Pastarosiomis savaitėmis tokių žaliavų kaip metalai kainos pasiekė rekordines aukštumas, nepaisant tebeplintančio koronaviruso, praneša theguardian.com. Prognozuojama, kad kainos toliau kils, valstybėms pradėjus įgyvendinti žaliojo ekonomikos gaivinimo planus.

Rinkos ekspertai, įskaitant Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) banko „Goldman Sachs“ analitikus, mano, kad naujasis bumas gali atkartoti paskutinįjį „superciklą“ XXI a. pradžioje, kurį sukėlė sparčiai auganti BRIK valstybių (Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos) ekonomika.

„Koronavirusas jau paskatino rengti naujas politikos rūšis, orientuotas į visuomeninius poreikius, o ne į finansinį stabilumą, – sakė JAV banko atstovai. – Greičiausiai šios tendencijos sukurs cikliškai stipresnį ir žaliavų naudojimo atžvilgiu labiau intensyvesnį ekonominį augimą.“

„S&P Global Platts“ Analitikos skyriaus vadovas Chrisas Midgeley sakė, kad „neįprastai susiklostę“ pasauliniai įvykiai pastaraisiais mėnesiais sukėlė kainų bumą žaliavų rinkose, tačiau šias tendencijas daugiausia paskatino Kinijos ekonomikos augimas.

Prieš Kalėdas geležies rūda pabrango iki 176,90 JAV dolerio už toną. Tai didžiausia kaina nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Varis pirmą kartą per daugiau nei septynerius metus pabrango iki 8 tūkst. JAV dolerių už toną. Įsikišus naftos karteliui OPEC, juodojo aukso kaina visame pasaulyje pasiekė 11 mėnesių aukštumas (55 JAV dolerius už barelį).

„Statybų aikštelės yra vienos iš nedaugelio vietų, kuriose darbai nesustojo ir paskelbus karantiną. Kinijos vyriausybė kaip tik stengiasi skatinti šios ekonomikos šakos veiklą“, – nurodė C. Midgeley.

Didžiausia pasaulyje vario kasykla

Įvairių valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK) ir JAV (į valdžią atėjus Joe Bidenui), parengti fiskalinio skatinimo planai, ko gero, padidins metalų ir energijos paklausą, nes šių išteklių reikės žaliajai infrastruktūrai statyti.

„Tokios medžiagos kaip varis, nikelis ir kobaltas taip pat greičiausiai pabrangs dėl išaugusios paklausos statant infrastruktūrą. Reikės net plieno ir naftos produktų“, – tikino analitikas.

Silpnesnis JAV doleris, valiuta, naudojama daugeliui žaliavų pirkti ir parduoti, galėtų leisti kainoms dar padidėti augant paklausai.

„BNP Paribas Asset Management“ vyriausiasis tvarumo strategas Markas Lewisas sakė: „Finansų rinkos srityje dirbu jau 30-imt metų ir dar neteko matyti nieko panašaus. Viskas primena eilinę rinką, investuotojai nori pirkti.“

Ateinantys trys dešimtmečiai „tikriausiai atneš investicijų į švarios energijos infrastruktūrą, švarų transportą ir visas kitas sritis, reikalingas pereiti prie žaliosios ekonomikos, superciklą“, teigė jis.

Pabrangus iškastiniam kurui, gali padidėti nebrangios energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių populiarumas. Tokia energija bus dar pigesnė, kylant iškastinio kuro kainoms, pridūrė M. Lewisas.

Mažai anglies dioksido išskiriantys energijos šaltiniai taps ekonomiškai patrauklesni stambiems energijos vartotojams Europoje, nes Europos Sąjungoje (ES) taršos leidimų kaina yra rekordiškai aukšta (praėjusią savaitę ji pirmą kartą pasiekė 34,25 euro už toną anglies dioksido).

Vėjo jėgainės jūroje
Foto: Scanpix

Kita vertus, išaugusios iškastinio kuro kainos taip pat gali sugundyti dideles naftos ir dujų bendroves investuoti į pelningus naujus projektus, išpučiant turimų portfelių pelną ir surengiant savotišką „atsisveikinimo vakarėlį“ iškastiniam kurui, įspėjo strategas.

„Tokioms įmonėms tai yra dilema, – tvirtino M. Lewisas. – Bet kuri bendrovė norės maksimaliai padidinti įplaukas iš turimo [iškastinio kuro] portfelio. Bet mes labai atidžiai stebėsime, ar jos pradės investuoti į didelius naujus projektus. Tai bus nepaprastai įdomus jų įsipareigojimų išbandymas.“