Ištyrus 18 ėminių, nustatyta, kad dalyje sostinės centre įsikūrusių biurų tiek oro, tiek paviršių taršos lygis normą viršija daugiau nei du kartus. Pagrindinė to priežastis – nepakankamas erdvių valymas bei vėdinimas, rašoma pranešime spaudai.

Komentuodamas tyrimą, jį atlikusios laboratorijos vadovas ir vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Paškevičius pažymi, kad dalis biuruose aptiktų mikroskopinių grybų rūšių gali turėti poveikį žmogaus sveikatai.

„Tokiais atvejais viskas priklauso nuo grybų kiekio ir individualaus žmogaus organizmo atsparumo, jo imuninės būsenos. Dideli nepageidaujamų mikroorganizmų kiekiai gali apsunkinti viršutinių kvėpavimo takų darbą, gali sumažėti darbingumas, išsivystyti alerginės reakcijos. Žinoma, visiškai išvengti mikroorganizmų negalima, tačiau kuo bus mažesnis jų kiekis, tuo geriau“, – perspėja mokslininkas.

Taršą kuria žmonės

Gamtos mokslų tyrimų centre buvo tiriami tiek oro, tiek ir paviršių mėginiai iš tipiškų biurų, kuriuose dirba po kelias dešimtis darbuotojų.

Didžiausia oro ir paviršių tarša nustatyta kartą per savaitę tvarkomame Senamiesčio biure. Tuo tarpu kasdien valomo sostinės Konstitucijos prospekte įsikūrusio biuro oro bei paviršių situacija yra ženkliai geresnė – aptikta perpus mažiau nepageidaujamų mikroorganizmų.

Ištyrė biurus Vilniuje
Foto: Bendrovės nuotr.

Dr. A. Paškevičiaus teigimu, taršą kuriame mes patys. Tyrimo metu patalpose kasdien keitėsi žmonės: atvykdavo ir išvykdavo darbuotojai, apsilankydavo svečiai.

„Bakterinė tarša yra susijusi su žmonių veikla. Kuo daugiau darbuotojų ar svečių biure ir kuo didesnė jų rotacija, tuo tikėtinas didesnis mikroorganizmų kiekis ore, kadangi juos į patalpas dauguma atveju ir perneša žmonės arba oro srovės“, – sako mokslininkas.

Dirbti namuose gali ne visi

Tyrimą inicijavusios bendrovės „Švaros broliai“ Valymo paslaugų departamento direktorius Andrius Kinderis atkreipia dėmesį, kad įvertinime palygintas labiau užterštas biuras buvo valomas vieno žmogaus kartą per savaitę, o švaresnysis prižiūrimas kasdien.

Specialistas sako, kad į šį kriterijų reikėtų atkreipti dėmesį turint omeny kontekstą: įmonių, kurių patalpose vyksta nuolatinis žmonių judėjimas, darbuotojai kas dieną susiduria su maždaug dešimtimi milijonų skirtingų bakterijų. Išvengti to neįmanoma, nes bakterijos egzistuoja visur: tiek ore, tiek ant skirtingų paviršių, tiek ant žmonių kūnų ar drabužių.

Ištyrė biurus Vilniuje
Foto: Bendrovės nuotr.

Anot specialisto, koronaviruso pandemija sudrebino daugelio organizacijų požiūrį į darbo patalpų higieną ir jau paskatino ja labiau rūpintis.

„Pavyzdžiui, susiklosčius dabartinėms aplinkybėms, periodiškas patalpų oro ir paviršių dezinfekavimas tapo rutina daugybei organizacijų, negalinčių vykdyti nuotolinio darbo ir norinčių užtikrinti žmonių saugumą. Tačiau darbuotojams judant iš patalpų į patalpas mus kasdien supa įvairovė kitų nepageidaujamų mikroorganizmų, kurių efektyviam eliminavimui reikalinga nuolatinė kompetentinga priežiūra. Tą iliustruoja ir tyrimo skaičiai“, – sako A. Kinderis.