Europa siekia tapti pirmuoju žemynu pasaulyje, kuriame, pagal Žaliąjį kursą, iki amžiaus vidurio nebebūtų išmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Europos Sąjungos 27 narės-valstybės ir Europos Parlamentas (EP) svarsto galutinę įstatymo dėl griežtesnių klimato tikslų artimiausiais dešimtmečiais redakciją, po to, kai ES lyderiai pernai gruodį patvirtino planą iki 2030 metų sumažinti emisijas bent 55 proc. nuo 1990 m. lygio.
Atsinaujinantys energijos ištekliai 2019 metais sudarė per 19 proc. visų rūšių sunaudojamos energijos Europos Sąjungoje, kiek mažiau už privalomą planinį tikslą, užsibrėžtą 2020-iesiems (20 proc.), teigiama Europos aplinkosaugos agentūros (European Environment Agency, EEA) pareiškime. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių generuojamos energijos apimtys nuo 2005 metų išaugo dvigubai, iki 34 proc. visos pagamintos energijos, narėms-valstybėms traukiantis nuo anglies. Vis dėlto perėjimo prie ekologiškos ekonomikos tempai turi paspartėti, jei norima įgyvendinti ambicingus 2030 m. emisijų tikslus.
„Norint realizuoti šiuos didesnius įsipareigojimus, atsinaujinančios energijos apimtys iki 2030 metų turėtų išaugti iki beveik 70 proc. visos generuojamos energijos ES, o iki 2050 metų – iki daugiau nei 80 proc., leidžiant sektoriams, kuriuos sunkiau dekarbonizuoti, mažinti savo emisijas pasitelkus elektrifikaciją“, - teigia Kopenhagoje įsikūrusi EEA.
Didesnės anglies kainos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, ES ATLPS, padėtų paversti atsinaujinančiosios energijos šaltinius konkurencingesniais, teigė EEA. Taršos kaina didžiausio pasaulyje leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir prekybos (angl. cap-and-trade) rinkoje dar niekad nebuvo tokia aukšta, praėjusią savaitę šoktelėjusi iki rekordinio 35,42 euro už toną lygio.
Dar vienas iššūkis, su kuriuo susidurs politikos formuotojai, tai kova su kai kuriais neigiamais perėjimo prie atsinaujinančios energijos poveikiais, teigė EEA.
Ataskaita parodė, kad saulės energijos poveikis ir biologiškai skaidomų komunalinių atliekų deginimas pablogino padarinius gėlam vandeniui 2018 metais, palyginti su 2005-aisiais. Be to, saulės energija ir padidėjęs biomasės naudojimas turėjo neigiamą poveikį žemės naudojimui.
Taip yra dėl to, kad komponentų gamyba ir gamyklų statybos pareikalauja didžiulių žaliavų bei energijos kiekių, taip sukeldamos papildomas emisijas. Nauja infrastruktūra gali paveikti ir pažeidžiamas buveines.
