Į šias šalis iškeliauja net 94 proc. Ortho Baltic pagaminamos produkcijos. Lietuva, su kitomis šalimis dalinasi vos 6 proc. , nors iš esmės bendrovė veikia Kaune.
Nedrįsta
„Lietuvoje kūrėmės todėl, kad tai mano tėvynė, todėl kad 2001 m. tai buvo pigios darbo jėgos šalis, bet joje buvo kvalifikuotų specialistų, gebančių gaminti 1 klasės medicinos prietaisus, nuo kurių pradėjome. Dabar gaminame ir 3 klasės (viso yra 4 klasės: 1, 2a, 2b ir 3). Tokios kompetencijos Lietuvoje nebuvo, bet buvo gabaus jaunimo“, – dalinosi savo mintimis pašnekovas, UAB „Ortho Baltic“ vadovas, mokslų daktaras Gediminas Kostkevičius.
Būtent jam ir dėkoja verslininkas už tai, ką pasiekė. Pasak jo, kompetencijų trūkumas yra pagrindinis barjeras pereinant prie aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo ir gamybos Lietuvoje.
„Gerai, kad turime stiprias lazeristų ir biotechnologų mokyklas. Bet kiek tokių stiprių mokyklų turime? Šią problemą sprendžiame pirkdami užsakomuosius tyrimų darbus iš užsienio universitetų ir tyrimų centrų bei samdydami užsienio specialistus: iš Vokietijos, Prancūzijos, Izraelio, kitų šalių. Nors įmonėms yra nuostolis, kai aukštos kvalifikacijos darbuotojai migruoja iš įmonės į įmonę, bet jie migruodami perneša žinias. Todėl kur yra didelė aukštos kvalifikacijos specialistų koncentracija, žinios plinta sparčiai, kaip ir virusas“, – kalbėjo pašnekovas, pripažindamas, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistų mažai, įmonių, kurios dėl jų konkuruotų – taip pat vienetai.
Kaip pasakojo įmonės vadovas, Lietuvos darbo rinkos integracija su Vakarų šalių darbo rinkomis minimali. Todėl, jo nuomone, ir žinios į Lietuvą (ar po Lietuvą) plinta lėtai.
„Kitas trūkumas verslui kūrtis būtent Lietuvoje yra kapitalo pasiūla. Lietuvoje ji labai ribota. Gerai, kad iki šiol visa laiką dirbame pelningai, gerai kai gauname ES struktūrinių fondų paramą. Bet rizikos investicinio kapitalo prieinamumas gana ribotas. Inovacijų plėtrą trikdo iki šiol medicinos sektoriuje nusistovėję didelę lobistinę galią turinčių interesų grupių interesai neretai tampa neveiksnumo barjeru, trukdžiu net ir daug žadančioms investicijoms. Nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos yra nusistovėjusios sistemos, o tokiose sistemose yra labai sudėtinga ką nors pakeisti. Tuoj pradedama šaukti, kad reformos jei nesugriaus, tai išbalansuos sistemą. O išbalansuoti tokią socialiai jautrią sistemą kaip nacionalinė sveikatos priežiūra, niekas ne tik nenori, bet ir nedrįsta“, – savo požiūrį išsakė G. Kostkevičius.
Potencialūs „savižudžiai“
Anot mokslininko, imantis kažką kurti medicinos srityje, visada reikia planuoti, kur bus galima inovaciją praktiškai išbandyti rinkoje (jau praėjus visus iki-klinikinius ir klinikinius tyrimus, produkto sertifikavimą ir registraciją).
„Jei nacionalinės sveikatos apsaugos politikos formuotojas ar jam pavaldžios institucijos neduoda aiškaus signalo, arba akivaizdžiai demonstruoja savo nepasitikėjimą naujomis medicininėmis technologijos, net jei tokias inovacijas vedantys pasaulio ekspertai įvardina kaip ateities medicinos technologijas, jei į kompensuojamų vaistų ir medicinos priemonių sąrašus yra įtraukiami tik tie vaistai ir produktai, kurie kompensuojami bent penkiose kitose ES šalyse, kurti tokias technologijas gali ryžtis tik pakankamai didelė kompanija, jau dirbanti su užsienio rinkomis, arba potencialus „savižudis“. Nes medicininės inovacijos reikalauja didelių investicijų ir daugiadisciplininio bendradarbiavimo“, – tęsė verslininkas.
Pats renkasi žmones
„Aš dirbu versle, turiu pranašumą pats pasirinkti žmones, su kuriais noriu dirbti. Dabar esu pats sau viršininkas niekam neturiu atsiskaitinėti. Niekada nesirinkčiau valdiško darbo ar politinio posto, kur negali sakyti ką galvoji, veikiau būtina tylėti, ar kalbėti tai, ką reikia“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas prisipažino, kad prieš kelerius metus jam buvo siūlytos gana aukštos pareigos, tačiau jų G. Kostkevičius atsisakė: „Kam man jos – dėl garbės? Gyvenu vadovaudamasis principu – „aš vilką vadinu vilku, o jeigu kiaulę sutinku, aš jai sakau – sveiks, kiaule“. Su šiais principais valdžioje ar politikoje toli nenukeliausi, todėl manau, kad reikia būti pačiam sau valdžia“.
Mokslininkas pastebi, kad Lietuvoje sveikatos apsaugos ministrai savo įsakymais priskyrė gydytojams daugybę funkcijų, kurias išsivysčiusiose pasaulio šalyse atlieka žemesniųjų grandžių medicinos darbuotojai, ir jie tuo didžiuojasi.
„Jei taip būtų ir Vakaruose, tų šalių sveikatos apsaugos sistemos – bankrutuotų, nes gydytojų ir slaugytojų atlyginimai skiriasi bent penkis kartus. Bet Lietuva tai gali sau leisti tol, kol mokės gydytojams žemiausius ES šalyse atlyginimus ir jie nepradės streikuoti. Deja, bet ir gydytojai mūsų šalyje susiskaldę: vieni trokšta skaidrumo ir socialinio lygiateisiškumo, kiti – prisitaikė „žvejoti“ drumstame vandenyje. Valdžia derasi su sočiaisiais ir pamalonintaisiais, kiti – emigruoja ar lieka atskirtyje“, – vertina nūdienos situaciją medikas.
Kiek būtų galima sutaupyti?
Pašnekovas taip pat pastebi, kad pandemijai pasiekus piką, ligoninėse trūksta ne tik vietų, bet ir personalo.
„Susidaro įspūdis, kad visos valdžios mokėdamos gydytojams ir kitiems medikams jų profesinį orumą žeminančius atlyginimus, optimizuoja jų skaičių. Esminės korupcijos prevencijos priemonės – lankstinukų leidyba ir lipdukai ant mediko durų, verčia manyti, kad imamasi aktyvių veiksmų korupcijai mažinti, tačiau žmonės dejuoja – prie gydytojų neįmanoma prasibrauti, visur eilės, aptarnavimas grubus, o kartais ir kaimynus nugydo. Visiems suprantama, kad medikams nevalia priimti materialinę paramą ir pacientų, tačiau bene visos valdžios leidžia ir leido medikams prisidurti ir kitais būdais. Iki šios apie kitus gydytojų pajamų šaltinius – tyla, tarsi jų Lietuvoje nėra. Turime daugybę laipsniuotų sociologų, bet nė vienas iš jų nėra tyręs, kiek pajamų gydytojai gauna už valdišką darbą, kiek pajamų iš darbo privačiose klinikose (paprastai antraeilėse pareigose), kiek iš pacientų, kiek iš farmacijos kampanijų, medicinos priemonių tiekėjų, kiek už dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose ar medicininio sukčiavimo? Kiek pelno atneša sėkmingi viešieji pirkimai? Už kokias sumas tą pačią medicininę įrangą perka privačios ir viešos gydymo įstaigos, ir kiek būtų galima čia sutaupyti? “, – svarstė G. Kostkevičius.
Kokia buvo verslo pradžia?
Prisimindamas savo verslo pradžią iš Kauno tarptautinį verslą vykdantis pašnekovas teigė, kad nuo pat pradžių jis turėjo tikslą sukurti įmonę, apsiginklavusią naujomis technologijomis, kuri galėtų nuotolinių būdu priimti užsakymus iš viso pasaulio, o pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis galėtų pagaminti individualizuotus produktus.
„Iki dabartinio lygio teko nueiti ilgą kelią“, – apie verslo pradžią pasakoja pašnekovas.
„Ortho Baltic“ kūrėsi 2001 m. Pirmieji įkūrėjai Gediminas Kostkevičius kartu su „Otto Bock Scandinavia“.
„Iki tol vadovavau AB „Ortopedijos technika“, o „Otto Bock“ – bene stambiausias žaidėjas pasaulinėje pagalbinių ortopedijos techninių priemonių rinkoje. Tuo metu ši bendrovė koncentravosi standartinių protezų ir įtvarų bei šiems produktams gaminti reikalingų komponentų gamyboje, negamino pagal užsakymą gaminamų individualiai pacientui pritaikytų ortopedijos technikos priemonių, – prisiminė jis. – Kilo idėja gaminti personalizuotus medicinos prietaisus Vakarų rinkai. Prietaisai buvo brangūs, nes anuomet jų projektavimas ir gamyba nebuvo automatizuota, rėmėsi rankiniu darbu. O ir Vakarų Europos rinka buvo labai fragmentuota, joje gausybė mažų žaidėjų. Didieji gamino tik standartinius medicinos prietaisus, nelindo į vienetinių, pagal užsakymą gaminamų produktų nišą. Ji pasirodė įdomi mums“.
Taip metus įmonė kūrė užsakymų priėmimo internetinę platformą „Shoe-Metric“ ortopedinės avalynės užsakymams priimti. Pamažu augant užsakovų skaičiui reikėjo struktūrizuoti užsakymų pateikimo formas.
„Tuomet dar neturėjome skaitmeninės technikos, žmogaus galūnių formų perteikimui dar buvo naudojamas gipsas. Gipso formas gabenome kurjeriniu paštu, jos įmonę pasiekdavo per parą. Tai buvo brangu, o kartu reikalavo nemažai laiko sąnaudų. Todėl 2007 m. sukūrėme 3D lazerinį pėdos skenerį „Easy Foot Scan by Ortho Baltic“. Šiandien jį naudoja mūsų ortopedinės avalynės užsakovai visame pasaulyje ir ne tik Europoje, bet ir Australijoje, Prancūzijos Polinezijoje ar Bogotoje“, – džiaugėsi verslininkas.
Pirmieji personalizuoti implantai
Pasak mokslininko, pirmieji personalizuoti implantai buvo sukurti 2015 m.. Jie pasiūlyti rinkai kartu su chirurgijos gidais. Dar po dviejų metų pradėta kurti MICE 3D priešoperacinė planavimo sistema Web GL technologijų pagrindu. Ji įdiegta 2019 m.
Iki tol, pašnekovo pasakojimu, reikėjo nueiti ilgą kelią – investuoti į duomenų inžinerijos sprendimus, parametrizuoti, struktūrizuoti, tikrinti ir kaupti kartu su užsakymais implantų gamybai gaunamus nuasmenintus pacientų klinikinius duomenis, jų gydymo planus bei tam panaudotus techninius sprendimus.
„Įkūrėme medicinos elektronikos laboratoriją, pradėta kurti implantuojamų ir nešiojamų jutiklių, veikiančių bevielio ryšio pagrindu, sistema. Dabar mūsų įmonė turi per 150 darbuotojų, yra sertifikuotas medicininių prietaisų, įskaitant pačios sudėtingiausios – III klasės, projektuotojas ir gamintojas“, – tęsė jis.
Pašnekovas prasitarė, kad pagrindinės šalys, į kurias iškeliauja Lietuvoje pagaminta produkcija –Beneliukso šalys, Skandinavija, Vokietija, Šveicarija ir Austrija. Į šias šalis iškeliauja net 94 proc. visos įmonės produkcijos. Likę gaminiai išsiunčiami į Prancūzų Polineziją, Australiją, Naująją Zelandiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Saudo Arabiją ir kitas tolimas šalis.
Pasauliniai lyderiai
„Rinkų apžvalgose jau porą metų esame įvardijami kaip pasauliniai lyderiai ir kai kurių naujų savo produktų rinkose, konkrečiai veido-žandikaulių implantų ir kranijinių implantų produktų grupėse. Deja, praktiškai visa UAB „Ortho Baltic“ pagaminta produkcija iškeliauja į užsienį – Lietuvoje lieka vos 1 proc. Verslo į užsienį neperkėliau, tačiau Lietuvoje lieka tik menka produkcijos dalis“, – atviravo G. Kostkevičius.
Paklaustas, kas lėmė kompanijos sėkmingą plėtrą į pačias reikliausias Vakarų Europos ir kitų šalių rinkas su savo prekiniu ženklu, pašnekovas pabrėžia, kad UAB „Ortho Baltic“ visų pirma konkuruoja ne kaina, o kokybe, ir visus 19 veiklos metų dirbo pelningai.
„Pažymėčiau aiškios verslo plėtros strategijos turėjimą, įmonės gebėjimą sėkmingai konkuruoti dėl struktūrinių fondų lėšų projektams vykdyti, taip pat palankią mokestinę aplinką mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdančios įmonėms. Sakau tai atsakingai – dejuoti mėgstantiems lietuviams. Mus kvietė perkelti savo įmonės valdymą ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros padalinį į Airiją, į Daniją, tad teko jomis nuodugniau pasidomėti, ir galiu pasakyti, kad nors šios šalys turi savų pranašumų, tačiau mokesčių lengvatomis ir ES struktūrinių fondų parama nacionaliniame lygmenyje nusileidžia Lietuvai, jau nekalbant, kad visa tai, ką pasiekėme Lietuvoje, ten pasiekti kainuotų daug brangiau“, – aiškino UAB „Ortho Baltic“ vadovas.
