Paprašyta papasakoti „zero waste“ idėja paremtos parduotuvės gimimo istoriją, L. Padelavičienė juokiasi, kad jos istorija daugelis sunkiai patiki, nes viskas prasidėjo 2018 m., kuomet ji su vyru tiesiog žiūrėjo televizorių.

„Pamenu, kad toje laidoje apie gamtą ir ekologiją rodė Bea Johnson (ji yra laikoma bešiukšlio gyvenimo būdo pradininke – aut.), kaip ji gyvena ir apsiperka. Nors mačiau ją pirmą kartą, aš suklusau, nes būtent iš jos išgirdau apie „zero waste“ gyvenimo būdą. Su vyru pagalvojome, kad ir patiems būtų įdomu nueiti į parduotuvę su savo (plastikiniais) maišeliais. Apie daugkartinio naudojimo maišelius tada mes dar nieko nežinojome“, – portalui Delfi pasakojo verslininkė.

Idėja gimė žiūrint televizorių

Po šios TV laidos ji ir pradėjo domėtis bešiukšliu gyvenimo būdu, ieškoti informacijos „Google“ ar bendraminčių „Facebook“ grupėse. Pirmą kartą įsigijusi daugkartinio naudojimo maišelius, Lina, kaip juokėsi, Panevėžyje jautėsi „kaip kosmonautė“, nes bešiukšlis gyvenimo būdas galbūt ir buvo populiarus sostinėje, tačiau tikrai ne Panevėžyje.

„Tada dar dirbau mokykloje, todėl kolegėms dovanodavau savos gamybos dantų pastą ar dezodorantą. Stengiausi žmones supažindinti su šia filosofija, jiems apie ją papasakoti, bet nieko nepiršti. Iš pradžių galbūt kai kurie žmonės galbūt pirštą prie smilkinio sukiojo, bet dabar patys daro tą patį“, – apie aplinkiniams keisto gyvenimo būdo pradžią dalijasi L. Padelavičienė.

Be pakuotės
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Pradėjusi domėtis bešiukšliu gyvenimo būdu, verslininkė atkreipė dėmesį ir į savo šeimos sugeneruojamas atliekas. Pamačiusi, kad plastiko šiukšles į konteinerį ji neša kas antrą dieną, Lina suprato, ties kuria sritimi reikia dirbti daugiausiai. „Dabar 10 litrų šiukšlių dėžę, skirtą plastikui, mūsų šeima pripildo per dvi savaites, popieriaus – per mėnesį, o komposto – per savaitę“, – džiaugiasi pašnekovė.

Kitoks požiūris į pakuotę

2019 m. spalį duris atvėrusioje parduotuvėje prekės – nuo buities švarinimo priemonių, iki maisto produktų – yra parduodamos be pakuotės. Nors prekybos centruose yra įprasta pirkti sveriamas daržoves ar vaisius, šioje Panevėžio parduotuvėje galima įsigyti norimą kiekį net ir muilo ar makaronų.

„Kai užsakinėju, pvz., muilą, prašau gamintojo jo nepakuoti į plastiką. Žinoma, tuomet iškart sulaukiu klausimo dėl higienos – kur ir kaip ketinu prekę laikyti, todėl paaiškinu, kad muilą man jie gali supakuoti į popierių, kurį paskui sukarpysiu ir panaudosiu muilo gabalėliui supakuoti, kuomet jį įsigys pirkėjas. Muilą laikysiu stikliniame inde su dangčiu, todėl jis nedulkės. O etiketę prašau atsiųsti vieną, kurią pakabinu parduotuvėje, kad pirkėjai galėtų ją tiesiog nusifotografuoti“, – apie pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą su tiekėjais papasakojo verslininkė.

Be pakuotės
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Buvusi anglų kalbos mokytoja įsitikinusi, kad jos užsienio kalbos žinios, matyt, tam ir buvo skirtos – kad ji galėtų bendrauti su tiekėjais iš užsienio, nes nemažai prekių ar talpyklų, skirtų produktams laikyti, tenka, deja, siųstis iš užsienio.

Parduotuvė – kaip edukacijos centras

Tai, kad prekės L. Padelavičienės parduotuvėje parduodamos be pakuotės, aktualu ne tik norintiems sugeneruoti mažiau plastiko, bet ir tiems, kurie gyvena vieni. „Kartais pirkėjai įsigyja, pvz., 200 gramų dribsnių, nes tiek jiems tereikia, nes gyvena vieni. Tai skatina nešvaistyti maisto“, – papildoma nauda džiaugėsi verslininkė.

Tačiau svarbiausia parduotuvės „Be Pakuotės“ misija yra ne verslo kūrimas, o švietimas ir edukacija, todėl jos savininkė ne tik rašo knygas, bet ir organizuoja įvairiausius edukacinius renginius. Tokiuose mokymuose ji teigia matanti itin aktyvų moksleivių susidomėjimą tvaresniu gyvenimo būdu. Vėliau jie į šią, vienintelę tokią Panevėžyje, parduotuvę atsiveda savo mamas ir parodo joms, kaip galima apsipirkti, nenaudojant vienkartinių pakuočių.

Be pakuotės
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

„Kaip tik dabar rašau knygą „Link gyvenimo be šiukšlių savo galvoje ir aplinkoje“, nes mes, pirmiausia, turime keisti savo mąstymą, o kad pakeistume mąstymą, reikalinga edukacijos. Pradėti turime nuo pačių elementariausių dalykų, nes kai kurie žmonės net nežino, kad į tą pačią šiukšliavežę pilamos išrūšiuotos šiukšlės nesusimaišo, nes mašinos turi atskirus skyrius. Štai nuo kokios informacijos turime pradėti kelią į sąmoningesnį vartojimą“, – įsitikinusi tvarios parduotuvės įkūrėja L. Padelavičienė.