Nuo 1950 metų visame pasaulyje pagaminta daugiau nei 9 mlrd. tonų plastiko, iš kurių perdirbama tik 9 proc., skelbia statybų technologijų kompanija „Othalo“. Tuo metu daugiau nei milijardas žmonių gyvena lūšnynuose.

Ši bendrovė surėmė pečius su Jungtinių Tautų gyvenviečių programa „UN-Habitat“ ir sukūrė komponentų pastatyti tris parodomuosius namus, galintis padėti išspręsti būsto trūkumo Afrikoje problemą.

Vien tik Užsachario Afrikoje nedelsiant reikia 160 mln. vienetų būstų, nurodo norvegų kompanija. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius dėl sparčios urbanizacijos padidės iki 360 mln. „Othalo“ mano, kad iš dabar esamų plastiko atliekų galima pastatyti daugiau nei 1 mlrd. namų.

Ateinančiais metais Kenijoje numatoma pastatyti pirmąją gamyklą, kurioje iš perdirbo plastiko būtų gaminami namų elementai, pavyzdžiui, perdangos sienoms, luboms ir grindimis.

Tvarūs namai

„UN-Habitat“ skelbia, kad 60 proc. žmonių, gyvenančių miestų zonose Afrikoje, gyvena neoficialiose gyvenvietėse. O nuo 1990 iki 2017 metų Afrikos šalys importavo didelį kiekį plastiko, „kurio didžioji dalis galiausiai atsidūrė sąvartynuose ir sukūrė milžinišką aplinkosauginį iššūkį“.

„UN-Habitat“ vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Victoras Kisobas sako, kad partnerystės su „Othalo“ tikslas yra „skatinti tinkamo, tvaraus ir prieinamo būsto statybas visiems“.

„Othalo“ inicijuoto proceso metu plastiko atliekos yra susmulkinamos ir maišomos su kitais elementai, įskaitant nedegias medžiagas. Šie komponentai yra naudojami pastatyti iki keturių aukštų pastatus: vienam tokiam 60 kvadratinių metrų ploto namui sunaudojamos 8 tonos perdirbto plastiko. Vienos gamybos linijos gamykla per metus gali pagaminti 2800 būsto vienetus.

Po sėkmingų laboratorinių tyrimų „Othalo“ gamykla Estijoje pradėjo gaminti komponentus trims parodomiesiems namams Kenijos sostinėje Nairobyje, Kamerūno sostinė Jaundėje ir Senegalo sostinėje Dakare.

„Othalo“ įkūrėjas Frankas Cato Lahti šią technologiją kūrė ir bandė nuo 2016 metų kartu su Norvegijos Trondheimo mieste jau 70 metų veikiančia nepriklausomų mokslinių tyrimų organizacija SIBTEX bei Norvegijos Trumsės universiteto ekspertais.

Prognozuojama, kad iki 2050 metų beveik septyni iš dešimties žmonių gyvens miestuose. Daugiau nei 90 proc. šio prieaugio bus fiksuojama Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje ir Karibų regione.

„Be efektyvaus miestų planavimo šios sparčios urbanizacijos pasekmės bus liūdnos“, – perspėja „UN-Habitat“.

Tinkamo būsto trūkumas, lūšnynų augimas, netinkama ir pasenusi infrastruktūra, augantis skurdo ir nedarbo lygis, aplinkos tarša ir sveikatos problemos yra tik keli iš galimų poveikių. Todėl turi keistis mąstymas, politika ir požiūris į urbanizaciją, nes tik taip miestų augimas virs galimybėmis visiems, sako „UN-Habitat“.

Pokyčių pradininkai

Požiūrio į miestus ir bendruomenes keitimas siekiant didesnio atsparumo ir tvarumo buvo viena iš pagrindinių temų, aptartų per šiųmetį Pasaulio ekonomikos forumo Pokyčių pradininkų viršūnių susitikimą.

Nuotoliniu būdu vykusios renginio metu inovatoriai ir suinteresuotosios šalys iš viso pasaulio svarstė įvairius būdus, kaip spręsti problemas, su kuriomis susiduria įmonės, vyriausybės ir visuomenė.

Atidarydamas renginį, Pasaulio ekonomikos forumo Strateginės žvalgybos vadovas ir Vykdomojo komiteto narys Stephanas Mergenthaleris sakė: „Mums reikia keisti tai, kaip gaminame, gyvename ir elgiamės su mūsų miestais, kad paverstume tą perėjimą prie nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygio realybe...“

„Ir šie metai labai dramatiškai parodė, kad mums reikia bet kokių pastangų, kad išsaugotume gyventojų sveikatą, jeigu nenorime pakenkti visame šiam progresui“, – sakė jis.