Atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ skaičiavimais, rūšiuodamas atliekas jų tvarkymo išlaidas verslas šiandien gali sumažinti maždaug trečdaliu. Nepaisant to, dar ne visos įmonės užtikrina, kad jų veikloje susidarančios atliekos būtų tinkamai išrūšiuojamos, rašoma įmonės pranešime spaudai.

Nerūšiavimas įmonėms kainuos vis daugiau

Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2018 metais susidarė daugiau kaip 7 mln. tonų įvairių atliekų, iš kurių maždaug ketvirtadalis buvo perdirbta arba panaudota energijos gamybai. Didžiausią dalį visų atliekų (37 proc.) sudarė gamybinės atliekos. Kitoms ekonominėms veikloms teko beveik trečdalis, o statybų ir griovimo darbams apie 9 proc. visų susidarančių atliekų. Palyginimui, namų ūkiuose susidarė penktadalis visų atliekų. Akivaizdu, kad siekiant tikslo perdirbti didžiąją dalį šalyje susidarančių atliekų, būtina didinti atliekų rūšiavimo apimtis įmonėse.

Anot Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidento Algirdo Reipo, pastaraisiais metais šioje srityje stebimas reikšmingas progresas, o vis daugiau įmonių prisideda prie atsakingo atliekų tvarkymo rūšiuodamos atliekas susidarymo vietose ir perduodamos jas patikimiems atliekų tvarkytojams. A. Reipo įsitikinimu, gerąsias atliekų rūšiavimo praktikas anksčiau ar vėliau turės perimti visos įmonės, tačiau kuo ilgiau jos dels, tuo brangiau verslui tai atsieis.

„Netvarūs ir žiedinės ekonomikos principų neatitinkantys atliekų tvarkymo būdai vis labiau brangsta, o mokestinis spaudimas įmonėms pereiti prie aplinkai draugiško atliekų tvarkymo tik didės. Jei įmonės nenori rūšiuoti šiandien, jos vis tiek bus priverstos tai padaryti ateityje. Delsdamos diegti tinkamą atliekų sutvarkymą užtikrinančius procesus bendrovės paprasčiausiai atidėlioja neišvengiamus sprendimus ir dėl to greičiausiai patirs vis didesnes išlaidas. Šiuo atveju įmonėms tikrai verta pagalvoti apie ilgalaikę perspektyvą, o ne vengti joms tenkančios atsakomybės“, – sako A. Reipas.

Rūšiuojantys sutaupo apie 30 proc.

A. Reipas taip pat pažymi, kad atliekų rūšiavimas ir perdirbimas įmonėms dažnai ekonominiu požiūriu yra naudingas ir dėl to, kad leidžia gauti pigesnę žaliavą gamybai. A. Reipo teigimu, kasmet įmonės Lietuvoje pačios savo reikmėms perdirba apie 60 tūkst. tonų gamybinių ir kitų atliekų.

„Galiausiai, įmonės, kurios neužtikrina poveikį aplinkai mažinti leidžiančių veiklos procesų – tame tarpe ir susijusių su atliekų rūšiavimu bei tinkamu tvarkymu – rizikuoja savo konkurencingumu ir galimybėmis pritraukti investuotojų lėšas. Vartotojai ir investuotojai šiandien pasižymi vis mažesne tolerancija netvarioms įmonių praktikoms ir prioritetą teikia aukštus aplinkosauginius standartus taikančioms bendrovėms. Dėl to atliekų nerūšiuojančios įmonės paprasčiausiai gali netekti vartotojų, joms gali būti sunku susirasti verslo partnerių, pritraukti reikiamų specialistų ar dalyvauti patraukliuose projektuose“, – teigia A. Reipas.

Savo ruožtu atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ generalinis direktorius Romas Draskinis pažymi, kad jau šiandien rūšiuodamos veikloje susidarančias atliekas įmonės gali apie 30 proc. sumažinti jų tvarkymo išlaidas.

„Rūšiavimas yra vienas esminių atliekų perdirbimo, o tuo pačiu ir žiedinės ekonomikos ciklo, etapų. Įmonių veikloje susidarančias gamybines, antrines ar kitas atliekas metant į bendrus komunalinių atliekų konteinerius jos yra užteršiamos biodegraduojančia dalimi ir yra nebetinkamos perdirbti. Tai yra žalinga praktika, dėl kurios dar nemažai atliekų patenka į sąvartynus. Taip teršiama gamta ir netenkama galimybių efektyviai naudoti gamtos resursus bei mažinti CO2 pėdsaką. Be abejo, neatskirdamos atliekų srautų įmonės taip pat pažeidžia ir šalyje galiojančias šalies teisinio reguliavimo normas, jau nekalbant apie socialiai atsakingos veiklos principus“, – pabrėžia R. Draskinis.

Dėmesys darbuotojų mokymams ir rūšiavimo kontrolei

Tai, kad įmonėms šiandien itin svarbu imtis visų įmanomų priemonių poveikio aplinkai mažinimui ir tinkamam atliekų sutvarkymui, pažymi ir vienos iš Lietuvoje pirmaujančių gėrimų gamintojų, bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Dainius Smailys. Anot jo, per keletą pastarųjų metų bendrovės veikloje susidarančių nerūšiuotų atliekų kiekiai nuosekliai ir reikšmingai mažėjo. To siekiant daugiausiai dėmesio skiriama darbuotojų mokymams ir nuolatinei atliekų rūšiavimo kontrolei.

„Vykdydami veiklą vadovaujamės tarptautiniais aplinkosaugos standartais, o vienas iš pagrindinių aplinkos apsaugos aspektų mūsų įmonėje yra atliekų susidarymo mažinimas ir kuo mažesnio nerūšiuotų atliekų kiekio išvežimas į sąvartyną. Tam „Utenos alaus“ darykloje yra vykdoma nuolatinė atliekų rūšiavimo kontrolė – atliekami auditai ir kasdieniai patikrinimai. Didelį dėmesį skiriame ir darbuotojų edukacijai – jie yra mokomi tinkamai rūšiuoti atliekas, skatinami prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, taršos mažinimo bei įmonės kaštų mažinimo. Daryklos teritorijoje dirbantys rangovai taip pat supažindami su atliekų rūšiavimo reikalavimais“, – sako D. Smailys.

Anot D. Smailio, siekiant užtikrinti efektyvų rūšiavimą daryklos teritorijoje yra pastatyti skirtingoms atliekoms skirti konteineriai. Ant jų yra prikabintos lentelės, kurios nurodo, kokias atliekas į konteinerį mesti galima, o kokių – ne. Tuo metu administracinėse ir gamybinių cechų bei logistikos sandėlio patalpose yra pastatytos atliekų tvarkymo bendrovės suteiktos estetiškos skirtingų spalvų drėgmei atsparios rūšiavimo dėžutės.

„Savo atliekų tvarkytojui „Ekonovus“ kasmet atiduodame vis daugiau popieriaus, kartono, plastiko ir stiklo atliekų, kurios vėliau yra perdirbamos ir grįžta į gamybos procesą kaip žaliava. Nuolatinių pastangų dėka savo veikloje susidarančių mišrių atliekų apimtis per keletą metų sumažinome maždaug 40 proc. ir toliau ketiname gerinti šiuos rodiklius“, – sako D. Smailys.

Ieškoma lanksčių sprendimų

Tuo metu R. Draskinis sako suprantantis, kad įmonėms pakeisti nusistovėjusias praktikas neretai yra nelengva. Tam reikia pasirūpinti ir atitinkama infrastruktūra, apmokyti darbuotojus, o neretai ir pakeisti vidinę organizacijos kultūrą. Visgi, R. Draskinio įsitikinimu, tokios pastangos daugeliu atveju atsiperka ir demonstruoja brandų įmonės požiūrį į aplinkosaugą.

„Remdamiesi savo ilgamete patirtimi visuomet stengiamės padėti įmonėms rasti tinkamiausius ir geriausiai jų lūkesčius atitinkančius sprendimus ir žengti tvaresniu bei aplinkai draugiškesniu keliu. Daugeliu atveju įmonės netrunka pajusti rūšiavimo naudą ir, žinoma, svarbiausia – tokiu būdu prisideda prie švaresnės aplinkos, klimato kaitos stabdymo ir planetos išsaugojimo. Šiandien tai yra vieni didžiausių iššūkių visuomenei, o verslas turėtų būti šių pastangų priešakyje. Tik aktyviau įsitraukus verslui Lietuvoje galėsime kalbėti ne apie ketvirtadalio, o didžiosios dalies atliekų perdirbimą ar naudingą panaudojimą“, – sako R. Draskinis.