Investicijų bendrovės ARK Invest tyrimas liudija, jog pasaulio ekonomika įžengė į konvulsinių pokyčių laikotarpį, kuris pasižymėjo tiek teigiamais, tiek niokojančiais pokyčiais, kurie ateinantiems metams formuos rinkas, turės įtakos šalių ūkiams ir žmonių profesijoms.

Kiekviena įmonė, agresyviai neinvestuojanti į vieną, ar daugiau iš pagrindinių inovacijos platformų, rizikuoja prarasti aiškią ir konkurencinį pranašumą kuriančią kryptį.

Technologijos yra kertinė transformacijos dalis.

Labiausiai kapitalizuotų įmonių dešimtuką nulėmė įmonių gebėjimas išnaudoti technologijas, tokias kaip:

- dirbtinis intelektas / mašininis mokymas;
- tikslioji biologija;
- robotika;
- saulės fotovoltinė sistema;
- baterijos / elementai / energijos kaupimas;
- jutikliai / daiktų internetas;
- 3D spausdinimas;
- 3D vizualizacija;
- mobilus internetas ir debesų kompiuterija;
- didieji duomenys;
- blokų grandinė;
- bepiločiai orlaviai/nano palydovai;

ir įgalinti verslą naudoti duomenis siekiant dar geriau pažinti klientą, proaktyviai dalyvauti rinkos struktūrų poslinkiuose ir išnaudoti inovacijas.

Pagrindinės penkios inovacijų platformos, pasak ART, kurios transformuos pasaulio ūkį yra:

- DNR sekos nustatymas;
- robotika;
- energijos kaupimas;
- dirbtinis intelektas;
- blokų grandinė;

Šios platformos apima 14 technologijų, įskaitant genų terapijas, debesų kompiuteriją, didžiųjų duomenų analizę, debesų kompiuteriją, 3D spaudinimą ir kriptovaliutas.

Pasak ARK, didžiausio technologinės dezinfekcijos laukia energetika, ryšių paslaugos, sveikatos priežiūra ir finansinės paslaugos, pvz. plėtojantis autonominiam transportui, automobiliai, geležinkelių transportas ir avialinijos prisitaikys prie robotikos, energijos kaupimo ir dirbtinio intelekto konvergencijos.

Mauro Guillen, Wharton‘o mokyklos profesorius, Philadelphia, Pennsylvania (JAV), vienas iš svarbiausių pasaulio tendencijų ekspertų, savo knygoje „2030“ apima įžvalgas, kaip COVID-19 sustiprins ir paspartins kiekvieną iš minėtų pokyčių.

Faktas tas, kad pasaulis kardinaliai keičiasi. Kadaise, jis buvo padalintas į klestinčią ir atsilikusią ekonomikas. Mes užaugome mokydamiesi aiškių „žaidimo taisyklių“ ir tikėjomės, kad taisyklės nesikeis. Tas pasaulis ir tos taisyklės – baigėsi. Iki 2030 m. įsigalios nauja tikrovė, ir mes dar nežinome, kad:

- Azijos ir Afrikos vidurinės klasės dydis pralenks JAV ir Europos vidurines klases kartu sudėjus;

- robotų, kurių tikslas – efektyvinti darbo procesus, bus daugiau nei darbuotojų;

- senelių bus daugiau negu anūkų;

- pirmą kartą istorijoje globalios ekonomikos varomąja jėga taps ne Vakarų pasaulio vartotojai;

- moterys valdys daugiau privačios nuosavybės negu vyrai;

- valiutų bus daugiau negu valstybių;

Visos šios tendencijos 2030 metais susilies ir pakeis viską, ką žinome apie kultūrą, ekonomiką ir pasaulį.

Vienintelis būdas suprasti dabartines pasaulines transformacijas ir jų poveikį – galvoti nestandartiškai, t. y. naudojant „periferinį matymą“ arba problemas sprendžiant kūrybiškai ir netradiciškai. Užuot sutelkę dėmesį į vieną tendenciją (pvz., klimato pokyčius), turime atsižvelgti į dinamišką įvairių jėgų sąveiką iki 2030 m., po kurios nebebus kelio atgal.

Artėjantys 2030-ieji yra ir artėjančių permainų riboženklis, ir galimybė pasitreniruoti nestandartiškai mąstyti, kas revoliuciškai pakeis mūsų mąstymą apie kataklizminius pokyčius ir jų pasekmes.

Transformacija – yra neišvengiamas pastovus procesas, tačiau kartu labai individualus. Ateitis yra arčiau nei galvojame ir neleidžiame sau būti nuošalyje. Iškyla aktualus antros profesijos klausimas, konkrečiai būtinos investicijos į antrą profesiją, edukacija.

Žvelgiant į ateitį, dažnai gali atrodyti, kad joje slepiasi daugybė kliūčių. Vis tik tai labiau požiūrio klausimas, todėl vadovui taip pat yra svarbu gebėti mąstyti pozityviai, įžvelgti galimybes ir naujus potencialus, o ne iš karto užverti sau kelius išankstinėmis neigiamomis nuostatomis.

Ateities iššūkius pasitikti – pozityviai susikoncentravus. Mąstyti aiškiai ir pozityviai šiandien gali būti sunkiau ir dėl to, kad kiekvienas mūsų susiduriame su beprecedenčiais informacijos kiekiais, kurie, neišsiugdžius savybės pastebėti tai, kas svarbiausia, tinkamai susidėlioti prioritetus, iš tiesų gali išmušti iš vėžių. Taigi gebėjimas sutelkti dėmesį ir mąstyti kritiškai tampa nepamainomomis savybėmis.

Galima teigti, kad geriausias būdas yra patiems aktyviai prisidėti prie ateities kūrimo. Tai galima padaryti laiku pastebint visuomenę ir verslo aplinką transformuojančias tendencijas, nuo jų nebėgant, o pasinaudojantys atveriamomis galimybėmis ir žengiant koja kojon su šiandienos technologijomis. Dėl to šviesi ateitis laukia tų žmonių ir jų vadovaujamų verslų, kurie jos nebijo, jai nuolatos ruošiasi ir semiasi iš jos įkvėpimo, o geriausias atsakas į permanentinius pokyčius – keistis pačiam, nes kiekviena diena yra nauja galimybė.