– Kokia situacija šiuo metu verslo tvarumo klausimu Lietuvoje: ar vis dar sodiname po medį už parduotą prekę ir tuo plačiai giriamės, ar darome daugiau?

– Per pastaruosius penkerius metus situacija labai pasikeitė. Anksčiau žinojome žodžius „tvarus verslas“, „įmonių atsakomybė“, bet buvo nelabai aišku, ar tai tikrai aktualu. Šių dienų įvykių kontekste jau tampa aišku, kad tai – būtinybė. Įmonės žengia pirmuosius žingsnius, tačiau pradėti matuoti savo poveikį aplinkai, visuomenei ar pan. nėra lengva, kai esi „verslas kaip įprasta“, t. y. ekonominis vienetas, kurio pagrindinis tikslas – uždirbti pelną.

Tačiau labai panašiai, kaip dabartinė karantino situacija mus privertė plautis rankas, taip nutiks ir su verslo tvarumu: verslininkai matys, kad tai yra taisyklė, kurios visi laikosi, ir supras, kad to nedarant, vystyti verslo tiesiog neapsimokės. Džiugina tai, kad investuotojams šiandien socialiniai, aplinkosaugos valdysenos rodikliai tampa vis svarbesni.

– Ar skiriasi patyrusio ir jauno verslininko požiūriai tvarumo klausimu?

– Statistikos nėra, bet pastebiu, kad vis dar daug galvojančių tik, kaip uždirbti pinigų. Didesnė dalis naujosios kartos verslininkų net nekelia sau klausimo, ar verta siekti tvarumo.

Jaunoji verslo karta domisi tvarumu bei atsakomybe, tiesa, jiems kartais trūksta žinių, o kartais norisi greičiau ką nors daryti ir tik po to galvoti apie pasekmes. Poveikį darbuotojams, aplinkai, bendruomenei apskaičiuoti nėra lengva, tam reikalingos žinios, tad neretai jaunas verslas sužaidžia populiariomis frazėmis, kad nuo šiol jie bus draugiški aplinkai, bet kaip tai darys – lieka neaišku.

Nemaža dalis galvoja, kad pasimatuos savo anglies dvideginio pėdsaką ir jau bus atsakingi aplinkosauginiu požiūriu, bet reikia labai gerai pagalvoti, ar tai yra esminis įmonės poveikis. Kad ir kaip svarbu šiandien būtų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, verslas turėtų įvertinti, ar tai yra ta sritis, kurioje iš esmės gali sumažinti savo poveikį aplinkai. Galbūt CO2 pėdsakas tėra vienas iš rodiklių, o kiti gali būti ne mažiau svarbūs.

Darnus verslas: transformacija jau vyksta, bet tvarumas reikalauja ilgalaikio mąstymo
Foto: Unsplash

Bet kuriuo atveju – tai veikiau iššūkiai nei problemos, su kuriais susiduria ir jauni, ir ilgamečiai verslininkai. Be to, nereikia pamiršti, kad tvarumas kainuoja, todėl naujo verslo poveikių įvertinimas kuo ankstesnėje stadijoje yra labai sveikintinas dalykas.

– Ar tiesa, kad norint nustatyti savo veiklos poveikį, reikia skirti daug finansinių išteklių, tad naujai besikuriančiam verslui tai gali būti per brangu?

– Vienintelė investicija – laikas, žinios ir gebėjimas išnagrinėti savo poveikį, t. y. neužtenka tiesiog nuspręsti kažką daryti ir galvoti, kad tai – draugiška aplinkai. Dažnai verslai imasi veiksmų, kurie, kaip jiems atrodo, yra labai draugiški aplinkai. Vis tik pažvelgus giliau pastebi, jog neretai tai tėra vieno daikto pakeitimas kitu, kuris irgi turi neigiamą poveikį aplinkai. Prieš vystant verslą reikėtų pagalvoti, koks poreikis produktu ar paslauga bus tenkinamas, ar ji reikalinga, o galbūt tiesiog kuriamas poreikis tam, ko nereikia. Visada verta pasikonsultuoti ir su savo suinteresuotaisiais – jie gali pateikti vertingų pastebėjimų, po kurių verslas pasisuks dar tinkamesne kryptimi.

– Kaip apibūdintumėte Lietuvos vartotojus: ar pakankamai suprantame tvarumo vertę?

– Produkto poveikį aplinkai atspindi aplinkosauginis ženklinimas. Vis tik vienas paskutinių „Eurobarometro“ tyrimų Europos Sąjungoje rodo, kad tik tik 20 proc. lietuvių apsipirkdami atsižvelgia į tai, ar produktas turi ekoženklą, nors įsigydami tokią prekę, galime būti tikri, kad ji bus saugesnė mums ir mažiau žalinga aplinkai.

Ženklai gali indikuoti ne tik apie aplinkosauginį, bet ir socialinį poveikį. Pavyzdžiui, socialinis/aplinkosauginis ženklas „Sąžininga prekyba“ (angl. Fair Trade) jungia beveik 2 mln. ūkininkų ir ūkių darbuotojų pasaulyje. Lietuvoje jis dar mažai žinomas, tačiau Didžiojoje Britanijoje egzistuoja net 425 bendruomenių judėjimas, kuriuo siekiama pirkti prekes, pvz., arbatos pertraukai reikalingą cukrų, pagamintas trečiosiose šalyse, bet paženklintas šiuo ženklu.

Mes, kaip vartotojai, gerai nežinome net aplinkosaugos ženklų, tad atskirti sąžiningą ir nelabai sąžiningą verslą yra be galo sunku, mat tokiu atveju reikia skaityti verslo ataskaitas. Be to, Lietuvoje vis dar neturime ir atsakingo verslo indekso, kurį turi Latvija, Estija ir kitos ES šalys.

Tokia situacija kelia klausimų ir pačiam verslui, ypač – naujai besikuriančiam: jeigu aš investuosiu į tvarumą, būsiu atsakingas, kas ir kaip sužinos, kad tai darau, jei kiti vysto „verslą kaip įprasta“?
Neretai verslai sulaukia neigiamų vertinimų ir dėl to, kad dažnomis akcijomis skatina žmones pirkti emocionaliai ar net tai, ko nereikia.

– Kokia jūsų nuomonė?

– Manau, kad ir šiuo klausimu įmonės jau turėtų būti keitimosi stadijoje. Tačiau čia vertėtų akcentuoti ne akcijas, o daiktų ilgaamžiškumą. Tikiu, kad vartotojai norėtų turėti progą nusipirkti daiktą pigiau. Tad savo gebėjimą parduoti pigiau verslas turėtų derinti su ilgai tarnaujančių daiktų užtikrinimu. Šiandien kai kurios įmonės skatina atnešti seną daiktą ir taip gauti nuolaidą kitam apsipirkimui. Tačiau kyla klausimas, kas yra daroma su tais daiktais? Tokios sistemos vis dar nėra skaidrios, o informacija – ribota: vis dar negalima tiksliai žinoti, kur nukeliauja atneštas daiktas, kas su juo daroma.

Anglies vaivorykštė
Foto: Organizacijos nuotr.

Reklama ir vartotojų elgsenos psichologija taip pat gali būti pasitelktos siekiant priversti pirkti daugiau ar pasijusti nejaukiai, jeigu šiandien vilki ne tokios spalvos lietpaltį, koks yra madingas šį sezoną. Kadangi skirtingų žmonių psichologinė būklė yra labai įvairi, dalis jų tiesiog jaučiasi geriau, jei atitinka mados tendencijas. Tačiau čia drįsčiau apeliuoti ir į vadovų moralę, etiką bei pasaulėžiūrą, nes verslas vis tik yra žmonės, stovintys už jo. Jeigu vadovas neinvestuodamas į produktų kokybę iškelia savo komandai tikslą padidinti pardavimus, tai aišku, kad bus daromos akcijos, stengiantis pagaminti kuo pigiau ir parduoti kuo daugiau. O jei suvokiama, kokį pėdsaką komercinė veikla palieka pasaulyje, ir elgiamasi yra kitaip.

– Žvelgiant į ateitį, kaip dar gali keistis verslas?

– ES Žaliojo kurso iškelti uždaviniai yra aiškus kelrodis verslui. Neabejoju, kad aplinkai ir žmonėms neigiamą poveikį darantis verslas turės mokėti daugiau. Planetos pokyčiai pasiekė kritinį lygį, neigiamas poveikis vyksta žymiai greičiau nei buvo numatyta, todėl aplinkosaugai reikės skirti vis daugiau dėmesio. Keisis ne tik reikalavimai, bet ir tai, kaip matuojame ekonominę sėkmę: juk dabartiniai ekonominiai rodikliai neparodo, kaip verslas prisideda prie aplinkosaugos ir socialinių klausimų sprendimo. Verslas arba turės susitaikyti su naujomis vertybėmis 21 amžiuje arba tiesiog išnykti. Kelio atgal nebėra.

Tvarų verslą vystyti svajojantys asmenys kviečiami dalyvauti verslo pre-akseleratoriuje „Futurepreneurs“ ir taip įgyti reikiamų žinių įgyvendinimui. Dalyviai galės mokytis iš Lietuvos bei tarptautinių mokytojų bei mentorių, tarp kurių – ir Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.