Jau nuo praėjusios vasaros Europos Komisija, atstovaudama sąjungos narėms, derasi su perspektyviomis COVID–19 vakcinos gamintojomis dėl reikiamo Europos šalims kiekio. Iki šiol bendras ES vakcinų portfelis yra 2,3 mlrd. dozių – daugiau nei reikia visiems ES gyventojams apsaugoti. Skelbiama, kad ES jau užsitikrino reikiamą vakcinų skaičių išankstinėmis sutartimis. Vilčių, kad vakcina bus plačiau prieinama, teikia ir tai, kad ją gaminančios įmonės persiplanuos savo pajėgumus ir taip padidins gamybą, o galbūt į patvirtintų vakcinų sąrašą pateks vis daugiau bendrovių.

Kol Lietuvoje po truputį vyksta vakcinavimo procesas, verslas jau galvoja ir ieško galimybių, kaip nuo koronaviruso paskiepyti savo darbuotojus. Į įmonę įsisukęs koronavirusas ne tik stabdo bendrovės veiklą iš dalies ar visai, bet ir stipriau užtraukia rankinį stabdį visam šalies ekonomikos atsigavimui nuo pandemijos.

Su vakcinos gamintojais verslui dėl vakcinos derėtis neuždrausta, tačiau suprantama, kad nei atskiros įmonės, nei įmonių asociacijos ar net Briuselyje tam tikrus sektorius atstovaujančios organizacijos neturi pakankamai derybinių galių, kad užsitikrintų vakcina čia ir dabar, kai dėl jų kovoja visos pasaulio šalys ar tokia galinga jėga kaip Europos Sąjunga.

Todėl Lietuvoje tenka verslui laukti, kol nedideliais kiekiais į šalį atkeliaujanti vakcina pasieks pačius pažeidžiamiausius, o vėliau galbūt bus prieinama ir privačiam sektoriui. Tiesa, palaukti gali tekti dar ilgai.

Kol visos šalys kovoja dėl vakcinos, Lietuva praėjusią savaitę Vyriausybės sprendimu atsisakė papildomai pirkti 310 tūkst. dozių JAV gamintojos „Moderna“ vakcinų. Iš pradžių Vyriausybė teigė, kad toks sprendimas priimtas, nes vakcinos gamintojas trečdaliu padidino produkto kainą.

Foto: AP / Scanpix

Portalui Delfi atsiųstame naujausiame komentare Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rašo, kad papildomai siūlytos „Moderna“ vakcinos dozės nebūtų pagerinusios Lietuvos situacijos dėl šiomis dienomis gaunamo mažo vakcinų kiekio, nes „siūlytos papildomos dozės Lietuvą būtų pasiekusios tik ketvirtąjį metų ketvirtį“. Pagal dabar jau užsakytus vakcinų kiekius, tuo metu Lietuva jau turėtų 496 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių.

„Ši priežastis buvo pagrindinė, kodėl Vyriausybė nedalyvavo skelbtame vakcinų aukcione“, – atsako SAM į užklausą.

Darbuotojų tyrimams dėl COVID–19 išleidžia dešimtis tūkstančių

Kad verslas ne mažiau nei karantine įšaldyta visuomenė laukia platesnio ir spartesnio vakcinacijos proceso, ginčytis būtų sunku. Jau dabar gamybos bei mažmeninės prekybos įmonės, kurioms karantino metu leidžiama veikla, išleidžia daugybę eurų nuolat tirdamos savo darbuotojus: kad tik netyčia veiklos nesustabdytų sunkiai kontroliuojamas koronavirusas.

Prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė teigė, kad atsiradus galimybei darbuotojus skiepyti nuo COVID-10 bendrovės lėšomis, įmonė ja pasinaudotų.

„Esame apklausę privačias sveikatos priežiūros įstaigas dėl tokios vakcinacijos galimybės: šiuo metu tokios galimybės nėra ir prognozuoti kokius nors terminus niekas nesiima“, – teigė ji.

Bendrovės vadovė taip pat pridėjo, kad nors kainos klausimas išlieka aktualus, visgi esant tokiai situacijai tai – antraeilis dalykas. Be to, bendrovė būtų pasiruošusi skiepyti darbuotojus nuo koronaviruso, nes jau dabar kasmet suteikia galimybę pasiskiepyti nuo gripo.

„Pernai norinčių skiepytis nuo sezoninio gripo buvo daugiau nei įprastai – bendrovės lėšomis buvo paskiepyti beveik 30 proc. mūsų darbuotojų. Prognozuoju, kad nuo COVID–19 norėtų pasiskiepyti daugiau nei 50 proc. mūsų darbuotojų“, – įžvelgė pašnekovė.

Foto: Organizacijos nuotr.

Nepakankamą pagreitį įgavusi vakcinacija įmonėms finansiškai kerta ne tik bandant apsaugoti darbuotojus, bet ir klientus. Nuo pandemijos pradžios prekybos tinklas „Maxima“ papildomai kiekvieną mėnesį skiria 300 tūkst. eurų, kad būtų užtikrintas saugus apsipirkimas klientams ir saugi darbo aplinka darbuotojams.

Papildomai išlaidų patiria ir tie verslai, kurie norėdami išvengti koronaviruso savo veikloje, profilaktiškai tikrina savo darbuotojus nuo viruso.

„Mūsų įmonėje pasiteisinęs sprendimas – profilaktinis darbuotojų tikrinimas nuo COVID–19, kai pastebime tuose pačiuose padaliniuose bent kelis pasikartojančius susirgimus“, – kalbėjo J. Bivainytė, pridėjusi, kad pernai tokiems tyrimams bendrovė išleido daugiau nei 33 tūkst. eurų.

Pasiruošę laukti

Kosmetikos ir higienos prekes gaminančios įmonės „Biok laboratorija“ direktorė Romualda Stragienė prisipažino, kad laukia galimybės, kai verslas galės savo iniciatyva skiepyti darbuotojus, tačiau pagal jai girdėtas žinias – palaukti dar reikės.

„Nesame prioritetų sąraše. Tuo pasidomėjome ir pamatėme, kad iki mūsų vakcinavimas ateis pakankamai vėlai, nes gamybos įmonės nėra prioritetinės“, – kalbėjo ji.

Romualda Stragienė
Foto: Asmeninins albumas

Gamybinės įmonės vadovė teigė, kad kol laukia ir žiūri, kas bus, jau yra apsisprendusi, kad, jei galimybė būtų, svarstytų savo lėšomis skiepyti darbuotojus nuo COVID–19.

„Nes jie visą laiką eina į darbą kaip į frontą: susitinka su žmonėmis pamainose, kontaktuoja. Kai pasikalbu su darbuotojais, išgirstu, kad jie nerimauja, nes turi šeimas, kai kurie – ir vyresnio amžiaus žmonių šeimose, ir bijo parsinešti virusą namo“, – komentavo pašnekovė.

Pasak jos, kol darbuotojų vakcinacija atrodo toli, bandoma viruso rizikas valdyti rekomenduojamomis priemonėmis, atskiriant pamainas ir pan.

Gėrimus gaminančios įmonės „Kalnapilis-Tauras grupė“ direktorius Marijus Kirstukas pasakojo, kad kol kas bendrovė turi galimybę ir stengiasi, kiek gali, testuoti darbuotojus.

Marijus Kirstukas
Foto: Organizatorių archyvas

„Ypač po didesnių švenčių. Stengiamės, kad darbuotojai, jei norėtų, turėtų galimybę testuotis“, – sakė jis, pridėdamas, kad išlaidos testavimui šiuo metu nėra labai didelės.

Pasak jo, galimybė skiepyti darbuotojus verslui būtų labai didelė nauda, o įmonė prisiimtu visus to kaštus: „Aktyviai ieškome galimybės. Kai tik buvo patvirtintos vakcinos, iškart nusprendėme, kad kai tik bus galima gauti vakcinos komerciniu būdu, norėsime vakcinos“.

Panašiai mąsto ir įmonės „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačiauskas: nors bendrovėje reguliariai darbuotojų testavimas nėra atliekamas, visgi įmonė patiria kitų išlaidų dėl nepasibaigiančios pandemijos: apsaugos priemonės, pamainų atskyrimai, pajėgumų pergalvojimas.

SAM kalba apie šių metų ketvirtą ketvirtį

Portalui Delfi atsiųstame Sveikatos ir apsaugos ministerijos (SAM) komentare rašoma, kad šiuo metu ES šalims vakcinų gamintojai neužtikrina reikalingų tiekiamų šalims vakcinų kiekių, tad šiuo metu privačiam sektoriui įsigyti vakcinų iš valstybės ar tiesiogiai iš skiepų gamintojų nėra galimybės.

„Baigus visų prioritetinių grupių skiepijimą šių metų ketvirtą ketvirtį ir likus nepanaudotiems vakcinų kiekiams, vakcina galėtų būti pasiūlyta ir privačiam sektoriui. Privatus sektorius ir šiuo metu gali dalyvauti vakcinavimo procese, vakcinuojant asmenis pagal ministro patvirtintą prioritetinių grupių vakcinavimo tvarką“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Taip pat komentare pridedama, kad valdžios dialogas su privačiu sektoriumi vyksta ir, „preliminariais skaičiavimais privatus sektorius turėtų galimybę vakcinuoti savo darbuotojus savarankiškai šių metų ketvirtą ketvirtį“.

Vaistinės atviros prisidėti prie vakcinacijos proceso

Prie tikslų pasiekti 70 proc. paskiepytų gyventojų prisijungtų ir vaistinės.

Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė džiaugėsi, kad vis daugiau vaistininkų sulaukia vakcinos ir jau laukia antrosios. Skaičiuojama, kad mažesni miestai jau pasirūpino, kad vaistinėse dirbantys darbuotojai būtų paskiepyti vieni iš pirmųjų. Tai jau padaryta Molėtuose, Ignalinoje, Ariogaloje, Šilalėje ir dar kituose miestuose.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Savo ruožtu, mes patys labai gilinamės į tai, kokius reikalavimus reikėtų atitikti norint skiepyti, nes esame atviri partnerystei dėl skiepų nuo COVID-19“, – teigė ji.

Kol kas nėra indikacijų, kad būtų galima įsigyti privačiai

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vykdantysis direktorius Laimutis Paškevičius taip pat teigia, kad šiuo metu sunku planuoti, kada vakcina bus prieinama privačiam sektoriui.

„Europos Sąjunga susitarusi dėl vertybinių etikos normų, solidarumo ir vakcinas šalys gauna pagal gyventojų skaičių. Iki tol, kol nėra patenkintas valstybių poreikis visus gyventojus paskiepyti nemokamai, nebus ir galimybės įsigyti komercinės vakcinos“, – aiškino pašnekovas.

Pasak L. Paškevičiaus, privačios sveikatos priežiūros įstaigos sulaukia užklausų tiek iš pacientų, tiek iš darbdavių apie galimybę pasiskiepyti privačiai, tačiau kiek privačios įstaigos kreipiasi tiek į vakcinos gamintojus, tiek į tiekėjus, nesulaukia jokių indikacijų, kad būtų galima jų įsigyti.

Laimutis Paškevičius

„Ir čia nėra net klausimo apie kainą. Tiesiog prioritetas – aprūpinti valstybes“, – pridėjo jis.

Pašnekovas teigė, kad nors privatus verslas galėtų jungtis ir į vakcinų gamintojus kreiptis susivieniję ar per asociacijas, vargu, ar pavyktų turėti pakankamai derybinės galios, kokias turi valstybės ar Europos Sąjunga.

„Mes nesame perkančios organizacijos. Antras dalykas – reikia finansinių garantijų. Visos asocijuotos struktūros neturi finansų, kad galėtų nupirkti vakcinos, o paskui išdalinti, todėl dabar reikėtų fokusuotis į tai, kad būtų jau gaunamos vakcinos būtų kuo efektyviau paskirstomos, zonduoti informaciją, kada atsiras galimybė gauti komercines vakcinas paraleliai“, – komentavo asociacijos vadovas.