SEB AB generalinis direktorius Johanas Torgeby, kuris kelerius metus siūlė verslo klasės emitentams žaliąsias obligacijas dar tada, kai „niekas“ jų nenorėjo, teigia, jog bankas ketina padėti klientams pagerint savo tvarumo rodiklius. Bet jei jie patys nedės pakankamai pastangų, sako jis, SEB nutrauks su jais visus ryšius.
„Turime labai daug ilgalaikių santykių, – telefonu kalbėjo J. Torgeby. – Šiandien į tuos santykius žiūrime kitaip, nei prieš dešimt metų.“ Nors tai nėra „lengvas sprendimas... tenka nuspręsti, ar tikrai nori visiškai nutraukti santykius“.
Vis daugiau bankų peržiūri savo paskolų knygas, kad atsikratytų teršėjų portfelių. Nors SEB bankas žengė toliau nei dauguma, augantis investuotojų ir reguliuotojų spaudimas rodo, kad jo pėdomis gali pasekti ir daugiau skolintojų.
Tuo pat metu Europos valdžios institucijos rengia naujus ataskaitų teikimo reikalavimus, kurie verstų įmones atskleisti riziką, vertinamą atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir valdymo (ESG) tikslus. Tai leis bankams lengviau įvertinti, kiek švarūs yra jų klientai.
ESG šaršalas
Nuo tada, kai ESG tapo naujausiu finansų pasaulio priežodžiu, Skandinavija žygiavo judėjimo priešakyje. Regiono pensijų fondai, valdantys bendrą 1,3 trilijonų dolerių turtą, pasisako už permainas. Norvegijos valstybės valdomas 1,2 trilijonų dolerių fondas šioje srityje taip pat tampa vis aktyvesnis.
J. Torgeby visiškas perėjimas prie tvarumo reiškia išmanų pinigų valdymą – net dabar, kai akcijų rinkas visame pasaulyje gelbsti rekordiniai piniginiai stimulai.
„Kalbant apie skirtumus tarp tvaraus ir netvaraus turto, balsuočiau (gal net ir dabar, o vidutinės trukmės laikotarpiu tai tikrai), kad tvariam turtui seksis geriau“, – sakė jis.
SEB, kurio apie 20 proc. priklauso Švedijos Wallenbergų šeimai, išsiskiria kaip klimatui draugiško finansavimo pradininkas. Dar 2008 m. bankas Pasaulio banko vardu išleido pirmąsias žaliąsias obligacijas.
Stengiasi neatsilikti
Verslo klientai reagavo lėčiau. J. Torgeby prisimena, kad nuo 2009 m. ištisus šešerius metus praleido „mėgindamas įtikinti įmones, kad tai yra naujas kapitalo įrankis, skirtas geriems darbams“. Jis aiškiai leido suprasti, kad įmonės pražiopsos finansavimo galimybes, jei neišleis žaliųjų obligacijų, tačiau „šešerius metus niekas jų nenorėjo“, – teigia jis.
Tie patys klientai dabar supranta, kas pastatyta ant kortos, ir ESG finansavimo rinka sprogte sprogsta. Šiais metais vyriausybės ir kompanijos ESG obligacijomis surinko rekordinius 403 milijardus dolerių, o tai yra 70 proc. daugiau nei 2019 m. Taip pat daugėja finansinių instrumentų, skirtų įleisti į rinką daugiau eminentų, pavyzdžiui, su tvarumu susietos skolos ir pereinamosios obligacijos.
J. Torgeby sako, kad dabar SEB ieško būdų, kaip padėti finansuoti Jungtinių Tautų 17 darnaus vystymosi tikslų, kad atlieptų tai, ką jis apibūdina kaip „didžiulį susidomėjimą“ iš investuotojų pusės. Tai apima bendrą verslą su vadinamosiomis „rudosiomis“ ir „juodosiomis“ pramonės šakomis, tokiomis kaip nafta, dujos ir laivyba.
Praėjusiais metais bankas bendradarbiavo su „Teekay Shuttle Tankers“, gabenančiais naftą, sukurdamas žaliųjų obligacijų sistemą, skirtą investuoti į išmetamųjų teršalų mažinimo priemones. Dėl sandorio teko „derėtis ir derėtis“, – prisimena J. Torgeby. Galų gale SEB nusprendė, kad šioks toks progresas yra geriau nei jokio progreso.
„Jei norime prisiimti visą atsakomybę už šią labai sudėtingą problemą, manau, turime pasakyti, kad kurį laiką mums dar reikės kai kurių iš šių produktų, kurie yra kenksmingi“, – pažymėjo J. Torgeby. Tai pripažįstama net ir Paryžiaus klimato susitarime, sakė jis.
