Siekis padidinti tiek iškastinio kuro gamybą, tiek klimato atšilimą sustiprinančias emisijas demonstruojamas tuo metu, kai „Exxon“ konkurentai, tokie kaip „BP Plc“ ir „Royal Dutch Shell Plc“, deda pastangas sumažinti naftos naudojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį. Remiantis vidiniais dokumentais, „Exxon“ 210 mlrd. dolerių investicinė strategija numato, kad iki 2025 m. metinis išmetamųjų teršalų kiekis išaugs 17 proc.
Didžiausias JAV naftos gamintojas neįsipareigojo sumažinti naftos ir dujų gamybos ir nenustatė datos, iki kada ruošiasi pasiekti nulinį anglies dvideginio emisijų lygį, o jo artimiausio laikotarpio planus sužlugdė „Covid-19“ pandemija. „Exxon“ taip pat niekada viešai neskelbė savo išmetamųjų teršalų prognozių.
Tačiau šie planavimo dokumentai pirmą kartą atskleidė, kad „Exxon“ atidžiai įvertino tiesioginių emisijų kiekį, kurio tikisi iš 2018 m. generalinio direktoriaus Darreno Woodso patvirtinto septynerių metų investicinio plano.
Papildomas 21 mln. tonų anglies dvideginio per metus, atsirasiantis dėl to, kad sustiprės gamybiniai pajėgumai, paverčia niekais paties „Exxon“ pastangas sumažinti taršą, pavyzdžiui, panaudojant atsinaujinančią energiją ar užkasant dalį anglies dioksido.
Poveikis klimatui viršys kompanijos apskaičiavimus
Šie vidiniai skaičiavimai atspindi tik nedidelę viso „Exxon“ indėlio į klimato pokyčius dalį. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, atsirandančios iš tiesioginių operacijų, tokių kaip tos, kurias matuoja „Exxon“, tipiškai sudaro penktadalį visų didelės naftos kompanijos emisijų; daugiausia išmetamųjų teršalų palieka klientai, deginantys kurą transporto priemonėse ar kitais tikslais, o šios emisijos į „Exxon“ dokumentus neįtrauktos.
Tai reiškia, kad bendras „Exxon“ augimo strategijos poveikis klimatui greičiausiai penkis kartus – arba šimtu milijonų tonų papildomo anglies dvideginio – viršys kompanijos apskaičiavimus, kadangi į juos nebuvo įtrauktos vadinamosios trečiojo lygio emisijos. Jei šie planai bus įgyvendinti, „Exxon“ į atmosferą paleis išmetamųjų teršalų kiekį, prilygstantį nedidelės išsivysčiusios šalies arba 26 anglimi kūrenamų elektrinių metinėms emisijoms.
Išmetamųjų teršalų prognozės yra „pirminis įvertinimas, kuriame neatsispindi papildomos emisijų švelninimo ir mažinimo priemonės, kurios atsirastų kitame proceso žingsnyje, – aiškinama „Exxon“ pranešime. – Tas pats planavimo dokumentas iliustruoja, kaip sėkmingai mums pavyko sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį praeityje.“
„Exxon“ dažnai gina savo augimo planus, remdamasis Tarptautinės energetikos agentūros skaičiavimais, kad iki 2040 m. reikės trilijonų dolerių naujų investicijų į naftą ir dujas, kompensuojant dabartinių išeikvojimą – jų reikės net ir atsižvelgiant į įvairius klimato scenarijus. Tačiau ekspertai tvirtina, kad siekiant apriboti klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio laikotarpio lygio, būtina sumažinti pasaulines naftos ir gamybos apimtis.
Ambicingi „Exxon“ augimo planai, reikalaujantys didesnių grynųjų pinigų srautų ir pajamų padvigubinimo iki 2025 m., yra priešpandeminių laikų rudimentas. Pramonė skaudžiai nukentėjo nuo „Covid-19“, kuris sunaikino naftos paklausą ir sumaišė kainas. „Kai vėl atsinaujins paklausa ir sugrįš kapitalo investicijos, – teigiama „Exxon“ pranešime, – į mūsų augimo planus ir toliau bus įtraukiamos prasmingos teršalų emisijų mažinimo pastangos.“
Akcijų kaina rekordinėse žemumose
Naftos paklausos žlugimas privertė „Exxon“ balandžio mėnesį trečdaliu sumažinti savo išlaidų biudžetą, o kompanijos akcijų kaina šiuo metu svyruoja ties 18 metų žemiausia riba. Šiais metais „Exxon“ buvo išbraukta iš „Dow Jones Industrial Average“. Praėjusią savaitę kompanija perspėjo apie nuostolius trečią ketvirtį iš eilės, o tai reiškia, kad jai tenka skolintis, norint sumokėti kapitalo išlaidas ir dividendus.
Visgi dar liepos mėnesį „Exxon“ leido suprasti, jog atideda, o ne atšaukia, daugelį projektų tam, kad nuosmukio metu sutaupytų grynųjų pinigų. Plano įvykdymas reikštų papildomą 1 milijoną naftos barelių per dieną. Vidiniai kompanijos dokumentai rodo, kad dėl papildomo gręžimo ir rafinavimo atsiradę išmetamieji teršalai padidins šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 143 mln. tonų CO₂ ekvivalento per metus.
„Exxon“ per pastaruosius 10 metų visada rinkosi augimą, todėl nukentėjo grąža, – teigia Andrew Grantas, finansinės idėjų kalvės „Carbon Tracker“ naftos, dujų ir kasybos padalinio vadovas. – Patys „Exxon“ neslepia, kad jų verslo planas yra pagrįstas verslo plėtros perspektyvomis, kurios numato tolesnį iškastinio kuro paklausos augimą.“
Investicinis planas, apimantis daugiau kaip 30 mlrd. dolerių per metus, buvo pagrindinis „Exxon“ 2018 m. kovo mėnesį vykusios Investuotojų dienos akcentas. D. Woodsas paskelbė savo ambiciją sukurti aukščiausios kokybės operacijų komplektą, kuris, nepaisant politikos ar kainos permainų, ateityje ištisus dešimtmečius gamintų didelius naftos ir dujų kiekius. Po ilgų metų kovos su sustabarėjusia gamyba D. Woodsas atsisakė penkių pagrindinių projektų: skalūnų naftos Permės baseine, jūrinės naftos vandenyse, priklausančiuose Gajanai ir Brazilijai, ir suskystintų gamtinių dujų Mozambike bei Papua Naujojoje Gvinėjoje.
„Tai pati perspektyviausia galimybių kombinacija nuo pat „Exxon“ ir „Mobil“ susijungimo“, – investuotojams sakė D. Woodsas. Kompanijos vadovai dažnai cituoja šiuos jo žodžius.
Tikina, kad jau sėkmingai imasi priemonių
Nors išsikeldama visuotinio klimato atšilimo mažinimo tikslus „Exxon“ smarkiai atsilieka nuo didžiausių Europos naftos kompanijų, ji neseniai sustiprino pastangas apriboti metaną – ypač kenksmingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Kompanija taip pat prisijungė prie savanoriškų pramonės pastangų sumažinti savo „anglies intensyvumą“, gaminant naftą ir dujas kiek įmanoma švariau.
„Kompanijos, kuri ruošiasi dramatiškai padidinti savo produkciją, emisijų intensyvumo mažinimo tikslai nesumažins absoliutaus išmetamųjų teršalų kiekio“, – pažymi Kathy Mulvey, Susirūpinusių mokslininkų sąjungos kampanijos direktorė.
„Exxon“ vidinėse prognozėse tvirtinama, kad kompanija jau sėkmingai ėmėsi įgyvendinti daugiau kaip dvidešimt išmetamųjų teršalų mažinimo priemonių, tokių kaip anglies dvideginio surinkimas, metano nutekėjimų ir užsiliepsnojimų mažinimas bei atsinaujinančios energijos panaudojimas. Jei nebūtų visų šių projektų, planavimo dokumentuose vadinamų „savipagalbos“ priemonėmis, „Exxon“ tiesioginės emisijos 2025 m. išaugtų iki 154 mln. tonų CO₂ ekvivalento – 26 proc. didesnio kiekio nei 2017 m.
Šie išmetamųjų teršalų skaičiai – tik maža dalelė bendro kiekio. Skirtingai nei kiti dideli, viešai listinguojami naftos gamintojai, „Exxon“ neatskleidžia savo trečiojo lygio emisijų duomenų.
Neseniai „Bloomberg Opinion“ pamėgino įvertinti bendrą didžiausių pasaulyje iškastinio kuro gamintojų išmetamųjų teršalų kiekį ir nustatė, kad „Exxon“ 2019 m. į aplinką paleido 528 mln. tonų anglies dvideginio ekvivalento. „CDP“, nepriklausoma grupė, stebinti ir skatinanti atskleisti tikrąjį anglies dvideginio kiekį, 2015 m. bendrą „Exxon“ išmetamųjų teršalų kiekį įvertino 577 mln. tonų. Naujausi „Exxon“ paviešinti duomenys apie tiesiogines emisijas (vadinamąsias pirmojo ir antrojo lygio emisijas) 2018 m. pripažino tik 127 mln. tonų teršalų.
Nesutaria dėl prisitaikymo
Planavimo dokumentai, liudijantys kompanijos investicinėje strategijoje numatytą išmetamųjų teršalų augimą, buvo plačiai platinami vidiniuose „Exxon“ susitikimuose dar šių metų pradžioje, kol koronavirusas nebuvo išplitęs už Kinijos ribų. Skelbdamas uždarbio tikslus, „Exxon“ niekada viešai neskelbė savo 2025 m. išmetamųjų teršalų tikslų, todėl kai kuriems darbuotojams kilo abejonių, ar kompanija apskritai įsipareigojo sumažinti emisijas. Daugiau nei trečdalis „Exxon“ savipagalbos priemonių remiasi anglies dvideginio surinkimu – brangiai kainuojančiu procesu, kai anglies dvideginis užkasamas po žeme.
Įtarimai dėl neadekvačiai skelbiamos informacijos, susijusios su visuotinio atšilimo pavojais, tapo neišsenkančiu didžiųjų naftos kompanijų teisinių problemų šaltiniu. Birželį Minesota padavė į teismą „Exxon“, „Koch Industries Inc.“ ir Amerikos naftos institutą, esą šie nuslėpė kritinę informaciją apie iškastinio kuro poveikį klimato pokyčiams. „Exxon“ ir kitas naftos kompanijas teisia maždaug tuzinas miestų, apskričių ir valstijų, kurie siekia kompensacijų vartotojams ir mokesčių mokėtojams dėl prisitaikymo prie klimato kaitos kaštų. „Exxon“ neigia kaip nors prasikaltusi, o ieškiniai, anot jos, yra nepagrįsti ir politiškai angažuoti; praėjusių metų pabaigoje kompanija laimėjo susijusią bylą, kurią iškėlė Niujorko generalinis prokuroras.
Pandemija pagreitino Europos didžiųjų naftos kompanijų perėjimą prie švaresnių energijos šaltinių, tačiau „Exxon“ ji suteikė progą atlikti kitokio pobūdžio strateginius pokyčius.
Iki šiol tai reiškė darbuotojų skaičiaus ir išmokų mažinimą, didelių projektų atidėjimą ir pasaulinių kapitalo išlaidų sumažinimą 10 mlrd. dolerių. „Exxon“ dividendų pajamingumas dabar viršija 10 proc., o tai rodo, kad investuotojai tikisi, jog pirmą kartą per kelis dešimtmečius bus sumažintos išmokos.
„Exxon“ ir jo kolegos Europoje nesutaria dėl prisitaikymo nūdienos pasaulyje, kuriame pagrindinės ekonomikos stengiasi atsisakyti iškastinio kuro. JAV naftos milžinė nuo seno pritaria konservatyviajam Amerikos politikos sparnui: D. Woodso mentorius ir pirmtakas Rexas Tillersonas dirbo prezidento Donaldo Trumpo pirmuoju valstybės sekretoriumi, o šių metų viduryje D. Woodsas kartu su kitais energetikos sektoriaus generaliniais direktoriais Baltuosiuose rūmuose aptarė JAV ekonomikos atsinaujinimą. Iki šiol kompanijai buvo paranki D. Trumpo „energijos dominavimo“ politika. Kita vertus, „Exxon“ skiria lėšų abiejų partijų kandidatams finansuoti ir atmeta kai kurias D. Trumpo siūlomas priemones, kaip antai metano reguliavimo panaikinimą.
Dar pamatysime, ar D. Woodsas – dėl pandemijos ar politinių permainų JAV – nuspręs sekti savo europiečiams kolegoms įkandin ir siekti nulinių anglies dvideginio emisijų. Tačiau daugelio didžiųjų pasaulio šalių ir korporacijų tendencija abejonių nekelia, o „Exxon“ požiūris į augimą kažin ar atspindi šiuos didelius pokyčius.
Praėjusį mėnesį Kinija įsipareigojo iki 2060 m. visiškai atsisakyti anglies dvideginio emisijų, o toks žingsnis reikš daugiau nei 65 proc. mažesnį naftos ir 75 proc. mažesnį dujų suvartojimą, teigia su vyriausybe bendradarbiaujantys mokslininkai. ES siekia iki 2050 m. atsisakyti visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų: šį užmojį iš dalies finansuos „Žalioji sutartis“, kuri investuoja į transporto elektrifikaciją ir švaraus vandenilio skatinimą. Kalifornija paskelbė naują planą iki 2035 m. nutraukti benzininių automobilių pardavimą. Ši valstija viena pati suvartoja 1 proc. visos pasaulio naftos.
„Exxon Mobil“ jau seniai turėjo prisiimti atsakomybę už kenksmingą savo naftos ir dujų produktų poveikį, – teigia K. Mulvey iš Susirūpinusių mokslininkų sąjungos. – Visam pasauliui ir konkrečiai kompanijos investuotojams būtų naudinga, jei „Exxon“ pakeistų savo strategiją ir persiorientuotų į tokią energiją, kokios mums reikės ateityje.“
