Rietave atsivėrė pasaulinės kultūros salelė, puiki galimybė paragauti itališkos virtuvės gardumynų. Be abejo, viskas įvyko ne taip, kaip norėta – negalima vaišinti klientų patalpoje, bet maistas išsinešimui tikrai sulaukė pasisekimo. Pora vos spėja suktis nesibaigiančių darbų virtinėje.

Nesiryžo

Susirasti darbą mažame, regioniniame miestelyje – Rietave sunku ir vietiniams, o ką jau bekalbėti apie užsieniečius. Daugelis rietaviškių dirbti važiuoja į didesnius miestus – Plungę, Telšius, Klaipėdą. Esami vietiniai darbdaviai, jei ieško darbuotojų, tai daugiau minimalios algos žmogui išmokėti neįstengia, tad situacija tikrai sudėtinga.

Virginija – žemaitė, jai mūsų atšiaurus klimatas ir kultūra įprasta, tačiau ji nemažai ir pasaulio mačiusi. Dar studijų laikais keliavo, mokėsi, sėmėsi patirties daugelyje Europos miestų. Penkiomis kalbomis: vokiečių, italų, anglų, rusų, lietuvių (ir žemaičių) – kalbanti rietaviškė, savo gyvenimo draugą sutiko Italijoje.

Juodu dar 2009 m., savo draugystės pradžioje, nuostabioje viduržemio jūros saloje – Sicilijoje – dažnai pasvajodavo, kad gera būtų turėti savo kavinukę, tačiau imtis konkrečių veiksmų ir kurti verslą nesiryžo. Dabar pora apsistojo Rietave, čia jie augina tris vaikučius: Kasparą, Bernardą ir Liuciją-Teresą.

Virginijos ir Fabio Canino šeimai Rietave įkūrė restoraną
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Veiklos, idėjų ir begalinio smalsumo išbandyti šiame gyvenime viską, trijų vaikų mamai Virginijai ir Rietavą pamilusiam italui Fabio tikrai netrūksta.

Susipažinome jauni, daug negalvojome

„Anuomet studijavau Vokietijoje, tačiau domėjausi ir italų kalba. Norėdama pagilinti žinias, vasaros atostogų metu išvykau padirbėti į Siciliją. Juk nėra geresnio būdo pagilinti kalbų žinias, kaip būti toje aplinkoje, gyvai bendrauti. Tuomet dar nežinojau, kad sala, kurios gyventojai kalba sicilietiškai, nėra pati tinkamiausia vieta mokytis italų kalbos. Ten sutikau Fabio. Gerai leidome laiką, daug bendravome. Gyvenome skirtingose šalyse, būdavo, kad mūsų keliai susitinka ir vėl išsiskiria, tačiau draugystė užsitęsė iki dabar. Fabio dirbo skirtingų Europos šalių (Austrijos, Šveicarijos, Italijos) kurortų restoranuose, o man patiko keliauti, tad susitikdavome skirtinguose Europos miestuose. Meilė per atstumą tęsėsi. Susituokėme 2013 m. Trapani mieste. Atstumas ir laikini išsiskyrimai jausmų neužgesino“, – apie draugystės pradžią pasakojo Virginija.

Sicilija, savo plotu mažesnė už Lietuvą, bet tokia turtinga savo gamta, architektūriniu ir kulinariniu paveldu, kad viską pamatyti, paragauti ir patirti tikriausiai neužtektų viso gyvenimo. Jaunus žmones žavėjo šiluma, nuostabus kraštovaizdis.

Trapani miestas tapo Virginijai antraisiais namais. Tačiau po medaus mėnesio Katalonijoje abu sugrįžo į Lietuvą. Virginija anuomet dirbo Rietavo atvirame jaunimo centre, mokytojavo gimnazijoje.

Eksperimentuoti, ieškoti savęs, bandyti kurti verslus talentingai filologei leido motinystės atostogos, jų teikiamas šioks toks saugumas – jei nepavyks, galės grįžti į buvusius darbus. Tad dabar, vis dar būdama motinystės atostogose, ji įkūrė kalbų mokyklėlę Rietave – „Kalbų ir kultūrų lizdelis“. Tai ji darė ir dėl savo vaikų, pamokėlių prašyti pradėjo ir draugai, vėliau kalbų mokyklėlę pastebėjo ir kitos, vaikus auginančios šeimos.

Virginijos ir Fabio Canino šeimai Rietave įkūrė restoraną
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Fabio – vasaromis dirbdavo Italijos ar kitos šalies aukšto lygio restoranuose, o sezono pabaigoje – grįždavo į Lietuvą ir pasišvęsdavo savo šeimai, vaikams. Deja, atėjo karantinas, išvykti kažkur dirbti pasidarė sunku, susiklosčiusi situacija uždarė italą Lietuvoje. Tai buvo pirmasis postūmis imtis veiklos čia, mažame Lietuvos miestelyje – Rietave.

Nedrąsu

Vienoje išsinuomoto pastato pusėje dirba Virginija – ji veda užsienio kalbų pamokėles vaikams (anksčiau tai vykdavo gyvai, dabar – nuotoliniu būdu), kitoje – karaliauja Fabio. Jis sukasi virtuvėje.

„Dirbame pirmą mėnesį: kaip seksis, sunku nuspėti. Be abejo, yra visokių baimių, bet rizikavome. Mes nesame tie žmonės, kurie sėdi rankas sudėję ir laukia palaimos iš dangaus. Atsidarėme 2020 m. pabaigoje. Užtrukome ilgai, bandėme kreiptis į fondus dėl paramos, tačiau nepavyko. Jei ne bandymai gauti finansavimą, būtume pradėję verslą dar anksčiau. Viską kūrėme savo jėgomis“, – atviravo Virginija.

Šeimos atžalos taip pat tikri pasaulio piliečiai. Jie kalba trijomis kalbomis: lietuvių ir italų yra gimtosios kalbos, Virginijos įkurtoje mokyklėlėje mokosi anglų kalbos. Lietuva Fabio patinka, priprato jis ir žmonos gimtajame mieste – Rietave. Sunku buvo tik su darbais. Pabandęs dirbti itališko maisto picerijoje Klaipėdoje, Fabio darbą metė po trijų dienų. Taip gaminti, kaip gaminama toje virtuvėje, jis negalėjo, nes jo supratimas apie maisto ruošimo kultūrą labai skyrėsi.

Virginijos ir Fabio Canino šeimai Rietave įkūrė restoraną
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Vyrui buvo sunkiau nei man. Aš namuose likdavau su vaikais, o jis išvažiuodavo dirbti ten, kur buvo visiškai vienas. Ilgai ieškojome šalies, kurioje mūsų šeimai būtų geriausia. Blaškėmės nemažai. Buvome pakėlę sparnus į Austriją, bet po trijų mėnesių susirinkome daiktus ir grįžome į Lietuvą. Man labai patinka Italija, bet vyrą traukia Lietuva. Mūsų vietos po saule paieškas sustabdė pandemija. Gyventi tarp dviejų šalių pasidarė per sunku“, – kol jos vyras kepė picą, apie vyro darbo paieškas, keliones ir tinkamiausio Europos miesto gyventi šeimai pasirinkimus pasakojo Virginija.

Sicilietiški patiekalai

Šeima atviravo, kad „Ballaro“ gaminami sicilietiški patiekalai. Ne visi italai žino specifinius šio regiono receptus. Be abejo, Sicilija, kaip ir visa Italija garsėja savo picomis, kurias verslo įkūrėjai rekomenduojama skanauti be jokių padažų – majonezo ar pomidorų padažo. Jų kavinėje yra, bet, anot Virginijos, pirmą kartą rekomenduojama Fabio keptą picą ragauti be nereikalingų priedų, kurie užgožia tikrąjį picos skonį. Rietaviškiai jau spėjo pamėgti ypatingą tiramisu pyragą, lazaniją. Gaminama viena turtingiausių savo ingredientais vegetariška pica, kurioje gausu sūrio ir daržovių, tačiau pati Virginija labai mėgsta picą su ančiuviais, tačiau maisto pasirinkimas labai priklauso nuo nuotaikos.

Nors virtuvė yra Fabijo stichija, aptarnauti klientus, paimti pinigus, dirbti kasos aparatu tenka Virginijai. „Aš kol kas padedu vyrui, bet neketinu čia ilgai užsibūti, turiu kalbų mokyklėlę ir kitų veiklų“, – sako pašnekovė.

Virginijos ir Fabio Canino šeimai Rietave įkūrė restoraną
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pasiteiravome, kas buvo sunkiausia, kuriant verslą Rietave. Virginija tik nusišypso: „Kol kas su didesniais sunkumais nesusidūrėme, dar tik pati pradžia. Manau, kad Rietave, kaip ir bet kur pasaulyje, ar bet kokiame versle – jei dirbi, stengiesi, myli savo darbą, tikrai atrasi savo klientų. Veiklai išsinuomavome neblogą vietą, centrinėje Rietavo gatvėje, netoli prekybos centro. Nors čia labai didelio pasirinkimo ir nebuvo. Miestelyje yra pakankamai maitinimo įstaigų, bet mes jų savo konkurentais nelaikome. Mūsų patiekalų yra visiškai kitoks pobūdis, tiesiog kuriame alternatyvą tradicinei lietuviškai virtuvei. Vieniems patinka lietuviški patiekalai, o mes dalinamės itališkais skoniais. Juk visiems reikalinga įvairovė – žmonės turi turėti pasirinkimą. Tiekiame gerą, Europos kurortų restoranuose patikrintą maistą, kuris yra kokybiškas ir šviežias, o svarbiausia pagamintas su didžiuliu užsidegimu“, – apie verslą pasakojo Virginiją.

O atsisveikindama ji mums linkėjo išlaisvinti kūrybą savyje. „Manau, kad kiekvienas žmogus yra kūrėjas, tačiau ne kiekvienas išdrįsta siekti savo svajonių. Tad mažiau bambėkime, daugiau kurkime, realizuokime savo svajones“, – akcentavo Virginija Canino.