Prieš keletą savaičių Lietuvoje veikiantys privatūs ryšio operatoriai pradėjo viešai kalbėti apie klausimų keliančius valdžios sprendimus, kurie galimai aria dirvą naujam valstybiniam projektui. Skubiai nuspręsta keisti Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) valdymo modelį, paruošta teisinė aplinka rezervuoti dažnius valstybinio kritinio ryšio tinklui. Verslą stebina, kodėl taip skubama viską įgyvendinti ir ar už valdžios akseleratoriaus paspaudimo neslypi planai vėl kištis į rinką, kurioje puikiai veikia privatus verslas.
Trūksta dialogo
Valstybinis bankas, valstybinės vaistinės, o dabar ir valstybinis ryšio operatorius? Toks klausimas kyla privatiems ryšio operatoriams dėl valdžios priimamų sprendimų.
Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas teigė, kad net ir viešumoje pradėjus diskutuoti apie daug klausimų keliantį valdžios projektą situacija nepasikeitė. O nesusikalbėjimas su projekto iniciatoriais privertė praėjusią savaitę mobiliojo ryšio operatorius specialiais raštais kreiptis į Prezidentūrą ir Vyriausybę.
„Panašu, kad žmonės, kurie priiminėja šiuo sprendimus, nori važiuoti nesitardami. Kažkas kažką sugalvojo, kažkur po kabinetus pabėgiojo, jokių paaiškinimų. Važiuoja vieni ir jaučiamas dialogo trūkumas. Aiškinama, kad pradžioje padarys veiksmus, o tada aiškinsimės, nes valstybinis intereso saugumas yra aukščiau nei piliečių interesai“, – kalbėjo pašnekovas.
Primename, kad portalo Delfi laidoje „Atsakingas požiūris“ Susisiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas yra teigęs, kad kritinį ryšio tinklą suskubta kurti dėl poreikio, kuris atsirastų esant ekstremalioms situacijoms.
„Matome, kad dabartiniai valstybės turimi ryšio tinklai, kuriais naudojasi specialiosios tarnybos teikti paslaugoms ir užtikrinti veiklą, defragmentuoti. Jų yra apie 15 ir jie tarpusavyje nėra sujungti, operatyvios informacijos perdavimas komplikuotas“, – laidoje argumentavo jis, pridėdamas, kad dabartiniai tinklai veikia 2G technologija, kuri jau pasenusi.
Savo ruožtu mobiliojo ryšio operatorių atstovai ir ryšių technologijų specialistai neneigia, kad tokio ryšio valstybei reikia, tačiau nesupranta, kodėl valstybės reikmėms norima rezervuoti tokią didelę dalį dažnių. Tai verčia juos įtarti, kad galimai norima kurti valstybinį operatorių. Be to, panaši istorija jau įvykusi, kai buvo sukurtas valstybinis „Mezon“ tinklas, kuris šiuo metu pardavinėjamas.
Pastebi tendenciją
M. Ubartas pabrėžė, kad priimdama svarbius sprendimus valstybė turėtų įsiklausyti ir verslo bei ekspertų, kurie turi pakankamai žinių, kad valstybiniai projektai būtų efektyvūs ir tikrai naudingi visuomenei.
„Valstybė neturi būti suskaldyta į grupes ir būti priešinama. Visi dirbame vardan to paties labo. Tik kalbėdamiesi, ieškodami sprendimų, žinodami aiškų tikslą, ko norime pasiekti, galime rasti optimalius sprendimus“, – akcentavo jis.
„Infobalt“ atstovas teigė pastebėjęs, kad per paskutinius metus vis labiau jaučiamas valdžios neigiamas požiūris į privatų verslą, nenoras ieškoti bendrų sprendimų.
„Atrodo taip, kad valdžia žino viską, o visuomenė ir verslas – nieko“, – tęsė M. Ubartas, pridėdamas, kad stabili politinė aplinka ir visuomenė yra svarbus kriterijus verslui, planuojančiam vystyti veiklą.
„Dabartinis išsišokimas su kritinio ryšio tinklu tik vienas iš matytų pavyzdžių. Vienu metu buvo pradėta aiškinti, kad fintech sektorius yra blogis. Ir kas nutiko? „Revolut“ atsidarė biurą kitoje šalyje“, – kaip neprognozuojami valdžios sprendimai ar kalbos keičia investuotojų planus, apibūdino pašnekovas.
Verslas gali padėti geriau įžvelgti pasekmes
Kalbant apie užsienio investicijas bei šalyje investavusių įmonių plėtros planus, tikriausiai niekas negalėtų nuginčyti, kad politinė aplinka ir jos stabilumas tampa vienu iš kriterijų, nulemiančių verslo planus.
Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas dar praėjusiais metais rodė, kad Lietuva pakliūna į patraukliausių šalių užsienio investuotojams dvidešimtuką senajame žemyne. Tuomet Lietuvai atiteko 16 vieta.
Tačiau jau šiemet paskelbus atnaujintą sąrašą, Lietuvos tarp dvidešimt patraukliausių investuotojams valstybių Europoje nebeliko. Žinoma, politinė aplinka ir stabilumas tėra tik vienas iš daugelio kriterijų, lemiančių šalies patrauklumą. Visgi netikėti sprendimai, verslo sąlygų apsunkinimas, papildomi mokesčiai investuotojų kelyje įžiebia raudoną šviesą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva teigė, kad valdžios ir verslo dialogas yra ne tik pageidautinas, bet ir būtinas.
„Teisėkūros pagrindai numato, kad prieš bet kokio įstatymo leidybos iniciatyvą turi būti pagrindžiamas pokyčių poreikis. Turi būti daromas pasekmių vertinimas, poveikio analizė. Ir tai yra bendra problema, kad tai dažnai nėra atliepiama valdžios veiksmuose“, – kalbėjo pašnekovė.
Gerovės valstybė – ne politikų nuopelnas
Pasak jos, jei į teisėkūros procesą nėra įtraukiamas verslas ir socialiniai partneriai, neįvertinus visų rizikų už klaidas moka mokesčių mokėtojai.
„Suprantu, kad valdžios atstovai negali numatyti visų padarinių, todėl būtent ir reikia įtraukti socialinius partnerius ir ekspertus, kad būtų numatomi poveikiai, nes jie gali būti įvairialypiai“, – tęsė E. Leontjeva.
E. Leontjeva pasisakė ir už tai, kad keistųsi visuomenės nuomonė neva gerovės valstybę kuria valdžia: „Žmonės ir verslas kuria tą gerovę, todėl negalima kurti įstatymų jų kūrėjams visiškai pašalinant šias svarbias grandis. Tai tik mažiną valstybės gerovę“.
Pašnekovė taip pat teigė pastebėjusi tendenciją, kad konsultacijos su socialiniais partneriais ir verslu iš valdžios pusės paskutiniu metu retėjo. O vis dažniau pasirodydavo iniciatyvos valdžiai eiti į privatų sektorių: tai ir valstybinio banko, vaistinių, o dabar ir galimai ryšio operatorių sektorius.
„Valdžios ir verslo susipriešinimo neturėtų būti. Tai viena iš blogybių, kai vienas iš gerovės kūrėjų – verslas – valdžios diskurse minimas blogu vardu, – pridėjo ji. – Žiūrint į pandemijos kontekstą, žinutė, kad Lietuvos BVP krito mažiausiai Europos Sąjungoje, nuskambėjo pasyviai, bet gi už to stovi konkrečios įmonės, vadovai, žmonės, kurie tą krizę puikiai atlaikė. BVP juk yra vairuojamas ne iš Vyriausybės ar Statistikos departamento, bet jis yra mūsų visų darbo rezultatas“.
Investuotojai greitai pajaučia bet kokius signalus
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigia, kad investuotojai nuolat seka ne tik šalies ekonominę situaciją, bet ir valdžios žingsnius bei nuotaikas.
„O kartais užsienio investuotojai net labai greitai pajaučia visus signalus. Kartais jie net aktyvesni už vietos verslą, kuris jau pripratęs prie lietuviškos aplinkos“, – teigė ji.
Pavyzdžiui, pasak jos, būtent iš užsienio investuotojų išgirsti pirmieji signalai apie kylantį nerimą dėl Alytuje norinčios įsikurti chemijos pramonės gamyklos. Primename, kad šios vasaros pradžioje Alytaus verslas ir gyventojai pradėjo kalbėti apie Pramonės rajone planus statyti tokią gamyklą. Sunerimę verslai, tarp kurių ir tokios įmonės kaip „Haltex“, „Jakobsen Home“, „Alytaus Melga“, kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir skundėsi, kad Alytaus miesto savivaldybė neišdiskutavo šio klausimo su visuomene, o planuojama gamyba gali būti pavojinga aplinkai.
Nerandantys dialogo su Susisiekimo ministerija raštus priversti rašyti ir ryšio operatoriai, kurie praėjusią savaitę kreipėsi į Prezidentūrą ir Vyriausybę bei kitas valdžios institucijas dėl valdžios suskubto įgyvendinti kritinio ryšio tinklo projekto bei Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) valdymo pertvarkos.
„Nenuspėjami valstybės sprendimai gali padaryti žalos ne tik jau šalyje esančiam verslui, bet ir tam, kuris dar tik planuoja daryti investicijas. Diskusijos su visomis pusėmis trūkumas daro žalą Lietuvos patrauklumui, įvaizdžiui ir politinei aplinkai“, – tikino R. Skyrienė.
