Iš viso Lietuvoje jau paskiepyti 27 142 asmenys (iš jų 2021.01.08 – 4,113; 2021.01.09 – 304; 2021.10 – 0 ?!; 2021.01.11 – 1,961) arba 0.97 proc. gyventojų. Pradedame naudoti ir "6–tą dozę"!
Tačiau to nepakanka – mums būtina didinti tempą. Šiandien, atrodo, dar turime nepanaudotų virš 40,000 vakcinos dozių! Dabar kiekvieną savaitę, pirmadieniais ryte, atskrenda 20-25 tūkst. dozių vien Pfizer vakcinos (antros skiepijimo dozės laukiantiems 20 tūkst. dozių atskris kitą pirmadienį).
Skiepydami po 2 tūkst. per dieną labai atsiliekame. Pasiekime šią savaitę 10 tūkst. vakcinavimų per dieną greitį – pasivysime Daniją ir, ko gero, su maždaug 2.5% paskiepytų žmonių būsime penkti–septinti pasaulyje: geriau negu krepšinyje?!
Kodėl tai svarbu? Šiandien tai vienintelis efektyvus būdas suvaldyti ir užbaigti COVID-19 pandemiją. Vakcina šiandien yra neįkainuojama – sveikata ir gyvybės priklauso nuo to, kaip greitai mes sugebėsime ją panaudoti labiausiai pažeidžiamų žmonių apsaugojimui.
Tų dalykų tiesiog neįmanoma įvertinti skaičiais. Tačiau tiems kuriems reikia skaičių – net jei nesusirgote, bet esate šiandienos karantine – kokia suma įvertinate savo asmeninius praradimus per vieną dieną dėl COVID19?
Jei kukliai kiekvienas tai įvertinsime 10 eurų, tai tik viena diena anksčiau paskiepijus visą Lietuvą ir anksčiau baigus apribojimus, sutaupytume 30 mln. eurų (10 eur x 3 mln. gyventojų). Todėl savaitė su 20 tūkst. dozių nepanaudotos vakcinos mums visiems apytiksliai kainuoja beveik pusantro milijono eurų. Todėl ekonominiu požiūriu beveik nesvarbu – ar vakcina kainuoja 5 eurus, ar 25 eurų: svarbiausia, kada mes ją gauname ir kaip greitai ją panaudojame apsaugoti Lietuvos žmones. Kaip pažymi Žygimantas Mauricas feisbuke: „Apytiksliai skaičiuojant, praradimai dėl ekonominių suvaržymų Lietuvai kas dieną kainuoja ~15 mln. eurų (~5 mlrd. per metus). Tad, jei vakcina kainuoja 5 eurus, tai jo atsiperkamumas yra vos viena diena, o jei 25 eurus – tai 5 dienos (be to, suvaržymai lemia ir kitus nuostolius – ne tik ekonominius, tad realus atsiperkamumas yra dar greitesnis)“. Todėl vakcina neturi laukti šaldytuve – mes turime jos laukti pasiruošę mūsų skiepijimo „konvejerį“, skiepyti ir savaitgalį – taip, kaip dabar jau išmokome testuoti.
Vien patys efektyviai organizuodami procesus, mes galime būti tarp geriausių ir greičiausių Europos Sąjungoje! Vakcinavimas yra lyg olimpinės žaidynės vyriausybėms – įvertinančios konkrečiais skaičiais jų organizacinius gebėjimus. Juk visos ES šalys turi vienodas vakcinų tiekimo sąlygas – vienodus pristatymo laikus ir kiekius, proporcingus gyventojų skaičiui. Tačiau jau šiandien matome, kaip stipriai skiriasi situacija, atrodytų, labai panašias sąlygas turinčiose valstybėse. Smulkmenos užsimirš, bet vakcinavimo rezultatai bus prisimenami ilgai – ir sureitinguos vyriausybes jų piliečių akyse. Tai ir iššūkis ES gebėjimams – ką tik išstojusios iš bendrijos JK vakcinavimo rezultatai bus kaip kontroliniai skaičiai įvertinant mūsų – ES valstybių vyriausybių – gebėjimus rūpintis savo piliečiais.
Įvyko keletas gėdingų poelgių apeinant vakcinavimo eilę. Tačiau nestabdykime viso proceso. Manau, viešumas jau padeda – niekas nenori sulaukti tokio viešo pasmerkimo, kokio sulaukė pirmieji sukčiavusieji.
Svarbu, kad pasiryžtumėme pasakyti – kiekvieno pasiskiepijusio vardas, pavardė, ir (ne)priklausymas prioritetinei grupei gali būti paskelbti viešai. Šiandien sukčiautojai dangstosi asmens duomenų apsauga, bet ji šiuo atveju dėl valstybės intereso gali būti stabdoma. Pasitikėkime skiepijimus organizuojančiais žmonėmis – jie yra sąžiningi ir darbštūs. Nekreipkime dėmesio į nenorinčius skiepytis ir negaiškime laiko juos įtikinėdami (Lietuvoje turime daugiau negu milijoną norinčių skiepytis): ateis laikas, norės ir jie.
Nors vakcinų ES užsakė daug, didelė dalis jų atkeliaus tik metų viduryje ir dar vėliau. Mes turime ir galime susirasti papildomus kiekius anksčiau – lygiai taip pat, kai pavasarį visi mobilizavomės ir gavome papildomai kaukių ir kitų asmeninių apsaugos priemonių medikams – tuomet ES ir valstybė be profesionalios savanoriškos pagalbos negalėjo jų gauti pakankamai. Bandykime ir dabar visus įmanomus kelius:
– gal jau dabar galime užsisakyti ir perpirkti vakcinų perteklių iš Izraelio – jie jau kovą baigs vakcinaciją, ir tikrai turės vakcinų perteklių?
– gal ES mums gali mums skirti papildomą kvotą jau dabar – juk mes, kaip šalis, turinti vieną didžiausią COVID19 užkrėtimų skaičių tenkantį 100,000 gyventojų, turime teisę prašyti ypatingos pagalbos ir dėmesio – ir vakcina yra tai, ko mums šiandien labiausiai reikia?
– gal galime išsireikalauti AstraZeneca/Oxford vakcinos įteisinimo ES jau šią savaitę? Arba mūsų pačių vyriausybės sprendimu ją patvirtinti Lietuvoje remiantis šią vakciną įteisinančiais Jungtinės Karalystės ir JAV sprendimais. Juk „6–tos dozės“ sprendimo priėmimo pavyzdys rodo: Danijos medikai ir vyriausybė priėmė savarankiškai tą akivaizdų sprendimą – išgelbėjusį jiems keletą tūkstančių skiepų dozių, o ES institucijos užtruko bent savaitę priimdamos šį, beje, ir mūsų ekspertų rekomenduotą paprastą sprendimą. Dabar jau ir mes jas naudosime – bet ateičiai mokykimės iš danų sprendimų greičio ir sugebėjimo prisiimti atsakomybę, kai situacija yra nauja ir neaprašyta instrukcijose.
Neabejokime savo gebėjimais ir drąsiai imkimės ambicingų tikslų – paskiepyti Lietuvoje visus norinčius skiepytis nuo COVID-19 iki liepos.
Mažai mūsų valstybei tai visai įmanoma – dedant visų mūsų pastangas, galėsime gauti reikalingą kiekį vakcinų – juk jau yra ne tik Pfizer vakcina. Jau gavome pirmą siuntą su Moderna vakcinomis. Tikėtina, kad norinčių skiepytis bus apie 1,8-2,0 mln. Tam reikia skiepyti kasdien apie 10–12 tūkst.; pradėjus antrąją vakcinavimo dozę – apie 20-24 tūkst.. Tai tikrai įmanoma – panašūs pajėgumai jau veikia testavimui. O juk skiepijimas yra žymiai paprastesnis, negu testavimo procesas, kuris reikalauja daug laboratorinių resursų. Visuomenė nori matyti ambicingą viziją ir yra pasiryžusi jos siekti. Šiose vakcinavimo olimpinėse žaidynėse mes visi esame beveik trys milijonai sirgalių, palaikančių savo komandą.
Prieš 30 m. sausio 13 d. atėjęs į tuometinę Aukščiausią Tarybą, ten „pragyvenau“ beveik savaitę: buvau „profesinis savanoris“ – globojau užsienio žurnalistus. Buvau vertėju, asistentu, vairuotoju, susitikimų ir interviu organizatoriumi. Dariau viską, ko tik jiems reikėjo darbui rašant apie įvykius Lietuvoje. Prisimindamas tų laikų mūsų bendrą pergalę sveikinu mus visus ir manau, kad geriausia, ką galime padaryti Sausio 13–osios proga – veikti taip pat greitai, drąsiai ir ryžtingai kaip ir tada: šią savaitę pabaikime skiepyti visus Lietuvos medikus pirmąja vakcinos doze: pasistengę tai tikrai galime padaryti!
