Parko įkūrėjas Irmantas Jokubavičius, kaip ir daugelis lietuvių laimės ieškojo svetur, bet trylika metų praleidęs Airijoje, pajuto kaip pasiilgo gimtinės, jos žemės ir gamtos. Todėl sugrįžęs į Lietuvą, nusprendė čia įkurti paslapčių parką. Šis parkas Irmantui – ne verslas, o gyvenimo būdas.
Sunkiausia pradžia
Vos grįžęs į Lietuvą emigrantas įsigijo 4 hektarus žemės Kėbliškiuose (Prienų raj.) ir pradėjo įgyvendinti savo svajonę. Įkvėpimo pasisėmęs iš gausybės aplankytų parkų Didžiosios Britanijos salyne ir kaimyninėse Baltijos šalyse, Kėbliškių parko įkūrėjas išgrynino savo parko viziją ir ėmėsi darbo. Svarbiausia buvo kurti tai, ko mūsų šalyje nėra, ko labiausiai trūksta mažus vaikus auginančioms šeimoms.
„Be abejo – sunkiausia yra pati pradžia. Juk neturiu turtingo dėdės su atlapa pinigine, tad visus statinius teko konstruoti savomis rankomis. Daugelį planuojamų įgyvendinti dalykų vis dar riboja resursai, tačiau norėtųsi, kad vaikai pamėgtų šią vietą ir miesto žmonės atrastų Kėbliškius“, – atviravo parko įkūrėjas.
Svajonė virsta realybe
Darbas yra malonus, kai matai, jog svajonė pamažu virsta realybe.
„Airijoje pragyvenau 13 metų. Išvykau 2004 m. Susidūriau su daugybe žmonių, nuomonių. Buvo gražių akimirkų, teko patirti ir sunkumų: miesto šurmulys, nuolatinis skubėjimas, darbdavių nesiskaitymas. Svetimoje šalyje lietuviai bet kokiu atveju yra tik emigrantai, ir visai nesvarbu, jei ir gebėjimais, ir intelektu, ir išsilavinimu lenki vietinius. Ten gyvendamas jaučiau tėviškės ilgesį. Tad 2017 m. išdrįsau sugrįžti namo. Pamaniau, kad ir savoje žemėje nuoširdžiai dirbant galima daug pasiekti. Negaliu pasakyti, kas mane atvedė į Kėbliškius (Prienų raj). Pamatęs šią vietą, supratau - čia turi iškilti Gedimino pilis, išaugti parkas", – pasakojo ponas Irmantas.
Svarbi kiekviena akimirka
Parko vizija iškilo natūraliai, vos pamačius Kėbliškius – unikalią vietą gamtos apsuptyje. Išsiilgęs Lietuvos, jos vertybių, istorijos I. Jokubavičius pastatė nedidukę Gedimino pilį. Tai buvo pirmasis parko statinys.
Vėliau, pamažu ėmė augti kiti mažyčiai spalvingi nameliai, buvo pastatytas pasakų namas, kuriame tikėtina, vis dar lankosi troliai.
Parko įkūrėjas stengėsi sukurti vietą, kurioje vaikus auginančios šeimos galėtų pabūti gryname ore, apžiūrėti spalvingus, meistro rankomis statytus namelius, patirti naujų įspūdžių, bet visų svarbiausia – pabūti kartu su savo šeima, ko šiandieniniame skubančiame pasaulyje kartais taip trūksta.
I. Jokubavičius teigia, jog laikas, praleistas gamtoje su artimiausiais žmonėmis – yra neįkainojama vertybė: „Labai dažnai mes keliaujame, ieškome neatrastų pasaulio vietų, tačiau apsidairius – visai čia pat, Lietuvoje, galima surasti tikrą grožį. Parke laisvai gali krykštauti vaikai, čia atsiveria tikras fantazijos pasaulis, kur kiekvienas akmenėlis gali papasakoti neįtikėtiną istoriją, o krentančių lapų debesis iškelti iki pat dausų".
„Daugybė džiaugsmingų dalykų ir nuotykių, patirtų vaikystėje, mus lydi visą gyvenimą. Ir nors esame jau suaugę, tačiau giliai širdyje – vis dar tie patys nenustojantys svajoti vaikai. Tik kartais tai pamirštame. Įsisukame į reikalų ir neįvykdytų darbų sūkurį ir pamirštame džiaugtis kasdieniniais dalykais. Nustojame stebėtis pasauliu. Vaikai sugrąžina mums šiuos prisiminimus, sugrąžina tai, ką per gyvenimą išbarstėme: tyrą džiugesį, spirgantį nekantrumą, kūrybiškumą ir realybės neribojamą fantaziją. Todėl tokia svarbi yra kiekviena kartu praleista akimirka. Taip, galime augti ir tobulėti kartu", – kalbėjo I. Jokubavičius.
Vaikystės miestas
Kėbliškiuose nereikia niekur skubėti: galima mankštintis, sportuoti, lakstyti žolėje ar kartu skaityti pasakas. Vaikus čia pasitinka vienas pirmųjų Kėbliškių parko gyventojų – išdidus šunelis Toras.
Spalvinguose nameliuose įsikūrę gyvūnėliai kiekvienam papasakos savo istoriją. Parkas yra atvira erdvė tiems, kuriems kokybiškas laikas su šeima, yra didžiausia vertybė.
Čia kartu dera visas pasaulis ir Lietuvos istorija – vaikiška Gedimino pilis, ir Eifelio bokštas, o spalvinguose namukuose – su vaikais noriai bendrauja jų gyventojai – gyvūnėliai.
Vaikystės pasakų parkas Kėbliškiuose – tarsi gyvas organizmas, kuris nuolat atsinaujina, kuriasi, jame nuolat apsigyvena nauji personažai, todėl taip, kaip jis atrodo dabar – toli gražu nėra galutinis jo veidas.
Siekiama, kad Kėbliškiuose apsigyventų šeimos švenčių, pramogų, draugystės, o kartu ir pasakos dvasia.
Laukia su nerimu
Šis parkas savo duris atvėrė rugsėjo 19 d.
Jo įkūrėjas pirmą kartą čia susitiko su mažaisiais parko lankytojais. Parko įkūrėjas su nerimu ir jauduliu laukė pirmojo susitikimo su vaikais.
Prieš atidarymą teko nušienauti didžiulius plotus, o norimos žoliapjovės kol kas nėra, bet yra aiški vizija, svajonė. Kadangi tai pati verslo pradžia, tad mažųjų palaikymas, nuomonė ir netgi kritika parko įkūrėjui labai svarbi.
„Praleiskime daugiau laiko atokiau nuo miesto šurmulio, įkvėpkime tyro oro ir pamatykime mus supantį gimtinės grožį. Kartais žmonės nesupranta, kad kartais nereikia vykti į tolimus kraštus, kad atrastume unikalių gamtos kampelių ir galėtumėme iš tikrųjų pailsėti“, – priminė niekada nenustojantis svajoti I. Jokubavičius.
