar būti socialiai atsakingu verslu šiandien jau privalu?
– Jau kurį laiką Lietuvos (ir ne tik) verslo organizacijos vis dažniau inicijuoja įvairias socialines iniciatyvas ir deklaruoja savo socialinę atsakomybę. Tai vis dažniau tampa tarsi norma versle – beveik visi kalba apie socialiai atsakingą verslą ir atsakingą ar sąmoningą kapitalizmą. Įvairūs autoriai ir akademinėje, ir viešoje erdvėje vis dažniau pasisako apie tai, kad verslas XXI amžiuje jau nebegali veikti pagal laukinio kapitalizmo taisykles, kai siekiant didinti pelną akcininkams, nepaisomi aplinkos ar darbuotojų interesai.
Tad aplinkos matymas ir reagavimas į problemas tampa lyg ir norma versle: kai kurios organizacijos jau kurį laiką viešina savo vykdomas įvairias socialines akcijas, remia (savo pelno dalimi ar darbuotojų apmokamu laiku) įvairias iniciatyvas, dažnai visai nesusijusias su jų verslo specifika. Pavyzdžiui, sportą, gyvūnų prieglaudas, vaikus iš socialiai pažeidžiamų šeimų ir pan. Kitos organizacijos labiau reaguoja į savo tiesioginę aplinką ir siekia padaryti teigiamą poveikį ten. Pavyzdžiui, suteikiant savo darbuotojams papildomą sveikatos draudimą ar papildomas poilsio dienas, gerinant aplinką bendruomenėms, kuriose verslas veikia, daugiau nei reikalaujama pagal įstatymus ar panašiai. Žinoma, bet koks geras darbas yra prasmingas. Tokia veikla dažnai traktuojama, kaip socialinė investicija į gerus santykius su darbuotojais, bendruomene, visuomene ar bet kuria kita grupe, kuriai daromas teigiamas poveikis.
– Verslas privalo veikti reaguodamas į aplinką. Jau išsiaiškinome, kad socialinė atsakomybė įgauna vis didesnę prasmę verslo bendruomenėje. Tačiau kas diktuoja šį poreikį?
– Verslo jautrumas aplinkai tampa vis aktualesnis siekiant tapti sėkminga organizacija. Bet kokia verslo organizacija buvo ir tapo sėkminga tik tuomet, kaip buvo atliepiami visuomenės interesai arba sukuriamas poreikis to verslo paslaugoms. Visuomenė, bendruomenės, kuriose verslas veikia, klientai tampa vis brandesni ir reiklesni verslui. Ypač tai pasakytina apie jaunąją, tūkstantmečio, kartą. Šios kartos atstovai tikisi, kad organizacija, kurioje jie dirba, iš kurios perka paslaugas ar prekes, neimituos socialiai atsakingos veiklos, o iš tiesų darys poveikį visuomenei.
Tad kuo ir kaip verslas gali užsiimti siekdamas ilgalaikės sėkmės vis labiau priklausys nuo jaunosios kartos su vis didėjančiais lūkesčiais, kaip ir koks verslas turėtų būti.
– Dauguma socialinę atsakomybę įsivaizduoja, kaip pastangų ir papildomų resursų reikalaujančią papildomą veiklą. Tačiau ar įsitraukimas į socialinių problemų sprendimą gali tapti pelninga veikla?
– Socialinių problemų sprendimas gali tapti verslui ne tik savo veiklos įprasminimo, bet ir pelno šaltiniu. Vis dažniau suvokiama, kad pavieniai asmenys, verslas, visuomenė ir valstybė yra glaudžiai susiję. Sėkmingas ir tvarus verslas – nauda valstybei, galimybė surinkti daugiau mokesčių kokybiškam viešajam sektoriui. Geresnį gyvenimo lygį sau galintis leisti klientas – galimybė verslui kurti daugiau paslaugų klientams ir gauti daugiau pelno. Kokybiškas viešasis sektorius – protingi teisės aktai verslui, išmintingas viešųjų finansų valdymas ir kokybiškos viešosios paslaugos. Tad labai aiškus verslo interesas turi būti ir yra sėkminga visuomenė ir tvarus viešasis sektorius.
Tačiau dažnai pavienės verslo veiklos visgi nepajėgia išspręsti didesnių socialinių visuomenės skaudulių – dauguma įvairių verslo socialinių iniciatyvų nėra tvarios. Tai nutinka ir dėl to, kad lėšos, kurias verslo organizacijos gali skirti tokioms veikloms, yra baigtinės ir dažnai pasirenkamos paramai sritys, kuriose verslas ne visada turi kompetencijas.
Tad siekiant didesnio poveikio visuomenei, valstybei ir prasmingesnės veiklos, galima į socialines problemas žiūrėti ne tik kaip į kliūtį verslo vystymui, bet kaip ir į galimybę verslo krypčiai. Ypatingai kalbant apie tas sritis, kurios tiesiogiai susijusios su verslo organizacijos vykdoma veikla ir kur verslas turi ar gali įgyti kompetencijų.
– Ilgą laiką buvo traktuojama, kad socialinė politika ir socialinių problemų sprendimas – valstybės ir valstybinių institucijų atsakomybė. Ar Jūs teigiate, kad verslas taip pat turėtų įsitraukti į socialinių problemų sprendimą? Kodėl verslo organizacijos turėtų tai daryti?
– Verslo siekis spręsti vieną ar kitą socialinę problemą, tiesiogiai susijusią su verslu, gali tapti ir puikiu postūmiu inovacijoms organizacijoje. O jos savo ruožtu prisideda prie konkurencinio pranašumo įgijimo rinkoje. Tokiais atvejais jau nekalbama apie filantropines veiklas ar siekį daryti teigiamą poveikį visuomenei tose srityse, kurios tiesiogiai nesusiję su verslo veikla. Akademinėje bendruomenėje vis dažniau kalbama apie pasidalytosios vertės kūrimo pavyzdžius, kuomet buvę apribojimai verslui, kai organizacijos stengiasi juos išspręsti, tampa naujomis rinkomis, naujais klientais, didesniu pelnu dėl mažesnių verslo sąnaudų, labiau motyvuotais darbuotojais ir t.t. Taip kuriama vertė organizacijai, didėja jos konkurencingumas rinkoje, tačiau kartu daromas teigiamas poveikis visuomenei, kuri verslo padedama gali pasiekti didesnės pažangos.
Ir tokių pavyzdžių sparčiai daugėja: tai ir draudimo kompanijos „Discovery Ltd.“ Pietų Afrikos Respublikoje, kurioje dauguma gyventojų neturi valstybės sveikatos draudimo, iniciatyvos sudaryti galimybes žmonėms su mažomis ir vidutinėmis pajamomis, draustis privačiu sveikatos draudimu. Dabar ši kompanija turi didžiausią draudimo rinką ne tik PAR, bet ir daugelyje kitų šalių. Kompanija to pasiekė išnaudodama savo „know-how“ ir įdarbindama elgsenos ekonomikos principus. Informacinių technologijų kompanijos, investuodamos į gyventojų švietimą mažiau turtingose šalyse, ne tik augina sau klientus, bet ir kvalifikuotus darbuotojus (pavyzdžiui, „Cisco“ Indijoje). Norvegijos trąšas gaminanti įmonė „Yara“ vystydama verslą Afrikoje ne tik subūrė tarptautines organizacijas ir pritraukė lėšų infrastruktūros vystymui, bet ir koordinavo didžiulį žemės ūkio koridoriaus Tanzanijoje kūrimą. Bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis ir vietos valdžia buvo skatinamas ir skaidresnės verslo aplinkos kūrimas.
– Ką rodo tokie pavyzdžiai?
– Tokie vis dažnėjantys pavyzdžiai rodo, kad verslo sėkmė gali puikiausiai derėti su vertės ir teigiamo poveikio kūrimu visuomenėje – pirmuoju paminėtu atveju daug šalies gyventojų įgijo teisę į sveikatos draudimą, kurio anksčiau neturėjo, o antruoju – įgijo išsilavinimą, kuris anksčiau nebuvo žmonėms prieinamas, trečiuoju – pagerėjo susisiekimas ne tik verslui, bet visiems šalies gyventojams, penkiasdešimčia procentų padidėjo Tanzanijos žemdirbių produktyvumas.
Tad verslo organizacijos ilgalaikio tvarumo ir konkurencingumo siekis glaudžiai susijęs su jo pasirengimu atliepti visuomenės socialinius poreikius. Verslo vadovams, siekiantiems ilgalaikės finansinės sėkmės, konkurencinio pranašumo ir prasmingos veiklos, tikslinga persvarstyti, ar verslo apribojimai ar kliūtys negalėtų tapti verslo galimybėmis.
