Naujojo koronaviruso pandemija atskleidė, kad darbai kuo puikiausiai vyksta ir be daugumai įprastos darbo aplinkos. Kone viską galima padaryti nuotolinio būdu, tad iš esmės tam, kad būtų įvykdytos patikėtos užduotys, tereikia kompiuterio ir patikimo interneto ryšio. Be to, prievolė dirbti iš namų privertė iš naujo permąstyti ir darbo vietos vertę, nes nemažai darbuotojų visgi norėtų sugrįžti darbuotis į biurus.

Atsižvelgiant į dabartinę situaciją ir pakitusius poreikius, natūraliai klausimas, kaip galėtų atrodyti ateities biurai.

„IE School of Architecture and Design“ Madride erdvių strateginio dizaino magistro studijų vadovė Elvira Munoz Beraza sako, kad praeitų metų koronaviruso iššūkiai biuro erdves transformuos tik į gerą.

„Pandemija paprasčiausiai paspartino tendencijas, kurios jau buvo pradėjusios bręsti. Tiesiog susiklosčiusi situacija paskatino bendroves ir ekspertus greičiau nei planuota ryžtis sudėtingam, bet reikalingam pokalbiui. Biuras – bendradarbiavimo, socializacijos ir jausmo, jog priklausai kolektyvui, erdvė. Tradiciškai pastaruoju metu tai buvo labiau ne „mano“, o „mūsų“ erdvė: tiesiog atėjo laikas, kai kabinetus pakeitė atviros darbo erdvės. Dabar, panašu, esame ant naujo lūžio slenksčio“, – teigia ekspertė.

Individualioms darbo vietoms persikėlus į darbuotojų virtuves ir svetaines, tenka permąstyti biuro erdvės sampratą. Ji nebegali būti vieta, kur dirba didelis skaičius žmonių, o socialinio atstumo reikalavimai ir skiriamosios apsauginės sienelės – per mažos pastangos kuriant saugią darbo erdvę.

Apranga biure
Foto: Shutterstock

Architektai ir biurų planuotojai paskubomis kurpia pokyčių strategijas ir ieško naujų sprendimų, pavyzdžiui, siūlo didesnių biuro stalų ir ieško vietos laiptinėms, taip siekdami sumažinti žmonių priklausomybę nuo liftų. Žinoma, neapsieinama ir be vis garsiau reiškiamo reikalavimo iki minimumo sumažinti liečiamų paviršių, pavyzdžiui, liečiamų ekranų, durų rankenų ir mygtukų.

E. M. Beraza šiuo metu didžiausią dėmesį skiria tam, kaip pritaikyti biurus besikeičiantiems konkrečių bendrovių ir jų darbuotojų poreikiams. „Manau, kad darboviečių dizaine svarbiausia hibridinė fizinio ir virtualaus bendravimo, individualių ir kolektyvinių, vidinių ir išorės veiksmų, užduočių ir sąveikos kombinacija“, – akcentuoja ekspertė.

Ji pabrėžia darbo biure ir namuose derinimo svarbą: „Nuotolinis darbas niekur nedings, jis bus derinamas su darbu biure. Nuotolinis darbas tvaru, nes jis suteikia daugiau pasirinkimo variantų, laisvės, netgi motyvacijos. Darbas nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro jau praeitis“.

Vyresnysis darbo erdvių vadybininkas Lewisas Barkeris iš „ServiceNow“ mano, kad net ir pagaliau pasibaigus naujojo koronaviruso pandemijai „darbo iš namų“ ir „darbo darbe“ atskirtis niekur nedings. „Daugumai darbuotojų tradicinio biuro su pastovia darbo verta sąvoka taps nebeaktuali. Jiems patinka dirbti iš ten, kur nori jie patys. Darbo vietos mobilumas, laisvė ir nenoras prisirišti prie konkrečios fizinės darbo vietos visiems laikams pakeis daugelio bendrovės veiklos operacijas“, – įsitikinęs ekspertas.

Apranga biure
Foto: Shutterstock

L. Barkeris mano, kad toks lankstumas taps labai svarbiu veiksniu tiek pritraukiant naujų, tiek išsaugant esamus darbuotojus. „Jeigu darbdaviai piktybiškai priešinsis pokyčiams, ar tai būtų mišrus darbo modelis, ar sprendimas pereiti prie išskirtinai nuotolinio darbo, pritraukti norimų specialistų darysis vis sunkiau“, – pabrėžia ekspertas.

Perėjimą prie mišrios darbo aplinkos gali palengvinti technologijos.

„Service Now“ IT sistemų aptarnavimo vadybininkas Liranas Danielis atkreipia dėmesį, kad auga savarankišką darbą palengvinančių sprendimų, kuriems reikalingos tokios technologijos kaip dirbtinis intelektas, papildyta realybė ir mašininis mokymasis, poreikis. „Šie pokyčiai leidžia dirbti veiksmingiau ir sutaupyti laiko, skiriamo pagalbos prašymams. Darbus galima nudirbti greičiau, tačiau išsaugoti kokybę. Natūraliai lieka daugiau laiko, kurį galite skirti šeimai ir draugams. Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis gali padėti rasti atsakymų į dominančius klausimus ir išspręsti problemas savarankiškai, be IT specialistų pagalbos“, – teigia jis.

Biuruose naujos technologijos diegiamos tam, kad būtų griežčiau laikomasi saugumo protokolų. Vis daugiau bendrovių vietoj rankenų, mygtukų ir liečiamų ekranų renkasi neliečiamas jutiklių technologijas. Kai kur netgi ieškoma technologijų, leisiančių personalui kontroliuoti liftus bei užkandžių ir gėrimų aparatus išmaniojo telefono pagalba.

„Kalbant apie pastarąsias ekspertų diskusijas, svarbiausi šiuo metu – saugumo klausimai, susiję su ateities perspektyvomis. Svarbiausia kuo įmanoma sumažinti bendrai liečiamų paviršių plotą, kur įmanoma įrengti automatines duris, kavos aparatus, kortelių skaitytuvus, tokiu būdų sumažinant viruso plitimo riziką“, – komentuoja L. Danielis.

Ir tai toli gražu ne visi pokyčiai, kurių išvengti nepavyks.

„ServiceNow“ vadovas Daafas Serne mano, kad tai gali būti daugiau nei vieno kvadratinio metro reikalavimas vienam asmeniui bei dar daugiau erdvės, kur vyksta darbuotojų migracija, novatoriški sprendimai, kaip galėtų vykti susitikimai. „Svarbiausia bus tai, kokią įtaką fizinei aplinkai turės technologijos. Samprotaudami, koks bus dirbtinio intelekto vaidmuo ateities darbo erdvėms, geriau suprasime, kaip saugiau optimizuoti erdves ir apsaugoti darbuotojus. Kalbant apie „ServiceNow“ produktus ir jų taikymą praktikoje, prieš einant į darbą, rezervuoti darbo vietą taps įprasta praktika“, – sako D. Serne.