Teisingumo dėlei reikia pridurti, kad visgi daugumoje savivaldybių didžiausių darbdavių sąrašuose rikiuojasi savivaldybių administracijos, ligoninės, mokymo ir kitos biudžetinės įstaigos. Bet mūsų akiratyje šį kartą yra verslas.

Absoliuti lyderė – „Maxima“

Absoliuti Lietuvos darbdavė milžinė tarp privačių verslų tiek visoje Lietuvoje, tiek atskirai paėmus – ir Vilniaus bei Kauno apskrityse, yra prekybos tinklo valdytoja „Maxima LT“. Šių metų sausio mėnesio duomenimis, bendras didžiausios Lietuvos darbdavės – bendrovės „Maxima LT“ darbuotojų skaičius yra 13 149. Ji taip pat galėtų būti įtraukta ir tarp Kauno bei Klaipėdos bei Alytaus apskričių trejeto darbdavių lyderių, tačiau šiame reitinge tiek „Maximą“, tiek kita bendroves įrašėme tose apskrityse, kur jos yra registruotos.

Į pirmąjį didžiausių šalies darbdavių penketuką taip pat patenka „Iki“ prekybos tinklą valdanti bendrovė „Palink“ (5 544), arba Kaune registruotas statybinėmis medžiagomis ir buities prekėmis prekiaujantis tinklas „Kesko Senukai Lithuania“ (3 259).

Tarp absoliučių Šiaulių darbdavių lyderių – vien tik vežėjų paslaugas teikiančios bendrovės. Dvi pirmosios trejetuke – „Nostrada“ ir „Termolita“ bei ketvirtoje pozicijoje atsidūrusi „KLP Transport“ yra „Girteka Logistics“ tinklo įmonės. Vien tik Šiauliuose kartu paėmus jos yra įdarbinusios 4 070 darbuotojus. Visoms joms vadovauja tas pats direktorius Darius Švambaris. Susumavus ir Vilniuje veikiančias „Girtekos“ įmones, jose darbuojasi per penkis tūkstančius žmonių.

Mažuose miesteliuose neranda darbuotojų

Daugiausia darbuotojų „Maxima LT“ yra Vilniaus mieste – 4 967 (37,8 proc. nuo bendro „Maximos“ darbuotojų skaičiaus). Kauno mieste – 1 727 (13 proc.), Klaipėdos mieste – 1 051 (8 proc.), Šiaulių mieste – 470 (3,6 proc.), Panevėžio mieste – 439 (3,3 proc.).

Pasak „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, prekybos sektoriui yra būdinga darbuotojų kaita, todėl nuolatos jų ieškoma, o didžiausias poreikis būna artėjant vasarai ir šventiniam žiemos sezonui.

„Kaip ir daugelis didžiųjų Lietuvos verslo įmonių susiduriame su darbuotojų trūkumo problema. Pastaruoju metu darbuotojų paieška ilgiausiai trunka Vilniaus regiono mažesniuose miesteliuose (Širvintos, Maišiagala, Pabradė, Švenčionys, Švenčionėliai), – komentavo E. Dapkienė. – Jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat investuodami į įvairius veiklos efektyvinimo sprendimus: peržiūrime ir automatizuojame procesus tiek „Maximos“ parduotuvėse, tiek logistikos ir gamybos grandyse. Džiaugiamės, kad „Maximos“ darbuotojai tampa vis lojalesni ir kaita mažėja. Praėjusiais metais darbuotojų kaita sumažėjo 10 procentinių punktų. Tai rodo, kad mūsų nuoseklūs ir kryptingi veiksmai, kurie skirti darbo sąlygų gerinimui, yra teisingi ir duoda rezultatų.“

E. Dapkienės teigimu, esminių pokyčių dėl darbuotojų skaičiaus 2021 m. „Maxima“ nėra numačiusi.

Jos žodžiais, nepaisant to, kad darbuotojų pernai dirbo mažiau nei 2019 m., darbo užmokesčio fondas išliko toks pats: „Tai sudarė sąlygas praėjusiais metais vidutiniam darbo užmokesčiui kas mėnesį augti po daugiau nei 10 proc., dėl ko darbuotojai uždirbo po daugiau nei vieną papildomą mėnesinį atlyginimą lyginant su 2019 m.“

Pasak „Maximos“ atstovės, pernai, prasidėjus COVID-19 pandemijai, buvo išplėstos darbuotojų premijavimo apimtys. Kiekvienam darbuotojui, atsižvelgiant į jų įdedamas pastangas ir pasiektus rezultatus, buvo suteikiama galimybė daugiau užsidirbti.

„Taikoma motyvacinė sistema leidžia ne tik gauti didesnį atlygį, bet ir skatina tobulėti, – sakė pašnekovė. – Kiekvieną mėnesį beveik 10 tūkst. įvairių „Maximos“ padalinių darbuotojams už pasiektus individualius ir komandinius rezultatus išmokami įvairūs priedai, kurie siekia 10-30 proc. darbo užmokesčio.“

Ernesta Dapkienė
Foto: Maxima

Pernai tokių išmokėtų skatinamųjų premijų suma siekė apie 15 mln. eurų.

Be įprastų skatinamųjų priedų pavasarinio karantino laikotarpiu „Maximos“ darbuotojams papildomai išmokėta 1,5 mln. eurų premijų.

„2021 m. pradėjome didindami bazinius darbuotojų atlyginimus, kuriems skirta beveik 8 mln. eurų. Teigiamus finansinius pokyčius pajus didžioji dalis prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių, gamybos bei logistikos padalinių darbuotojų.

Bendrovė visus savo darbuotojus nuo 2020 m. gruodžio 1 d. apdraudė papildomu sveikatos draudimu. Papildomam darbuotojų sveikatos draudimui įmonė skyrė 1,5 mln. eurų.

Taip pat visi „Maximos“ darbuotojai papildomai yra apdrausti nuo koronaviruso, o pernai rudenį šis draudimas buvo pratęstas. Pastarasis draudimo paketas numato, kad darbuotojui susirgus COVID-19 liga ir gydantis ligoninėje bus mokama fiksuota išmoka, taip pat ligonpinigiai“, – darbuotojų motyvavimo priemones vardijo E. Dapkienė.

Nuotolinis darbas gali įnešti pokyčių

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimų vadovės Guodos Azguridienės nuomone, dideli darbdaviai yra gerai kiekvienam regionui, bet dar geriau daug ir įvairių darbdavių, tame tarpe ir pačių smulkiausių.

„Mat dideli darbdaviai kuriasi tik ten, kur jau yra tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, o įmonę uždarius ar investuotojui pasitraukus (kaip antai perkėlus investicijas į palankesnės aplinkos šalis), regione gali atsirasti didelis struktūrinis nedarbas. Taip Lietuvoje nutiko Visagine uždarius atominę elektrinę“, – sakė pašnekovė.

Pasak analitikės, regionų specializacija taip pat, viena vertus, gali sukurti sinergijos efektą, kita vertus, didina riziką, kad tam tikroms sąlygoms susiklosčius nedarbas išaugs neproporcingai ir bus labai sunku žmonėms rasti alternatyvų.

Jos žodžiais, panaši situacija Lietuvoje išryškėjo per karantiną kurortiniuose miestuose.

Guoda Azguridienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Dalis pramonės įmonių išsidėstę būtent tuose miestuose nuo senų laikų ir tai sukuria tam tikrą trauką kitoms įmonėms. Čia minėtini tokie miestai, kaip Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda (uostas), Marijampolė, Utena. Tačiau prekyba ir paslaugos yra tas ekonomikos organizmo audinys, kuris gali būti pasklidęs per visą šalį, – kalbėjo LLRI ekspertė. – Būtent paslaugos, kurių suteikimas nepririštas prie konkrečios fizinės erdvės, yra potenciali augimo galimybė regionams. Ypač po šios ilgalaikės nuotolinio darbo patirties, regionai galėtų prisitraukti gyventi žmonių, kurie dirba internetu, kurdami paslaugas vartotojams, kurių gyvenamoji vieta neapribota nei tuo regionu, nei Lietuva.“

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad statistika paprastai fiksuoja informaciją įmonės registracijos vietoje. Bet tokių įmonių, kaip prekybos centrai, paštas, transporto ir kurjerių paslaugos, veikla ir darbuotojai išsidėstę visoje Lietuvoje, o priskaičiuojami jie pagal centrinę būstinę Vilniui. Todėl vertindami atotrūkį tarp regionų turėtumėme atidžiai vertinti skaičius.

Regionus sunku lyginti

Bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko nuomone, turime labai įvairaus išsivystymo, sunkiai palyginamus regionus.

„Turime ne tik Vilniaus regioną ir likusią Lietuvą, bet ir penkis labiausiai verslius didžiausius Lietuvos miestus, sukoncentravusius daugiausiai globaliai visoje šalyje veikiančių, o ne lokalių verslų. Tarkime, iš 12,5 tūkst. „Maxima LT“ samdomų darbuotojų liūto dalis gyvena ir dirba visai ne Vilniuje, kur įsikūrusi ši įmonė.

Turime ne tik stambias pramonės įmones turinčius rajonus, kurių nemaža dalis tokie dar nuo sovietinių laikų (pvz., Mažeikių, Utenos, Kėdainių rajonai), bet ir mažiau ekonomiškai aktyvių Lietuvos rajonų, tokių kaip Kalvarijos, Ignalinos, Kelmės, Lazdijų, Švenčionių ir kt.,“ – vardija „Creditreform Lietuva“ vadovas.

Pasak jo, skirtumai tarp savivaldybių itin gerai matyti pasižiūrėjus kiek žmonių samdo didžiausios rajono įmonės, – kur tūkstančiai, o kur vos kelios dešimtys: „Galbūt todėl mažesnio verslo aktyvumo savivaldybės taip įsikibusios ir prieštarauja rajone veikiančių biudžetinių įstaigų – ligoninių, švietimo, valdžios įstaigų uždarymui. Juk net stambiuosiuose miestuose tokios įstaigos samdo rekordinius darbuotojų kiekius. Mažosiose savivaldybėse, kur verslo ir ypač pramonės mažai, tokie stambūs samdytojai – be to, mokantys santykinai nemažą darbo užmokestį – išsigelbėjimas, nes savivaldybės gyvena iš jų pervedamo gyventojų pajamų mokesčio. Štai Ignalinoje pagal samdomo personalo kiekį pirmauja Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Skuode – Skuodo rajono savivaldybės administracija, Kalvarijose – Kalvarijos gimnazija, Kelmės rajone – Kelmės ligoninė, Vilkaviškio rajone – Vilkaviškio ligoninė.“

Saulius Žilinskas

Vienok pašnekovo nuomone, įmonių, veikiančių rajone, stambumas ne visuomet priklauso nuo rajono savivaldybės aktyvumo pritraukiant naujus verslus. Štai kurortinėse savivaldybėse tradiciškai dominuoja paslaugų sektoriaus įmonės, kurios paprastai nebūna didelės. Daug žmonių paprastai samdančios pramonės įmonės čia net nebūtų labai pageidautinos.

„Toks būtų vienas iš mano atsakymų į klausimą „Kas geriau: Viena stambi įmonė, ar būrelis mažesnių?“. Egzistuoja ir kitas argumentas – verslo diversifikacija. Paprastai kalbant – nedėjimas visų kiaušinių į vieną pintinę. Sužlugus „Alytaus tekstilei“, miesto valdžia susidūrė su dideliais iššūkiais, nes be darbo liko keletas tūkstančių Alytaus ir priemiesčių gyventojų, užsakymų ir pajamų šaltinio neteko ir daugybė kitų miesto įmonių, aptarnavusių dirbančių „Alytaus tekstilėje“ ir pačios įmonės poreikius.

Panašiai nutiko ir subankrutavus vienai didžiausių Panevėžio įmonių „Ekranui“. Todėl yra geriau, kad verslas rajone būtų tolygiai išsivystęs, ne tik glaudžiai susijęs su stambiausiu rajono rinkos žaidėju. Puiku, jei rajone yra stiprių įmonių, veikiančių skirtingose ūkio šakose, tuomet nelikus stambaus žaidėjo, kitos įmonės geriau amortizuos susidariusią situaciją ir „sugers“ susidariusį darbo jėgos perteklių“, – svarsto S. Žilinsko.

Tad jo nuomone, svarbu ne tiek, ar darbdavys stambus, o tai, kiek jis svarbus rajonui: „Štai, mūsų pernai atliktais skaičiavimais, net tokia didelė darbdavė „Maxima LT“ su savo 12,5 tūkst. darbuotojų teužima 2,8 proc. visų darbuotojų Vilniaus mieste, kai didžiausio darbdavio Švenčionių rajone medicinos priemones gaminančios „Intersurgical“ dalis rajono darbo rinkoje sudaro visus 34,5 proc., „IKEA Industry Lietuva“ Kazlų Rūdos rajone – 21,6 proc., „Vilkyškių pieninė“ Pagėgiuose – 24,9 proc.

Dosnios ir ne itin

Ir pabaigai – apie atlyginimus. Remiantis Rekvizitai.lt turimais 2020 m. lapkričio mėn. duomenimis, didžiausius atlyginimus (skelbiame atlyginimų medianą prieš mokesčius – red.) tarp darbdavių lyderių mokėjo Mažeikių „Orlen Lietuva“ (2 026 eurai), Ignalinos atominė elektrinė (1 662,68 euro) bei Panevėžio apskrityje dirbantys baldžiai „Dominari“ (1 565 eurai).

Mažiausiai dosnus buvo „Lietuvos paštas“ (726,44 euro) , Druskininkų „Eglės“ sanatorija (740 eurų) bei Klaipėdoje registruota saugos kompanija „Argus“ (779,05 euro).